2009 m. sukanka

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

Π 290 metų, kai gimė (1729) JUOZAPAS BENEDIKTAS VAZNICKIS-PUNDZEVIČIUS, kunigas. Nuo 1779 – Ramygalos klebonas, nuo 1792 – altarista. Mirė 1795 05 15. Palaidotas Ramygalos bažnyčios rūsyje.
Π 225 metai, kai Žemaitijoje gimė (1784) BENEDIKTAS ŠMIGELSKIS, Krekenavos paskutinis arkidiakonas, istorikas. Mokėsi pranciškonų vienuolynų mokyklose, studijavo VU. 1806 įšventintas kunigu, nuo 1829 prelatas, ėjo įvairias pareigas Žemaičių vyskupijos kapituloje. Rašė lenkiškai. Tęsė M.Valančiaus istoriografinius tyrinėjimus. Parašė jo knygos ,,Žemaičių vyskupystė“ kritinį vertinimą, plačiai nušvietė vyskupo J.A.Giedraičio gyvenimą ir asmenybę, iš prancūzų į lenkų kalbą išvertė poezijos, visuotinės istorijos veikalų. Kai kurių jo raštų lietuviškus vertimus 1908-1912 paskelbė ,,Draugija“. Mirė 1879 02 19 Antanapolyje. Palaidotas Krekenavoje.
Π 200 metų, kai Žemaitijoje gimė (1809) TEOFILIS RAČKAUSKAS, kunigas, vienuolis dominikonas, 1863 sukilimo dalyvis. Būdamas Raseinių vienuolyne prisidėjo prie sukilėlių. 1863 iškeltas į Naujamiestį vikaru, tais pačiais metais išėjo pas sukilėlius kapelionu. 1863 08 17 prie Pališkio (Krakių vlsč.) rusų sulaikytas, rugpjūčio 23  įvykdyta mirties bausmė Kaune.
Π 170 metai, kai Sukniškio dvare (Karsakiškio vlsč.) gimė (1839) POVILAS PUZINAS, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1879 išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. Jo iniciatyva apskrityje buvo statomi tiltai, gerinami keliai, tiesiamos telefono linijos, įkurta Panevėžio realinė mokykla, pastatyta Panevėžio trąšų gamykla. Už švietėjišką veiklą 1890 nuteistas 10 metų tremties. Mirė 1910 Vinicoje (Ukraina). Žmona palaidota Naujamiesčio kapinėse.
Π 165 metai, kai Zalatoriuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1844) NIKODEMAS BAUKUS VENSKAVIČIUS, lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Panevėžio, Šiaulių gimnazijose. 1872 baigė Kazanės universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Saratovo ir Voronežo gubernijose teismų įstaigose. Mokydamasis rinko tautosaką Vadaktėlių, Upytės, Ramygalos apylinkėse, kaupė medžiagą lietuvių kalbos gramatikai, rašė straipsnius lietuvių kalbos rašybos klausimais. Sudarytas tautosakos rinkinys ,,Senu dienu Bili“ saugomas Lietuvos MA tautosakos rankraštyne, straipsniai, kalbinė medžiaga ir laiškai – VUB Rankraščių skyriuje. Mirė 1877 12 13 Peterburge.
Π 165 metai, kai Plaučiškiuose. (Rozalimo vlsč.) gimė (1844) STANISLOVAS RAILA, teisininkas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžyje bajorų gimnazijoje, teisės mokslus studijavo Petrapilyje, kurį laiką dirbo Rusijoje. 1875 grįžęs į Lietuvą tapo vienu iš pirmųjų lietuvių advokatų Kaune. Buvo įvairių lietuviškų draugijų narys, ,,Aušros“ rėmėjas, vienas jos bendradarbių. Mirė 1918 Ukrainoje.
Π 160 metų, kai Čelkiuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1849) ADOMAS BARANAUSKAS, knygnešys. Spaudos draudimo metais knygas platino Smilgių krašte. Mirė 1919 Smilgiuose.
Π 150 metų, kai gimė (1859) ALEKSANDRAS GARNEVIČIUS, kunigas, lietuviškos spaudos bendradarbis, knygnešių rėmėjas. Baigęs Kauno kunigų seminariją kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Nuo 1906  - Vadaktėlių bažnyčios kuratas. Mirė 1931 05 09 Vadaktėliuose.
Π 150 metų, kai Meldiniuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1859) ADOMAS LOPATTO (Lopeta), kunigas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje. 1884 įšventintas kunigu, dirbo Panevėžyje, Telšiuose ir kt. 1893 išvyko į JAV, ten steigė lietuviškas parapijas, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje. Mirė 1946 JAV.
Π 145 metai, kai Kretingos r. gimė apie (1864) KAZIMIERAS DOMARKAS, kunigas, knygnešys. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1890 įšventintas kunigu ir paskirtas į Raguvą vikaru. Palaikė ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Buvo jos bendradarbis, draudžiamosios spaudos platintojas Raguvos apylinkėse. 1895 buvo areštuotas, tardomas. 1896 10 14 caro paliepimu 6 mėn. uždarytas į Kretingos vienuolyną, nuo 1897 penkeriems m. ištremtas į Sibirą. 1902 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Židikuose (Mažeikių r.) Mirė 1902 10 01.
Π 145 metai, kai Gailiūnuose (Skaistgirių vlsč.) gimė (1864) IGNAS JASILIONIS, knygnešys, daraktorius. Platino draudžiamas lietuviškas knygas, nuo 1900 kurį laiką daraktoriavo – mokė vaikus slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Po spaudos draudimo panaikinimo dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo suburęs draugiją „Jaunimo kuopelė“, kuri turėjo nemažą bibliotekėlę, leido šapirografuotą laikraštėlį „Mūsų draugas“ (išėjo 4 nr.). Mirė 1957, palaidotas Pušaloto kapinėse.
Π 145 metai, kai Gringaliuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1864) KOTRYNA MEILŪNAITĖ, knygnešė, daraktorė. Lietuviškai skaityti išmoko namuose. Vėliau, sulaukusi 20 metų,Ramygalos, Raguvos ir Vadoklių valsčių kaimuose pradėjo mokyti vaikus lietuviškai skaityti ir katekizmo. Mokė vaikus ir po spaudos draudimo panaikinimo (iki 1924-1925).
Π 140 metų, kai Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė apie (1869) JULIJUS ŠLIOGERIS, knygnešys. Lietuvišką spaudą platino nuo „Aušros“ laikų. Platinti padėjo brolis Jonas. Spaudinių gaudavo iš knygnešio A. Bataičio. Savo namuose turėjo įsirengęs knygų slėptuves. Tvarkė kunigo D. Tuskenio slaptą lietuviškų knygų bibliotekėlę bažnyčios varpinėje, turėjo ir savo bibliotekėlę, kurią taip pat slėpė varpinėje. 1898 11 10 policija jo namuose rado draudžiamų lietuviškų knygų. Buvo areštuotas, savaitę kalėjo Panevėžio kalėjime. Vengdamas tolesnio persekiojimo netrukus pasitraukė į JAV.
Π 140 metų, kai Juodikoniuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1869) MOTIEJUS DARAŠKEVIČIUS, knygnešys. 1900 policija jį sulaikė Pasvalyje. Kratos metu jo bute rasta draudžiamos lietuviškos spaudos. Taikytas kardomasis areštas Panevėžyje.
Π 125 metai, kai gimė (1884) BRONISLOVAS LIESIS, mokytojas, knygnešys. Gyveno Ramygaloje. Lietuvišką spaudą platino Ramygalos apylinkėse. 1905 atstovavo ramygaliečiams Didžiajame Vilniaus Seime. Būrė spaudos platintojus, rūpinosi slaptų knygynėlių steigimu. 1906-1911 caro valdžios kalintas. 1918 dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje. Vėliau baigė KU, mokytojavo, nuo 1934 – Jurbarko gimnazijos direktorius. 1941 06 07 ištremtas į Sibiro lagerius. Mirė 1942 03 25 Rešiotuose (Krasnojarsko kr.).
Π 125 metai, kai Kaune gimė (1884) VLADAS PAULAUSKAS, kompozitorius. Baigęs Kauno gimnaziją, privačiai studijavo muziką. 1918 Panevėžyje įkūrė ,,Saulės“ draugijos muzikos kursus. 1924 organizavo šaulių chorą, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos organizatorių. Parašė ir daugiausia savo lėšomis išleido apie 40 muzikos kūrinių. Mirė 1960 08 30 Panevėžyje.
Π 120 metų, kai Juškakaimiuose (Šakių r.) gimė (1889) ANTANAS NAUJOKAS, teisininkas, literatas, visuomenės  veikėjas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, dalyvavo lietuvių studentų veikloje. 1921 grįžo į Lietuvą, dirbo Teisingumo ministerijoje, teisėjavo Marijampolėje, Panevėžyje, 1940-1944 dirbo advokatu Panevėžyje. Išleido knygeles ,,Trupinėliai“ (1928), ,,Byrančios varpos“ (1932). 1944 pasitraukė į Vakarus. Mirė 1952 11 JAV.
Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) ANTANAS TAMOLIŪNAS, kunigas, žurnalistas. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.
Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) LEVAS TVERSKOJUS, architektas. Nuo 1928 Leningrado I.Repino instituto Architektūros fakulteto profesorius.
Π 110 metų, kai Pavašuokiuose (Raguvos vlsč.) gimė (1899) ANTANAS KIELA, kunigas, Garbės kanauninkas. Kurį laiką dirbo dėstytoju Telšių kunigų seminarijoje. 1946-1948 slapta kunigavo Kėdainių ir Šakių r. bažnyčiose, 1948-1950 slapstėsi Šakių r. 1950 areštuotas ir nuteistas 10 m.lagerio. Kalėjo Irkutsko srt. (Rusija). Mirė 1983, palaidotas Tirkšlių kapinėse (Mažeikių r.).
Π 110 metų, kai Panevėžyje gimė (1899) IZAOKAS ZOKOMAS, smuikininkas, pedagogas. Ilgą laiką Panevėžyje dirbo muzikos mokytoju. Nuo 1928 – Kauno radiofono simfoniniame orkestre. Žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
Π 105 metai,   kai Ukmergėje gimė (1904) MARIJA PUZINOWSKA, pedagogė, viusomenės veikėja. Baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, mokytojavo Raguvoje ir kt. Lietuvos lenkų kultūros švietimo draugijos ,,Pochodnis“ veikėja.
Π 100 metų, kai Stetiškiuose gimė (1909) JONAS BAČIAUSKAS (slap.Rapolas), Lietuvos kariuomenės karininkas. 1944 rudenį sutelkė vyrus į partizanų būrį, kuriam pats vadovavo. Būrys veikė Panevėžio apskrityje. Žuvo 1946 03 21 Spirakių miške. 1998 09 14 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Π 100 metų, kai Paislykyje (Pasvalio r.) gimė (1909) JONAS KAZĖNAS, vertėjas. Mokėsi Linkuvos, Panevėžio gimnazijose, studijavo Kauno VDU. Su kitais įsteigė knygų leidimo bendrovę ,,Fakelas“. Mokytojavo Pasvalio r. mokyklose. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutinius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.
Π 90 metų, kai Juostininkuose (Anykščių r.) gimė (1919) RAFAELIS SARGAUTAS, organizacijos ,,Lietuvos laisvės armija“ narys. Steigė partizanų būrius Panevėžio ir kitose apylinkėse. 1946 suimtas.