Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kultūros laukas

Antradienis, 30 kovo 2021 05:00 Šiemet minime rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines

Šiemet minime rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines.

Ji – viena pirmųjų mūsų istorijoje aktyvių moterų, kuri taip galingai ir taip daugiaplaniai reiškėsi kultūroje. Gabrielei Petkevičaitei-Bitei buvo labai svarbus lietuvybės klausimas, ji slapta mokė jaunimą, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, o 1905 m. tapo Didžiojo Vilniaus seimo delegate. Savo politinę veiklą tęsė ir Lietuvai paskelbus nepriklausomybę – ji buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo narė ir pirmininkavo pirmajam seimo posėdžiui.
G. Petkevičaitė-Bitė padarė didžiulę įtaką ir judėjimui už lygias moterų teises Lietuvoje. Ji buvo pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo pirmininkė, atstovavo Lietuvos moteris pirmajame visos Rusijos suvažiavime ir Tarptautiniame moterų kongrese Ženevoje, buvo viena iš Lietuvos moterų sąjungos steigėjų.
Dar XIX a. pabaigoje ji įsitraukė į publicistinę veiklą – rašė straipsnius į laikraštį „Varpas“. Rašydama į „Ūkininką“, pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. 1894 m. periodinėje spaudoje pradėjo skelbti grožinę kūrybą. Pirmasis Bitės kūrinys – apysaka „Vilkienė“ išspausdintas „Varpe“ (Nr. 9, 10, 11, 12). 1908 m. kartu su Mykolu Biržiška redagavo „Vilniaus žinias“, vėliau dirbo „Lietuvos žinių“ redakcijoje. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė parašė romaną „Ad astra“ (išleistas 1933 m.), atsiminimų knygas „Karo metų dienoraštis“, „Iš mūsų kovų ir vargų“.

Rašytojos kūrybą skaito aktorė Asta Preidytė