Atlikęs pareigą švietėjo

Penktadienis, 01 spalio 2021 05:42 Matas Grigonis

Matas Grigonis (1889 – 1971) – XX a. lietuvių vaikų literatūros pradininkas, kūrėjas, nusipelnęs pedagogas. 1913 metais išleido pirmąją  poezijos knygelę lietuvių kalba vaikams ,,Kvietkelis“. Be eilėraščių, rašė apsakymus, pjeses. Rinko tautosaką, liaudies žaidimus. Mokykliniam jaunimui M. Grigonis parašė ir išleido apie 40 knygelių, daugiausia originalios ir verstinės poezijos, sceninių veikalų. Daugiausia gyvenimo metų M. Grigonis atidavė pedagoginiam darbui. 

Mato Grigonio gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1889 m. spalio 3 d.

1897-1900 m. baigė Rokiškio pradžios mokyklą, 1900-1907 m. mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) ir Vilniaus gimnazijose. 1907 m. buvo įstojęs į kunigų seminariją, tačiau, nejausdamas pašaukimo, iš jos išstojo. Išlaikęs egzaminus, jis gavo teisę dirbti lietuvių kalbos mokytoju.
1907-1908 m. M. Grigonis dirbo Neršionių (Rokiškio r.) "Saulės" pradžios mokyklos vedėju. Jis buvo vienas iš lietuviškųjų vakarų Rokiškio krašte organizatorių, pats vaidino pirmuosiuose dramos pastatymuose 1908-1909 m., net ir atvažiuodamas į Rokiškį iš Panevėžio.
Nuo 1908 m. rudens jis persikėlė į Panevėžį ir 1908-1914 m. dirbo Panevėžio labdarių draugijos pradinės mokyklos – pirmosios lietuviškos pradinės mokyklos Panevėžyje – vedėju, taip pat šios draugijos bibliotekoje. 1908-1915 m. jis tyrė, ką mokiniai skaito, paskelbė apie tai publikacijų. Panevėžyje M. Grigonis įsitraukė į dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veiklą ir ją pagyvino: vaidino draugijos spektakliuose, juos režisavo, pasižymėjo kaip geras deklamuotojas.
1912 m. susibūrus Artistų mėgėjų kuopai – pirmajai profesionalaus teatro užuomazgai Panevėžyje, – jis buvo išrinktas pirmuoju šios kuopos pirmininku ir tas pareigas ėjo 1912-1914 m., kol pasitraukė iš šios veiklos, nebepakęsdamas nesąžiningos kritikos.
Pirmojo pasaulinio karo metais 1914-1918 m. M. Grigonis pasitraukė į Rusiją, buvo Kinešmos pradžios mokyklos, Voronežo M. Yčo gimnazijos ir Marijampolės "Žiburio" progimnazijos, tuo metu įsikūrusios Jaroslavlyje, mokytojas, visur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Grįžęs į Lietuvą, 1918-1925 m. jis dirbo Panevėžio "Saulės" gimnazijos mokytoju, Panevėžio apskrities pradžios mokyklų instruktoriumi, Panevėžio berniukų gimnazijos vicedirektoriumi. Panevėžyje M. Grigonis vėl dalyvavo atgaivintos "Aido" draugijos veikloje, nuo 1919 m. vasaros buvo jos valdybos narys, vicepirmininkas. Jis rengdavo lietuviškus vakarus, buvo vienas iš "Meno kuopos" įkūrėjų.
1925-1929 m. jis buvo Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinės mokyklos direktorius, kol ši mokykla buvo panaikinta.
Dėl pablogėjusios sveikatos – tuberkuliozės ir nusilpusios klausos 1934 m. M. Grigonis buvo išleistas į pensiją. Visam laikui pasitraukęs iš pedagoginio darbo ir apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, savo laiką skyrė kūrybai ir sodininkystei, iki Antrojo pasaulinio karo toliau dalyvavo Panevėžio "Aido" ir kitų draugijų veikloje, buvo atsakingas už Panevėžio "Aido" draugijos biblioteką, periodiškai vis gydėsi. Jis domėjosi poezijos skaitymu, literatūros kūrinio suvokimu, mokytojo ir bibliotekininko įtaka vaikų skaitymo įpročiams, parašė ir paliko apie tai prisiminimų.
1941-1943 m. M. Grigonis apsigyveno Panevėžyje ir dirbo Panevėžio apygardos teismo civiliniame skyriuje sekretoriumi, buvo Panevėžio 1-osios gimnazijos tėvų komiteto vicepirmininkas. Dėl pablogėjusios sveikatos vėl pasitraukęs iš tarnybos, jis grįžo į sodybą Senamiesčio vienkiemyje. Nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos M. Grigonis gyveno Vilniuje pas sūnų Matą Kastytį.

M. Grigonis nuo 1908 m. iki gilios senatvės bendradarbiavo periodinėje spaudoje, pasirašinėdavo Svirno Žvynės, Mato Gojelio, Dile Mato slapyvardžiais. Jo publikacijas spausdino "Viltis" (nuo 1908 m.), "Šaltinėlis" (nuo 1908 m.), "Vienybė", "Garnys", "Lietuvių balsas", "Lietuva", "Vadas", "Katalikas" (1919 m.), "Ateitis" (1918-1919 m.), "Pavasaris" (1918 m.), "Sekma diena", "Švietimo darbas", "Lietuvos žinios" (1921-1923 m.), "Žvaigždė", "Židinys" (1926 m.), "Panevėžio balsas", "Kraštas", "Kultūra", "Draugija", "Žiburėlis" (nuo 1926 m.), "Naujasis žodis" (nuo 1926 m.), "Žvaigždutė" (nuo 1927 m.), "Sargyba" (nuo 1927 m.), "Kauno naujienos", "Lietuvis" (nuo 1927 m.), "Skautų aidas", "Panevėžio tiesa" (nuo 1952 m.), "Genys" (nuo 1957 m.), "Lietuvos pionierius" (nuo 1957 m.) ir kiti spaudos leidiniai.
Jis rengė etnografines moksleivių ekspedicijas, kurių metu ir pats rinko tautosaką, liaudies žaidimus, gyvulių ir paukščių garsažodžius, sudarė ir išleido keletą rinkinių.
Mokykliniam jaunimui M. Grigonis parašė ir išleido apie 40 knygelių, daugiausia originalios ir verstinės poezijos, sceninių veikalų, išvertė L. Tolstojaus, I. Turgenevo, K. Ušinskio ir kitų autorių knygas, Ch. Perrault pasakas, parengė rusų kalbos vadovėlį (1915 m.).
M. Grigonio 1913 m. išleistas eilėraščių rinkinys "Kvietkelis" yra pirmoji lietuvių vaikų poezijos knyga. Jo poezijai būdingi gamtos ir gimtojo krašto motyvai, dorovinė tematika, sklandus eiliavimas.

Parengė Vidmanta Trečiokienė