Trisdešimt Sausio 13-ųjų mūsų gyvenimuose

Antradienis, 12 sausio 2021 12:02

Iškart po Naujųjų startavęs baigėsi Sausio 13-osios 30-mečiui atminti skirtas kūrybinio rašymo maratonas. Per tris mėnesius sulaukta rašinių iš įvairaus amžius žmonių. Įdomu matyti kokiomis mintimis gyvena dvi visiškai skirtingos kartos. Džiugina rašinių nuoširdumas, jaudina tuometinių įvykių sūkuryje buvusių dalyvių autentiški prisiminimai ir jaunų žmonių suvokimas, kad laisvė – nėra duotybė, kad už ją buvo kovojama ir ši kova pareikalavo aukų.

Į tas dienas grąžina dimisijos kapitono Algirdo Kiburio, tuo metu tarnavusio pasienio tarnyboje su Latvija, Biržų užkardos Germaniškio posto viršininko pareigose ir Sausio 13-ąją budėjusio AT rūmuose, ir Europarlamentarės Rasos Juknevičienės, tuometinės AT deputatės , taip pat buvusios įvykių centre, prisiminimai. Be galo jautru, tikra, išgyventa. Skaitai, ir, rodos, pats ten esi... Ką išgyveno, ką jautė, ir tie žmonės, kurie tą naktį leido namuose? Kokioje nežinioje jie turėjo likti užgesus Eglės Bučelytės vaizdui Lietuvos televizorių ekranuose? Ypač tie, kurių artimieji tą naktį buvo Vilniuje? Apie tai pasakoja Stefanija Gintautienė, Stanislava Kriauzienė , Almonė Šalkauskienė, Marytė Virbickienė. Jautrų ir labai šiltą laišką savo anūkėms parašė Ksavera Šukienė, dalindamasi tos nakties prisiminimais. Visi mes, vyresnės kartos žmonės, kur bebūtume buvę tą naktį , kasmet Sausio 13-ąją grįžtame į savo prisiminimus, vėl ir vėl išgyvename tai, ką jautėme tuomet : savo emocijas, baimes, nežinią ir tikėjimą.
Panevėžio rajono literatų klubo „Polėkis“ narė Emilija Valentinavičienė savo prisiminimus, jausmus ir emocijas išsakė eilėmis „Nuvilnijo nubėgo“. Jautrios eilės, kuriomis prisimenami vaikystės metai, gyvenimas sovietmečiu ir pagaliau išaušusi taip brangiai kainavusi laisvė. Labai maloni staigmena – jaunosios Ugnės laiškas Loretai Asanavičiūtei. Maloni ir ypatinga tuo, kad šiame rašinyje atskleidžiamas nemažos dalies jaunimo požiūris į laisvę, kai sąvokos „laisvė“, „patriotiškumas“, „meilė tėvynei“ jauniems žmonėms lyg ir neegzistuoja, nes visam tam jie neteikia didelės reikšmės. Gyvendami dabartinėje laisvoje Lietuvoje dažnai nepagalvoja, kad taip buvo ne visada, kad ne taip jau ir seniai - prieš 30 metų - mes gyvenome visai kitaip. Turbūt, čia reiktų įžvelgti ir mūsų, vyresniosios kartos, klaidas : per mažai pasakota, per mažai kalbėta. Juk tai, kas mums atrodo savaime suprantama, jaunam žmogui, augusiam kitomis sąlygomis, viskas kitaip matosi. Užtai ir smagu, ir malonu , kad dalyvaudama šiame rašymo maratone, jaunoji autorė sugebėjo giliau ir plačiau pažvelgti ir suvokti Sausio 13-osios reikšmę Lietuvai.
Gražus, šiltas ir jautrus  jaunosios kūrėjos Gabrielės iš Karsakiškio laiškas su klausimais kiekvienam, tą naktį žuvusiam prie televizijos bokšto. Su klausimais, į kuriuos nebėra atsakymų...
Labai dėkojame visiems, skyrusiems savo laiką ir dalyvavusiems kūrybinio rašymo maratone. Visi rašiniai saugomi Panevėžio rajono viešojoje bibliotekoje. Su kūriniais susipažinti galima čia:
Rasa Juknevičienė
Emilija Valentinavičienė
Algirdas Kiburys
Ugnė Čeponytė
Stanislava Krauzienė
Stefanija Gintautienė
Almonė Šalkauskienė
Ksavera Šukienė
Marytė Virbickienė
Gabrielė Kirklytė

Dalyviams bus įteikti padėkos raštai.
Ačiū Jums visiems!

D. Pamerneckytė