Paįstrys

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

Paįstrio kraštas vos 12 kilometrų nutolęs nuo Panevėžio. Iš pirmo žvilgsnio tai lyguma, paįvairinta miškais ir tyliai srovenančiu Įstru. Nuo upelio pavadinimo Įstras ir Paįstrys gavo tokį pat pavadinimą.
Paįstrys rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1484 metais, kai Krekenavos bažnyčiai statyti iš dvarų buvo pareikalauta aukų. Tarp aukotojų atsidūrė ir Paįstrio dvaras.Seniausias patvirtinimas apie Paįstrio apylinkių apgyvendinimą laikytinas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų pinigėlis, rastas Baroniškių senkapyje. Apie pirmuosius nutolusių metų įvykius, žinios apie Paįstrį labai ribotos. Vadovaujamasi Šiaurės Lietuvos istorijos datomis. Vykę didikų karai, kalavijuočių ordino Švedijos agresijos, Lenkijos kišimasis į Lietuvos valstybės valdymą, carinės Rusijos grobuoniški kėslai, 1795 metų dviejų valstybių (Lietuvos ir Lenkijos vardo iš pasaulio žemėlapio ištrinimas, baudžiavos amžius, pasipriešinimo kovos prieš pavergėjus, spaudos draudimo metai, du pasauliniai karai, besikartojančios okupacijos- visi šie įvykiai lietė ir Paįstrio kraštą.

Ypač Paįstryje gyvenimas pagyvėjo 1908 metais, į miestelį atkėlus jauną, energingą kunigą, poetą Jurgį Tilvytį – Žalvarnį. Kunigavo jis Paįstryje 1908 – 1916 m. Jis per pora metų pastatė kleboniją ir Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčią, įkūrė Lietuvišką mokyklą ir biblioteką, į naują vietą perkėlė kapines. Tuo metu mokslas kaimo vaikams buvo nepasiekiamas. Todėl labai svarbus reiškinys - mokykla Paįstryje, mokytojo švietėjiška veikla, spaudos plėtra, knygos atsiradimas ant balta staltiese užtiesto stalo.
1924 metais birželio 16 d. J.E. vyskupo Juozapo Skvirecko raštu paskelbtas Paįstrio parapijos statusas. Į parapiją įėjo 19 kaimų, 26 vienkiemiai ir trys dvarai su 2040 žmonių.1937 metais miestelyje gyveno 80 šeimų ,veikė pašto agentūra, trys parduotuvės, keturi siuvėjai, du batsiuviai, kalvis, dvi kailių dirbtuvės, du dailidės, vilnų karšykla ir fotografas.
Atsižvelgiant į istorinių įvykių bangavimą, Paįstryje atskirais etapais gyventojų skaičius tai augo, tai mažėjo. Tarpukario metais buvo nusistovėjęs stabilus gyventojų skaičius. Karo ir pokario laikotarpiu kaimas ištuštėjo, o stiprėjant kolūkiams, į Paįstrį atsikėlė daug naujų žmonių. Bažnytkaimis tapo stambia gyvenviete. Veikė kirpykla, pašto skyrius, felčerių – akušerių kabinetas, pieno supirkimo punktai. Pradinė mokykla išaugo į septynmetę, vėliau į aštuonmetę ir vidurinę mokyklą. Šiandien jau mokykla perorganizuota į Juozo Zikaro vardo gimnaziją. Centrinė miestelio, kitos gatvės, kelias į kapines išasfaltuotos. Paįstrys susijungė su pietine Gegužinės kaimo dalimi. 1987 metais gyvenvietei suteikti gatvių pavadinimai. Svarbus pasiekimas – Paįstrio bendruomenės bei kraštiečių klubo „Ąžuolas“ įsikūrimas ir ryški, reikšminga jų veikla. Nuo 2010 metų įsteigta Paįstrio seniūnija. Galime pasidžiaugti nauja šarvojimo sale.
Paįstrys jau turi herbą, sukurtą Arvydo Každailio, ir vėliavą.
Jei Paįstrys ir nepasižymi įspūdinga gamta, įdomiu reljefu, bet kraštas turtingas įvairių profesijų iškiliais žmonėmis: rašytojais, dailininkais , skulptoriais, mokslininkais, žemės ūkio specialistais, kultūros veikėjais, pedagogais, gydytojais ir kt., kurie garsina Paįstrį .