Jonas Lelis

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:30 Jonas Lelis

Jonas Lelis gimė 1914 m. liepos 5 d. Skaistgirių kaime Panevėžio rajone. 1925 – 1933 m. jis mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, o 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas VDU, buvo aktyvus studentų medikų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narys, o 1991 m. dalyvavo atkuriant šią korporaciją Kauno medicinos akademijoje. Dirbo gydytoju Šakiuose, Panevėžyje, Akmenėje. 1944 m. buvo Lietuvos vietinės rinktinės gydytojas. Po karo gydytojo praktiką tęsė Ylakių miestelyje, Skuodo rajone, tačiau netrukus išvyko į Vilnių. 1946 – 1948 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Dermatologijos ir venerologijos institute ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. inspektoriumi kovai su odos ir venerinėmis ligomis. 1948 m. – 1958 m. – instituto direktorius. 1950 m. J. Lelis apgynė medicinos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. 1948 – 1994 m. dėstė Vilniaus universitete.


Prof. J. Lelis – ilgametis Lietuvos dermatologų mokslinės draugijos pirmininkas. Jis paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, parašė mokslo ir švietėjiškų knygų. 1978–1981 m. J. Lelis ištyrė ir aprašė labai retą autosominiu recesyviuoju būdu paveldimą ligą – hipohidrozinę ektoderminę displaziją, kurią Tarptautinė dermatologų bendruomenė pavadino Lelio sindromu (Lelis syndrome). Šis sindromas cituojamas ir įtrauktas į enciklopedijas bei chrestomatijas užsienyje, į pasaulinį paveldimų ligų sąrašą Online Mendelian Inheritance in Man (OMIM) bei į dermatologinių sindromų žodyną „An Illustrated Dictionary of Dermatologic Syndromes“, išleistą 2006 m.
Profesoriaus J.Lelis parašė  knygas: apie Fricą Richardą Šaudinį, sudėtingą paveldimą ligą, pavadintą paties atradėjo vardu – Lelio sindromą, JAV kultūros veikėją, žodynų sudarytoją A. Lalį, lietuvių ir lotynų kalbų bendrybes ir kt.
J. Lelis mirė 2011 m. gruodžio 11 d.