• 2010 m sukanka

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

    365 metai, kai (1645) Naujamiestyje gimė Jonas Božimovskis (jaunesnysis), Biblijos vertėjas. Mirė 1687.

     

    230  metų, kai (1780) gimė Ignas Karpis, dvarininkas, Upytės vėliavininkas. Mirė 1809.

     

    200 metų, kai (1810) Panevėžio apskrityje gimė Juozas Markevičius, kunigas, Krekenavos klebonas, 1863

    sukilimo dalyvis. Mirė 1867 03 27 Sibire.

     

    190  metų, kai (1820) Jočiūnuose (Raguvos vlsč.) gimė Stasys Račiukas-Račiūga, knygnešys. Mirė 1900.

     

    185 metai, kai (1825) Lapiškiuose (Biržų r.) gimė Eliziejus Liutkevičius, dailininkas, 1863 sukilimo dalyvis,

    Žaliosios sukilėlių būrio vadas. Nužudytas 1863 11 11. Palaidotas Panevėžyje.

     

    185 metai, kai (1825) gimė Juozas Mažeika, Panevėžio girininkijos eigulys, 1863 sukilimo dalyvis.

     

    175 metai, kai (1835) Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė Petras Krištopaitis, knygnešys

    .

    175 metai, kai 1835) Baibokuose (Krekenavos vlsč) gimė Jurgis Dilka, knygnešys.

     

    170 metų, kai (1840) Laukagaliuose (Vadoklių vlsč.) gimė Kazimieras Poviliūnas, knygnešys.

     

    170 metų, kai (1840) Rudiliuose (Kupiškio r.) gimė Kazys Adomavičius, liaudies tapytojas. Mirė 1890 Raguvoj.

     

    165 metai, kai (1845) Dičiūnuose (Pasvalio r.) gimė Feliksas Sereika, kunigas, literatas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Platino lietuvišką draudžiamą spaudą, parašė pradžiamokslį vaikams. Mirė 1913 06 14.

     

            165 metai, kai (1845) Ėriškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė Gasparas Peleckas, kunigas.

                 

    160 metų, kai (1850) Staniūnuose gimė Benediktas Galinevičius, knygnešys. Priklausė M.Valančiaus knygnešių organizacijai, platino knygas Panevėžio apylinkėse.

     

    160 metų, kai (1850) Garšviuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė Vincas Kavoliūnas, Garšvių knygnešių draugijos rėmėjas.

    155 metai, kai (1855) gimė Liudvika Volikaitė, knygnešė, daraktorė, priklausė Garšvių knygnešių draugijai.

     

    155  metai, kai (1855) Panevėžyje gimė Dovydas Apothekeris, žydų  rašytojas.

     

    150 metų, kai (1860) Rajūnuose (Pasvalio r.) gimė Teodoras Liudkevičius, teisininkas. 1919 – Panevėžio burmistras. Mirė 1944 Panevėžyje.

     

    150metų, kai (1860) Zarasų r. gimė Dominykas Tumėnas, kunigas, literatas. Bendradarbiavo “Tėvynės sarge”, kurį laiką jį redagavo. Parengė šviečiamųjų knygelių. Kunigavo Vadokliuose. Mirė 1919 06 14,

    palaidotas Vadoklių kapinėse.

     

    150 metų, kai (1860) Pajuodžiuose gimė Juozas Bočelis, knygnešys.

     

    145 metai, kai (1865) Skaistgiriuose (Pušaloto vlsč.) gimė Kazimieras Lelis (Lelys), siuvėjas, pirmojo lietuviško vadovėlio, Lietuvos siuvėjams, parašyto graždanka, autorius. Mirė 1892 11 12 Jelgavoje.

     

    145 metai, kai (1865) Naujamiesčio vlsč. gimė Jonas Šiurna, kunigas. Kauno dekanas. Mirė 1930 Deltuvoje.

     

    145 metai, kai (1865) Viekšniuose (Akmenės r.) gimė Julijonas Ipolitas Kasperavičius, kunigas, publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys. Kurį laiką kunigavo Upytėje. Ten būdamas išvertė ir savo lėšomis Tilžėje išspausdino gegužinių maldų knygelę A. Mudzarelio „Naujasis mojinis vainikėlis“ (1902). Mirė 1933 10 18 Kretingoje.

     

    135 metai, kai (1875) Linkaučių dvare, (Krekenavos vlsč.) gimė Juzefa Povickaitė-Okuličienė, visuomenės veikėja. Spaudos draudimo metais slėpė lietuvišką spaudą. Didžiojo Vilniaus Seimo (1905) dalyvė. Mirė 1935 Anykščių r.

     

    130  metų, kai (1880) Mučiūnuose (Krekenavos vlsč.) gimė Stasys Rudys, liaudies meistras, kanklininkas. Pagamino apie 1000 kanklių. Krekenavoje subūrė kanklininkų būrelį, su juo koncertuodavo. Mirė 1949 Krekenavoje.

     

    125  metai, kai (1885) Švenčiuliškiuose (Krekenavos vlsč.) gimė Kazimieras Lukošius, juristas, literatas. Nuo 1905 gyveno JAV, ten mokytojavo, leido literatūrinį žurnalą “Aidas”, išleido eilėraščių rinkinį. Mirė 1940 05.

     

    115 metų, kai (1895) Kapinėje (Naujamiesčio vlsč.) gimė Vladas Dilys, inžinierius, visuomeninkas.

     

    115 metų, kai (1895) Skaistgiriuose gimė Antanas Michelevičius, pulkininkas leitenantas, Lietuvos  nepriklausomybės kovų savanoris. 1941 – Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras. Po karo gyveno Lenkijoje. Mirė 1956 02 21.

     

    85 metai, kai (1925) Baibokuose (Krekenavos vlsč.) gimė Kostas Kudokas, Lietuvos partizanas, Prisikėlimo apygardos vadas. Žuvo 1951 07 07 Tyruliuose (Radviliškio r.).

     

    85 metai, kai (1925) Panevėžyje gimė Zigmundas Lavrinovičius, lenkų poetas, vertėjas. Išleido eilėraščių, išvertė į lenkų kalbą K. Donelaičio “Metus”. Mirė 1987 Londone.

  • 2010 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

    2 d.  -  90 metų, kai (1920) Dudonyse (dab. Panevėžio sen.) gimė Kazys Naruševičius, dailininkas, pedagogas. Mokėsi Rėklių pradinėje mokykloje ir Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1970 baigė Vilniaus DI Tapybos fakultetą. Nuo 1966 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1968-1983 Panevėžio sekcijos pirmininkas. Panevėžio miesto Garbės pilietis (1999). Nuo 1962 dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbų turi Nacionalinis M, K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, kiti muziejai bei organizacijos. Mirė 2004 10 12 Panevėžyje.

     

    3 d.  -  100 metų, kai (1910) Skaistgiriuose (Pušaloto vlsč.) gimė Bronius Michelevičius, Lietuvos kariuomenės kapitonas, skautų veikėjas. 1925 Panevėžyje įsteigė jūrų skautų skyrių. Nuo 1940 dalyvavo Lietuvos pogrindžio vadovybės veikloje. Po karo gyveno JAV, bendradarbiavo leidiniuose “Draugas”, “Kardas”, “Karys”, “Mūsų žinios” ir kt. Mirė 1985 01 25.

     

    4 d.  -  80 metų, kai (1930) pašventinta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra (pastatyta 1929). Pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, šiai progai parašęs himną Kristui Karaliui (muziką sukūrė prelatas Teodoras Brazys).

     

    5 d. – 75 metai, kai (1935) Kaniūkuose (Utenos r.) gimė Vytautas Konstantinas Sirvydis, profesorius, habil. biomedicinos m. daktaras, Lietuvos MA narys korespondentas, Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas, Estijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras. 1968-1979 ėjo Baltijos šalių zoninės paukštininkystės bandymų stoties, įsikūrusios Velžyje, direktoriaus pareigas.

     

    9 d.  -  250 metų, kai (1760) Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio r.) gimė Antanas Strazdas, kunigas, poetas. 1789 baigė Varnių kunigų seminariją. Nuo 1790 kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje ir kt. 1793-1795 ir 1804-1806 kunigavo Karsakiškyje. Po 1804 nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. 1829 buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, 1829 grįžo į Kamajus. Išleido poezijos rinktinę “Giesmės svietiškos ir šventos” (1814). Mirė 1833 04 23 Kamajuose (Rokiškio r.).

     

    9 d.  -  200 metų, kai (1810) Naudvaryje (Naujamiesčio vlsč.) gimė Stanislovas Kerbedis, inžinierius, tiltų statytojas. Peterburgo MA garbės narys (1858). 1826-1828 studijavo VU, 1931 baigė Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą. Dėstė taikomąją mechaniką šioje ir kitose Peterburgo aukštosiose mokyklose, tobulinosi Prancūzijoje ir D. Britanijoje. 1844-1852 suprojektavo ir statė pirmąjį Rusijoje metalinį varstomąjį tiltą (per Nevą Peterburge), projektavo ir statė sijinius ir kt. tiltus per Lugą, Dauguvą, Vyslą. Dirbo Rusijos susisiekimo ministerijoje. Mirė 1899 04 19 Varšuvoje.  

     

    10 d.  -  70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Kęstutis Kazimieras Bačelis, agronomas, gamtos m. daktaras (1993). Nuo 1965 Upytės linų bandymų stoties mokslinis bendradarbis. Knygų “Patarimai linininkui” (1968, 1975), “Linininkystės tvarkymas specializuotame ūkyje” (1977), “Linininko žinynas” (1985), “Į pagalbą linų augintojui” (1994) ir kt. bendraautorius. Išvedė 5 linų veisles.

     

    11 d.  -70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Vidmantas Bačiulis, kino, televizijos režisierius, Lietuvos teatro sąjungos narys. Videofilmų “Kaimynai”, “Vilius Karalius” ir kt. autorius ir režisierius.

     

    11 d.  -  105 metai, kai (1905) Panevėžyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras, kurio metu  suvaidinta Vilkutaičio Keturakio “Amerika pirtyje”.

     

    12 d.  -  105 metai, kai (1905) Talkoniuose (Pasvalio r.) gimė Alfonsas Lipniūnas, kunigas, visuomenininkas. Mokėsi Pumpėnų pradžios mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. 1930 baigė  VU Teologijos-filosofijos fakultetą. Prancūzijoje studijavo sociologijos mokslus. 1930 paskirtas Panevėžio katedros vikaru ir vyskupijos jaunimo direktoriumi. Nuo 1939 gyveno Vilniuje, dėstė VPI ir Vilniaus kunigų seminarijoje. 1941 įsteigė Laisvės Fondą ir atgaivino slaptą katalikų moksleivių bei studentų veiklą. 1943 vokiečių areštuotas ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Mirė 1945 03 28 Lenkijoje. 1990 palaikai perkelti į Panevėžio katedros šventorių. Jo vardu pavadinta Panevėžio 16-oji vidurinė mokykla.

     

    12 d.  -  105 metai, kai (1905) Gilbonyse (Smilgių vlsč.) gimė Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, poetas, Rainių kankinys. 1928 baigė Pavasarininkų suaugusiųjų gimnaziją, mokėsi Kauno VDU. Dirbo įstaigose Kretingoje. 1941 Kretingoje bolševikų suimtas ir birželio 25d. Rainių miškelyje (prie Telšių) kartu su kitais kaliniais žiauriai nužudytas. Išleido eilėraščių rinkinius “Iš liepsnojančios žemės”(1920), “Sirenos skerdžia naktį”, “Olimpo žiedai” (abi 1935), “Aiškūs žodžiai” (1940).

     

    12 d.   -   40 metų, kai (1970) Panevėžio I-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Balčikonio vardas.

     

    15 d.   -   15 metų, kai (1995) Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas.

     

    16 d.  -  145 metai, kai (1865) Latvijoje gimė Aspazija (tikr. Elza Pliekšanė-Rozenbergienė), poetė, latvių literatūros klasikė. Kartu su vyru rašytoju Janiu Rainiu (Pliekšanu) kurį laiką gyveno Panevėžyje. Mirė 1943 Rygoje.

     

    18 d.  -  70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Rimvydas Stanislovas Mickevičius, dailininkas architektas. 1966 baigė Lietuvos VDI. 1965-1973 Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. 1973-1989 Druskininkų m. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkas.Nuo 1990 dirba architektu.

     

    18 d. – 55 metai, kai (1955) Biržų r. gimė Laimutė Mališauskaitė-Danylienė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. 1973 įstojo į Juozo Miltinio Panevėžio dramos studiją. 1976 pradėjo dirbti etatine Panevėžio dramos teatro aktore. 1987 baigė Lietuvos Valstybinę konservatoriją.

     

    20 d.  -  45 metai, kai (1965) gimė Antanas Markuckis, Panevėžio Lėlių vežimo teatro įkūrėjas, direktorius, vyriausias režisierius. B. Dauguviečio premijos už lietuviškosios dramaturgijos puoselėjimą laureatas (1994), Lietuvos lėlininkų asociacjos pirmininkas (1995).

     

    22 d.  -  120 metų, kai (1890) Vaivaduose (Karsakiškio vlsč.) gimė Marija Giedraitienė-Putramentienė-Geigaitė, pedagogė, istorikė. 1900-1908 mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1914 baigė Sankt Peterburgo Bestuževo aukštųjų kursų Istorijos-filologijos fakultetą. Grįžusi į Lietuvą vertėsi privačiomis pamokomis. 1915 buvo viena iš Panevėžio lietuvių gimnazijos steigėjų ir iki 1918 – jos direktorė, vėliau direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1935-1940 Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorė. Kurį laiką mokytojavo Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Mirė 1980 06 24 Kaune.

     

    23 d.  -  95 metai, kai (1915) Sintautuose (Šakių r.) gimė Benediktas Puodžiukaitis, pedagogas, vertėjas, redaktorius. 1935 baigė Vilkaviškio gimnaziją, 1937 Klaipėdos PI, 1951 Vilniaus PI. Mokytojavo Telšiuose, Vilniuje. Nuo 1944 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio mokyklose. Iš prancūzų ir rusų kalbų išvertė apie 20 knygų. Mirė 1995 08 16 Panevėžyje.

     

    23 d.  -  110 metų, kai (1900) Ramygaloje gimė Jonas Karutis, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Lietuvos Respublikos laikotarpiu dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. Mirė 1943 04 11 Panemunėje.

     

    23 d.  -  50 metų, kai (1960) Liūdynėje gimė Alvydas Mikšys, tautodailininkas, medžio drožėjas. Drožė kryžius, koplytstulpius, užgavėnių kaukes, dalyvavo tauodailininkų parodose. Gyveno Ramygaloje. Mirė 2004.

     

    24 d.  -  125gimė metai, kai (1885) Ėriškiuose Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas. Profesorius (1944), akademikas (1946). 1906 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1911 Peterburgo universitetą, mokytojavo. 1918-1920 Panevėžio gimnazijos, 1920-1924 Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Vėliau dėstė KU, VU. 1930-1952 Lietuvių kalbos žodyno vyriausias redaktorius. 1944-1952 direktoriavo Lietuvių kalbos institute ir iki 1960 profesoriavo VU. Paskelbė straipsnių literatūrinės kalbos norminimo klausimais, išvertė užsienio autorių pasakų, parašė eilėraščių. Mirė 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas tėviškėje.

     

    25 d.  -  75 metai, kai (1935) Miežiškiuose gimė Jonas Šukys, kalbininkas, pedagogas, filologijos m. daktaras (1967). Mokėsi Miežiškiuose, Panevėžio berniukų gimnazijoje, Panevėžio pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Troškūnuose. Studijavo VPI. 1957-1964 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute,1968-1972 VU Kauno vakariniame fakultete, 1972-1987 “Mūsų žodžio” redakcijoje ir kt. Nuo 1994 dirba VPU. Išleido grožinės literatūros kūrinių vaikams, knygų, skirtų lietuvių kalbos praktikos klausimams: “Taisyklingai vartokime linksnius” (1976), “Prielinksnių vartojimas” (1978), “Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: Vartosena ir normos” (1998), “Kalbos kultūra visiems” (2003) ir kt., periodikoje paskelbė straipsnių kalbos kultūros klausimais.

     

    25 d.  -  50 metų,  kai (1960) Panevėžyje gimė Arvydas Brazdžiūnas, dailininkas restauratorius, tapytojas. 1984 baigė VISI Architektūros fakultetą. Nuo 1987 daugelio parodų dalyvis ir prizininkas. Dirba ir gyvena Kaune.

     

    25 d.  -  50 metų, kai (1960) Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė Rimantas Ridikas, dailininkas. 1983 baigęs VDI dizaino specialybę, apsigyveno Panevėžyje. Parodose dalyvauja nuo 1982. Sukūrė mažosios grafikos darbų. Dalyvauja ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

     

    25 d.  -  50 metų, kai (1960) Panevėžyje gimė Romualdas Aleliūnas, dailininkas keramikas. 1980 baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune. Nuo 1985 dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1989 su kitais organizuoja Panevėžyje keramikų simpoziumus. Kuria savo studijoje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

     

    27 d. – 50 metų, kai (1960) Biržuose gimė Asta Preidytė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. 1979 baigė J. Miltinio vadovaujamą teatro studiją, 1987 – Lietuvos Valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedrą. 2005 už Margaritos vaidmenį to paties pavadinimo spektaklyje, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir paskelbta geriausia metų aktore. Panevėžio garbės pilietė (2005).

     

    27 d.   -    65 metai, kai (1945) Eimuliškių-Ažagų miškuose (į šiaurės vakarus nuo Spirakių) ivyko didelės kautynės, kuriose žuvo apie 72 partizanus. Beveik visi jie palaidoti Dragonių kaimo kapinaitėse. Tai buvo vienos stambiausių` partizanų kautynių Panevėžio rajone.

     

    28 d.  -  85 metai, kai (1925) Latavoje (Anykščių r.) gimė Alfonsas Giedraitis, agronomas, ilgametis Ėriškių kolūkio pirmininkas, vėliau Ėriškių žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas. 1992-1996 – Lietuvos Seimo narys, 2000-2007 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. Panevėžio rajono Garbės pilietis (2005). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi (1998). Mirė 2007 08 12, palaidotas Ėriškiuose.

     

    31 d.  -  85 metai, kai (1925) Bikonyje (Kupiškio r.) gimė Benjaminas Alekna, kompozitorius. Mokėsi M. Karkos įsteigtuose muzikos kursuose Panevėžyje, vėliau Panevėžio ir Vilniaus muzikos mokyklose, 1958-1963 studijavo LVK kompozicijos specialybę. Nuo 1966 Panevėžio J. Švedo pedagoginės  muzikos mokyklos dėstytojas ir koncertmeisteris. Parašė pjesių pučiamųjų orkestrui, simfoninių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Mirė 2007 02 01.

  • 2010 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

    1 d.  - 210 metų, kai (1800) Raguvoje gimė Juozapas Straševičius, dailininkas, istorikas, 1831 sukilimo dalyvis. Baigęs VU literatūrą ir laisvuosius menus keliavo po Vakarų Europą. Po 1831 sukilimo apsigyveno Paryžiuje. Prancūzų kalba parengė monografiją apie Emiliją Pliaterytę, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis išleido 2 tomus sukilimo dalyvių biografijų. Dailininko tapybos darbų išliko Raguvos bažnyčioje. Mirė 1883 05 05 Paryžiuje.

     

    1 d.   - 110 metų, kai (1900) Panevėžyje gimė Juozas Andrius, kartografas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris.  1919 baigė I-ąją Lietuvos Karo mokyklos laidą, 1931 - Kauno Aukštųjų karininkų kursų Topografijos skyrių.

    Dirbo dėstytoju Karo mokykloje, sudarinėjo žemėlapius, bendradarbiavo spaudoje. Po karo gyveno Vokietijoje, JAV. Sudarė keletą Lietuvos žemėlapių, dirbo “Lietuvių enciklopedijos” kartografijos ir geodezijos skyriaus redaktoriumi. Mirė 1988 07 07 JAV.

     

    1 d.   -   85 metai, kai (1925) Žaltiškiuose (Anykščių r.) gimė Albinas Pipiras, kunigas. Mokėsi Utenos gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje. 1949 įšventintas kunigu. Kunigavo Vabalninke, Biržuose, 1956-1959 Ramygalos bažnyčios vikaras, vėliau kunigavo Rozalime, nuo 1966 - Pušalote.

     

    2 d.   -   65 metai, kai (1945) Baroniškiuose (Panevėžio sen.) gimė Viktoras Mažylis, medžio drožėjas.  Kartu su broliu Bronislovu Mažyliu drožia kryžius, stogastulpius, skulptūrėles ir kt. darbus. Gyvena Gegužinės kaime.

     

    3 d.  -  115 metų, kai (1895) Vytogaloje (Tauragės r.) gimė Benediktas Sugintas, kunigas, visuomenės veikėjas. 1923-1924 vikaravo Smilgių bažnyčioje, vėliau Tauragėje, Šėtoje, Ukmergėje. 1931 išvyko į Braziliją, nuo 1949 gyveno JAV, rinko aukas lietuvių mokykloms, bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1972 04 20 JAV.

     

    4 d.  -  70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Algirdas Alionis, rašytojas, vertėjas. Studijavo VPI, Maskvos M. Gorkio literatūros institute, dirbo redakcijose, radijuje, kino studijoje. Išleido eilėraščių rinkinį “Paukštukų medis” (1970), paskelbė apybraižų, apysakų, išvertė iš rusų k. poezijos, parašė kino scenarijų.

     

    5 d.  -  100 metų, kai (1910) Burveliuose (Krekenavos vlsč.) gimė Vytautas Petrauskas, vertėjas, tekstologas. 1921 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Dirbo redakcijose, Eltoje, Grožinės literatūros leidykloje. Išvertė N. Ostrovskio, A. Tolstojaus, T. Dreizerio, T. Mano ir kitų rašytojų kūrinių, suredagavo leidinių. Mirė 1982 02 15 Vilniuje.

     

    5 d.  -  85 metai, kai (1925) Žvirgždžiūnuose (Pasvalio r.) gimė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė, poetė, memuarų autorė. 1944 baigė Linkuvos gimnaziją, studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1946 suimta, nuteista sušaudyti. Pakeitus mirties bausmę, kalinta Sibire. 1956 sugrįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, Nuo 1995 gyvena Kaune. Išleido eilėraščių rinkinį “Tarp nakties ir dienos” (1994), atsiminimų ir eilėraščių knygą “Tekėdama sustingo saulė” (1995), poezijos rinkinį “Ta giesmė neišgiedota” (1999) ir kt.

     

    6 d.  -  130 metų, kai (1880) Gudeliuose (Ramygalos vlsč.) gimė Kazimiera Kaupaitė – Motina Marija, vienuolė,

    Šv. Kazimiero kongregacijos JAV įsteigėja ir generalinė vyresnioji. 1920 įsteigė vienuolyną Pažaislyje. Buvo puiki organizatorė ir administratorė. Jos rūpesčiu atidarytos 29 pradžios mokyklos, 3 aukštesniosios mokyklos, 2 ligoninės. Bendradarbiavo “Šaltinyje” ir kituose leidiniuose. Apdovanota Gedimino ordinu. Mirė 1940 04 17 JAV. Pristatyta Vatikanui beatifikacijai (suteikti Palaimintosios vardui).

     

    6 d.  -  75 metai, kai (1935) Juodikoniuose (Ramygalos vlsč.) gimė Nijolė Krotkutė, aktorė, operos režisierė. Ilgą laiką dirbo režisiere Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

     

    6 d.  -  70 metų, kai (1940) (Kelmės r.) gimė Jonas Janavičius, agronomas, agrarinių m. daktaras. 1988-1990 dirbo Upytės bandymų stotyje moksliniu bendradarbiu.

     

    7 d.  -  120 metų, kai (1890) Gudeliuose (Ramygalos vlsč.) gimė Julius Kaupas, finansininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Steigiamojo seimo (1920) narys. Baigęs Ramygalos pradinę mokyklą, mokėsi Liepojoje, vėliau lankė “Saulės” kursus Kaune, kuriuos baigė 1909. 1911 išvyko į JAV, studijavo Valparaiso ir Niujorko universitetuose. 1919 grįžo į Lietuvą. 1920 išrinktas Steigiamojo Seimo nariu. Nuo 1922 kurį laiką dirbo Lietuvos Banko direktoriumi, bendradarbiavo spaudoje. Vėliau iki 1940 vasaros dirbo Lietuvos banko Kauno skyriuje direktoriumi. Mirė 1945 05 27 Kaune.

     

    8 d. – 85 metai, kai (1925) Petriškiuose (Krekenavos vlsč.) gimė Jonas Vepštas, partizanas. Į partizaninę kovą abu su broliu Vytautu  įsijungė 1944 pabaigoje. Iš pradžių priklausė Vyčio apygardos „Vytenio“ būriui, vėliau tapo „Paukštelio“ būrio, kuris veikė Krekenavos ir Ramygalos apylinkėse vadu. 1951 paskirtas Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadu. Žuvo J. Vepštas 1951 03 14.

     

    10 d.  -  105 metai, kai (1905) Gelažiuose (Vadoklių vlsč.) gimė Juozas Juška, statybos inžinierius. 1924 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1924-1931 studijavo statybą VDU. Dirbo Žemės ūkio  rūmų statybos skyriaus vedėjo padėjėju, 1940-1944 skyriaus vedėju. Bendradarbiavo leidiniuose “Ūkininko patarėjas”, “Naujoji sodyba”, “Kaimo statyba”. Išleido knygą “Mediniai stogai” (1934).

     

    11 d.  -  80 metų, kai (1930) Raguvoje gimė Vytautas Saladžius,geologas, gamtos m. daktaras. 1950 baigė Raguvos vidurinę mokyklą, 1955 - VU. Keletos leidinių geologijos klausimais bendraautorius. Paskelbė per 50 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Nuo 1991 Lietuvos geologų sąjungos narys. Išleido atsiminimų knygą “Ne vien tik atsiminimai” (2002).

     

    12 d. – 100 metų, kai (1910) Balčiūniškiuose (Pasvalio r.) gimė Juozas Apanavičius, kunigas, pedagogas. 1931 baigė Panevėžio gimnaziją, 1936 – Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Traupyje. 1939 baigė Kauno VDU Teologijos filosofijos fakultetą. Kunigavo Anykščiuose, Vabalninke, Pandėlyje ir kt. 1968-1978 – Smilgių parapijos klebonas. Mirė 1978 04 27 Smilgiuose.

     

    13 d.  -  50 metų, kai (1960) Panevėžyje gimė Artūras Stančikas, dailininkas grafikas. 1978 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1983 - ŠPI Dailės fakultetą. 1983-1987 Miežiškių vidurinės mokyklos piešimo ir braižybos mokytojas. Nuo 1993 kūrybinis darbuotojas, Lietuvos dailininkų  sąjungos narys. Nuo 1983 dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Surengė keliolika autorinių parodų. Gyvena ir dirba Vilniuje.

     

    15 d.   -   105 metai, kai (1905) Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė Antanas Biliūnas, rašytojas, bibliografas. Rašytojo Jono Biliūno sūnėnas. Išleido poezijos rinkinį, dvi apsakymų knygas. 1941-1944 dirbo Panevėžio viešosios bibliotekos vedėju. Mirė 1970 01 16. 

     

    16 d.  - 95 metai, kai (1915) Natiškiuose (Biržų r.) gimė Algirdas Petrulis, dailininkas tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1924-1933 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Dailės parodose dalyvauja nuo 1939. Nacionalinės premijos laureatas (1983, 1995).

     

    16 d.  -  75 metai, kai (1935) Butrimoniuose (Krekenavos vlsč.) gimė Leonas Katkevičius, inžinierius hidrotechnikas, technologijos m. daktaras. 1955 baigė Krekenavos vidurinę mokyklą, 1960 - LŽŪA. Nuo 1962  dėstytojas. Docentas (1971). LŽŪA Vandentvarkos katedros vedėjas (1993-2002). Mokslinių tyrimų sritis aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Knygų, vadovėlių, mokomųjų priemonių, straipsnių ir kitokių mokslo darbų (iš viso apie 170 pavad.) autorius ar bendraautorius.

     

    17 d.  80 metų, kai (1930) Akmeniuose (dab. Karsakiškio seniūnija) gimė Algimantas Ažusienis, astrofizikas, fizinių m. daktaras (1993), docentas (1969). 1955 baigė VU fizikos matematikos fakultetą. Knygų “Marsas”, “Žvaigždžių milijardai”, “Kosminiai spinduliai” ir kitų, bei daugelio mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius.

     

    18 d.   -  60metų,  kai (1950) Juodeikiuose (Joniškio r.) gimė Julius Vaupšas, fotomenininkas, dailininkas, medžio drožėjas. Surengė keliolika tapybos, fotografijų, medžio drožinių parodų.Jo skulptūrų yra Naujamiesčio bažnyčioje, Krekenavoje ir kt. Gyvena Naujamiestyje.

     

    18 d.   -   85 metai, kai (1925) Panevėžyje  Kranto gatvėje atidarytas muziejus. 1947 perkeltas į Respublikos g. Nr 3 ir pavadintas Kraštotyros muziejumi.

     

    19 d.  -  115 metų, kai (1895) Murmuliuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė Vytautas Bagdonavičius, pulkininkas. Baigęs Petrapilio karo mokyklą, tarnavo caro kariuomenėje. 1918 stojo savanoriu į  Lietuvos kariuomenę. Pasižymėjo kovose su bolševikais ir lenkais. Už nuopelnus apdovanotas Vyčio kryžiumi. Mirė 1946 12 28 Vokietijoje.

     

    20 d. - 60metų, kai (1950) Traineliškyje (Anykščių r.) gimė Edmundas Rinkevičius, kunigas, poetas, tautodailininkas. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Panevėžyje, Biržuose, Jūžintuose, Pabiržėje, Užpaliuose ir kt. Nuo 2003 klebonauja Ramygaloje. Paskirtas kunigu egzorcistu. Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos Garbės kanauninkas (2007). Išleido  eilėraščių rinkinius “Vilties sparnai” (1991), “Po žilvičio šakom” (1993). “Krintanti žvaigždė” (1995), „Sudegintas laikas“(2000), parengė knygą “Užpalių kraštas” (1993), išleido dienoraštį „Kunigo metai“(2003). Medžio drožėjas. Dalyvauja tautodailės parodose. Tautodailininkų sąjungos narys.

     

    24 d.  -  125 metai, kai (1885) Šilaikiškyje (Kupiškio r.) gimė Pranas Mažylis, gydytojas ginekologas, profesorius (1930), akademikas (1946). 1918-1920 dirbo Panevėžyje, vėliau Kaune. Patobulino gimdymo pagalbą, modifikavo kai kurias operacijas. Parašė mokslinių darbų ginekologijos klausimais. Mirė 1966 02 28 Kaune.

     

    26 d.  -  85 metai, kai (1925) Sudeikiuose (Kupiškio r.) gimė Kazimieras Girnius, kunigas, literatas. Keletą metų kunigavo Vadokliuose, Geležiuose ir kt. Parašė knygas “Istorinės nuotrupos apie Svėdasų parapiją” (1965), “Atsiminimai ir mintys iš gyvenimo” (1994), “Alunta” (1995). Mirė 1996 08 10 Pasvalyje, palaidotas Joniškėlyje.

     

    26 d.  -  80 metų, kai (1930) Vilkiškiuose (Pasvalio r.) gimė Vytautas Baliūnas, mokytojas, kraštotyrininkas, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas. Mokytojavo Smiltinės, Naujamiesčio, Panevėžio ir kt. mokyklose. Išleido knygas “Panevėžio J. Balčikonio gimnazija” (1995), “Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos istorijos muziejus” (1998), “Panevėžio J. Balčikonio gimnazija  1727-2002” (2002) ir kt. Nusipelnęs panevėžietis (1996, 1999).

     

     

    28 d.  -  175metai, kai (1835) Glitėnuose (Krekenavos vlsč.) gimė Vincas Svirskis, iškiliausias Lietuvos kryžiadirbys, skulptorius, liaudies menininkas. Iš ąžuolo sukūrė daugiau kaip 200 originalių koplytstulpių ir kryžių. Mirė 1916 03 07 Burveliuose, palaidotas Surviliškio kapinėse (Kėdainių r.).

     

    29 d.  -  90 metų, kai (1920) Manaituose (Smilgių vlsč.) gimė Petras Motiekaitis, inžinierius, vienas pirmųjų aviamodelistu Lietuvoje. 1948 tapo TSRS čempionu sklandytuvų modelių klasėje. Parašė knygą “Jaunasis aviamodelistas” (1957, kartu su A. Pranskėčiu). 

     

    30 d.  -  40 metų, kai (1950) Panevėžyje gimė Stasys Petrauskas, dailininkas. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

     

    31 d.  -  65 metai, kai (1945) Perekšliuose (Smilgių vlsč.) gimė Donatas Stanikūnas, inžinierius, technologijos m. daktaras. 1971 baigė KPI, dirbo įvairiose vietose. 1996-1998 -  Žemės ir miškų ūkio viceministras. 1985 suteiktas docento vardas. Užsiima moksline veikla, dirba Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktoriumi.

  • 2010 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

    1 d.  -  75 metai, kai (1935) Miliešiškiuose (Vadoklių vlsč.) gimė Pranas Baleliūnas, agronomas daržininkas, agrarinių m. daktaras (1993). Paskelbė apie 180 mokslinių straipsnių daržovių auginimo, pasėlių priežiūros klausimais. Parašė knygą “Daržovės ir prieskoniniai augalai” (su  kitais, 1993).

     

    3 d.  -  120 metų, kai (1890) Šauduvoje (Telšių r.) gimė Jonas Gudauskis, teisininkas. Iki 1933 -  Panevėžio apygardos teismo narys ir skyriaus pirmininkas. 1938-1939 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Po karo gyveno JAV. Mirė 1980 04 04.

     

    3 d.  -  115 metų, kai (1895) Panevėžyje gimė Vincas Jonuška, karininkas, pedagogas, žurnalistas. 1914 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Redagavo moksleivių laikraštėlį “Aušrelė” (1912), su Baliu Sruoga leido šapirografuotą laikraštėlį “Pavieniui menki – drauge galingi” (1912-1913). Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 - 1916 12 02)   mokytojavo Rėklių pradinėje mokykloje, organizavo pasipriešinimo veiklą prieš okupantus. Nuo 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, studijavo teisę LU, 1925- 1926 redagavo žurnalą “Kardas”. Mirė 1926 12 18 Kaune, palaidotas Paįstrio kapinėse.

     

    5 d.  -  60 metų, kai (1950) Pamarnakiuose (Karsakiškio apyl.) gimė Malvina Arimavičiūtė, ekonomistė, socialinių m. daktarė (1993). Mokėsi Karsakiškio aštuonmetėje ir Panevėžio I vidurinėje mokykloje, studijavo VISI. Išleido knygas “Kapitalinių įdėjimų ekonominio efektyvumo didinimas žemės ūkyje”, “Efektyvus gamybinių fondų naudojimas” (1990), paskelbė apie 30 mokslinių straipsnių, stažavosi Kanadoje, Vokietijoje ir kt.

     

    6 d.  -  125 metai, kai (1885) Šiaudinėje (Akmenės r.) gimė Merkelis Račkauskas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas. Mokytojavo Panevėžyje, dėstė KU ir VU. Profesorius (1944). Paskelbė darbų antikinės literatūros klausimais. Išvertė Platono dialogus, Erazmo Roterdamiečio “Pagiriamąjį žodį kvailybei” (1947), T. Lukrecijaus “Apie daiktų prigimtį” (1964) ir kt. Mirė 1968 01 07 Kaune, palaidotas Vilniuje.

     

    9 d.  -  100 metų, kai (1910) Skodiniuose (Kupiškio r.) gimė Kazimieras Dulksnys, kunigas, prelatas. Mokėsi Kupiškio ir Rokiškio gimnazijose. Baigęs Kauno kunigų seminariją 1935 kunigavo Ramygaloje, vėliau Pasvalyje, Tauragnuose, Rokiškyje. 1949 paskirtas Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios administratoriumi. 1951 suteiktas kanauninko, 1957 katedrinės kapitulos prelato titulas. Tais pačiais metais suimtas ir nuteistas dvejus metus kalėti Mordovijos lageryje. Nuo 1963 Krekenavos klebonas, nuo 1989 Panevėžio vyskupijos generalinis vikaras. Mirė 2001 12 09 Panevėžyje, palaidotas Panevėžio katedros šventoriuje.

     

    10 d.   -   90 metų, kai (1920) Tarvyduose (Utenos r.) gimė Jonas Butkys, kunigas. Įšventintas kunigu 1947. Kunigavo Salake, Anykščiuose, Panevėžyje, Andrioniškyje, Raguvėlėje ir kt. 1959 paskirtas Ramygalos klebonu, nuo 1985 – altarista.

     

    12 d.   -    55 metai, kai (1955) Panevėžyje gimė Laima Skrebytė,dailininkė tapytoja. 1982 baigė VDI. Nuo 1980 dalyvauja parodose. Surengė keletą personalinių parodų.

     

    13 d.  -  140 metų, kai (1870) Gudeliuose (Ramygalos vlsč.) gimė Antanas Kaupas, kunigas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Žemaičių kunigų seminarijoje, iš kur už draudžiamos spaudos skaitymą ir platinimą buvo pašalintas. 1892 išvyko į Ameriką, baigė kunigų seminariją, kunigavo įvairiose parapijose, pastatė 2 bažnyčias. Nuo 1912 gyveno Čikagoje, redagavo lietuvių laikraštį “Draugas”. Pasižymėjo kaip publicistas, beletristas ir vertėjas. Parašė ilgesnių studijų sociologijos, eugenikos ir kitais klausimais. Mirė 1913 10 27 Čikagoje.

     

    13 d. – 100 metų, kai Naujadvaryje (Ramygalos vlsč.) gimė Bronius Kaupas, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1930 baigė Karo mokyklą. 1938 kapitonas, 1944 Vietinės rinktinės Kauno pulko adjutantas. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 05 14 suimtas Ašmenoje ir 1945 sušaudytas.

     

    15 d.  -  85 metai, kai (1925) Panevėžyje gimė Kostas Birulis, ekonomikos inžinierius. 1946 baigė Panevėžio I-ąją vidurinę mokyklą, 1951 – VDU Technologijos fakultetą. Dirbo įvairiose instancijose, 1990-1992 – Lietuvos Respublikos  ryšių ministras. Išleido knygą “Laisvės kodas” (2001). Mirė 2004 Vilniuje.

     

    15 d.   -   80 metų, kai (1930) Surdegyje (Anykščių r.) gimė Jonas Labakojis, kunigas. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1954, baigęs Kauno kunigų seminariją, paskirtas Salako  bažnyčios vikaru. Netrukus perkeltas į Ramygalą, kur išdirbo apie porą metų. Nuo 1998 Alizavos bažnyčios klebonas. 

     

    16 d.  -  105 metai, kai (1905) Vilniuje gimė Alfonsas Palionis, zoologas, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos entomologų. Vaikystę praleido Povilauskų k. (Naujamiesčio vlsč.). Baigęs Naujamiesčio pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1925 įstojo  į Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultetą, jį baigęs dirbo Zoologijos katedroje dėstytoju. 1921-1930 surinko unikalią drugių kolekciją, sudarė Lietuvos vabalų kartoteką. 1932 paskelbė leidinį “Indėlis Lietuvos drugių faunai pažinti”, 1943 kartu su prof. A. Minkevičiumi parašė knygą „Svarbiausios tabako ligos ir kenkėjai“, bendradarbiavo gamtos mokslų žurnaluose. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1957 susirgęs grįžo į Lietuvą.  Mirė 1957 05 08, palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

     

    16 d.   -   110 metų, kai (1900) Rygoje gimė Jonas Nagulevičius, dvasininkas. 1923 įšventintas kunigu. Kunigavo Biržuose, Linkuvoje. 1933-1934 Krekenavos vikaras ir progimnazijos kapelionas. 1935-1936 Ramygalos vikaras ir kapelionas. Nuo 1966 Naujamiesčio bažnyčios altarista. Mirė 1992.

     

    16 d.  -  75 metai, kai (1935) Panevėžyje pradėtas leisti katalikiškas savaitraštis “Panevėžio garsas” (1924-1935 ėjo “Panevėžio balso” pavadinimu). Redaktorius A. Liepinis. Buvo leidžiamas iki 1940 06.

     

    16 d.  -  75 metai, kai (1935) Tauragės r. gimė Irena Kuprevičienė, dailininkė tekstilininkė. Nuo 1963 gyvena ir dirba Panevėžyje.

     

    19 d.  -  125 metai, kai (1885) Palūšniuose (Rokiškio r.) gimė Adelė Diržytė-Naginskienė, literatė. 1912-1915 mokytojavo Panevėžio Labdarių mokykloje. Išleido scenos vaizdelius “Pavasaris”, “Gyvenimo pasaka” (1920). Mirė 1949 02 06 Rokiškyje.

     

    20 d.  -  65 metai, kai (1945) Panevėžyje gimė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, pianistė, muzikos kritikė, socialinių m. daktarė (1990), VPU docentė (1996), panevėžiečių klubo Vilniuje pirmininko pavaduotoja. Leidinių “Muzikos menas: teorija ir praktika” (1996), “Koncertų salėse” (1997), “Gyvenimo su muzika eskizai” (1997), „Variacijos viena tema. D. Trinkūnas“(2003), „L.Baltrus per pasaulio scenas“(2004), „Susitikimai su praeitimi. J. Urbas“(2007), „Teatro uždangą praskleidus. J.Alekna“(2007) ir kt. autorė, leidinio “Saulius Sondeckis” (2000) sudarytoja.

     

    21 d.   -   105 metai, kai (1905) Svėdasuose (Anykščių r.) gimė Jonas Rimša, dvasininkas. Įšventintas kunigu 1930. Kunigavo Utenoje, Antalieptėje, Traupyje, Vabalninke, Pumpėnuose ir kt. 1963-1975 – Ramygalos bažnyčios altarista.

     

    22 d.  -  210 metų, kai (1800) Stebeikiuose (Ramygalos vlsč.) gimė Kanutas Ruseckas, dailininkas tapytojas. Baigęs Troškūnų vidurinę mokyklą, studijavo VU fiziką-matematiką, vėliau dailę. Nuo 1821 dailės studijas tęsė Paryžiuje, Romoje. 1831 grįžo į Vilnių, dirbo pedagoginį darbą bajorų institute, vertėsi privačiomis pamokomis ir visą laiką kūrė. Mirė 1860 09 02 Vilniuje.

     

    22 d.  -  100 metų, kai (1910) Fermoje (Raguvos vlsč.) gimė Tadas Adomonis, dailėtyrininkas, rašytojas. 1949 baigė VU, dirbo dėstytoju LDI. Docentas (1963). Išleido istorinį romaną “Bedalių aušra” (1933), apsakymų, monografijas “Vincas Grybas” (1959, 1975), “Jonas Mikėnas” (1969), pirmąją “Lietuvos architektūros ir dailės istorija” dalį (1987, su kitais), sudarė albumus “Lietuvos TSR Valstybinis dailės institutas” (1960), “Taikomoji dekoratyvinė dailė” (1965, su kitais), rengė tęstinį leidinį “Menotyra” (1967-1983). Mirė 1987 04 05 Vilniuje.

     

    23 d.  -  105 metai, kai (1905) Noreikiuose (Krekenavos vlsč.) gimė Ipolitas Štaras, agronomas selekcininkas, sodo augalų selekcijos pradininkas Lietuvoje. Žemės ūkio m. kandidatas (1962). Išvedė keletą obelų, kriaušių,serbentų, braškių veislių, parašė brošiūrų ir straipsnių sodininkystės klausimais. Mirė 1966 12 17.

     

    24 d.  -  70 metų kai (1940) Trakuose (Širvintų r.) gimė Petras Naraškevičius, rašytojas, Mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, dirbo spaudoje Anykščių, Panevėžio laikraščiuose, nuo 1965 “Tiesos” korespondentas, 1996-1997 “Lito” redakcijos darbuotojas. Išleido miniatiūrų ir apsakymų rinkinius “Į saulę” (1959), “Beržų žydėjimas” (1964), “Gyvasis vanduo” (1978), “Žalias vėjas” (1984), “Visą birželį nelijo” (1988), apsakymų vaikams “Lapai šneka” (1960), “Žvaigždės skamba” (1963), “Ežerėlių akys” (1988), apysaką “Didelio miesto gatvė” (1969), apybraižų knygas “Alksniai prie Širvintos” (1990), „Plaukimas Širvinta iš vakardienos“ (2006) ir kt.

     

    25 d.  -  115 metų, kai (1895) Ramongaliuose (Biržų r.) gimė Juozas Petrulis, dramaturgas, poetas, literatūros tyrinėtojas, pedagogas. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo VDU, mokytojavo Kaune, Kražiuose. Parašė pjeses “Pirmasis prizas” (1935), “Prieš srovę” (1936), “Be motinos” (1940), “Juodieji broliai”(past. 1967), paskelbė eilėraščių, kritikos ir literatūros istorijos straipsnių, parengė antologiją “Aušros” poezija” (1928), Antano Strazdo poezijos rinkinį “Pasaulinės ir dvasinės giesmės” (1938, kartu su K. Korsaku). Mirė 1982 10 19 Kaune.

     

    25 d.  -    65 metai, kai (1945) vasario mėnesį įkurta 3-oji Šiaurės LLA apygarda. Jai priklausė apie 500 kovotojų, veikusių mažomis grupėmis Geležių, Smilgių, Pušaloto, Pumpėnų, Panevėžio, Karsakiškio ir kitose apylinkėse. Žuvus vadams  apygardos veikla nutruko 1945 pabaigoje.