2022 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Antradienis, 04 sausio 2022 07:28

2 d. – 85 metai, kai (1937) Iciūnuose (Krekenavos sen.) gimė ekonomistas, socialinių m. dr., Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos dėstytojas GEDIMINAS PETRAS VAIČIŪNAS. Mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. Išleido knygas Automatizuotos valdymo sistemos maisto pramonėje (1979) ir Automatizuota vietinės pramonės valdymo sistema (rusų k., 1989).

2 d. - 120 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1902) prancūzų kalbos pedagogas, vertėjas PETRAS RAPŠYS (iki 1940 Rapševičius). Studijavo ir dirbo raštininku Kaune. Vėliau žinias gilino Prancūzijoje. Nuo 1935 gyveno Panevėžyje. Mokytojavo Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijose, Mokytojų seminarijoje. Globojo Panevėžyje veikusio moksleivių būrelio „Meno kuopa“ literatus. Vertimus, paties sukurtas pasakėčias, eilėraščius ir apsakymus spausdino „Naujojoje Romuvoje“. Mirė 1950 10 14 Panevėžyje.

4 d. – 130 metų, kai (1892) Gustonyse (Naujamiesčio sen.) gimė žemėtvarkos inžinierius ZENONAS BAČELIS. Nuo 1922 dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Žemės tvarkymo departamente. 1944 emigravo iš Lietuvos, gyveno Brazilijoje. Mirė 1973 08 23.

4 d. – 95 metai, kai (1927) Trakeliuose (Naujamiesčio valsčius) gimė ALGIRDAS TITUS ANTANAITIS. Mokėsi Naujamiesčio mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Po II-jo pasaulinio karo apsigyveno JAV. 1994-1997 VDU skaitė paskaitas apie lietuvių egzodo literatūrą. Sudarė leidinius Antras kaimas: Veidai ir tekstai (1989), Egzodo rašytojai (1994, su A. Mickiene), egzodo literatūros skaitinių knygą Kaip grįžtančius namo paukščius (1997), parašė biografinių apybraižų apie M. Katiliškį, A. Mockų ir kt. Mirė 2003 10 25.

5 d. – 130 metų, kai (1892) Krekenavoje gimė kalbininkas slavistas, pedagogas, filologijos m. dr. VLADIMIRAS KOSTELNICKIS. Studijavo Petrogrado universitete. Mokytojavo įvairiose Lietuvos gimnazijose, nuo 1945 dėstė VU. 1954 apginė daktaro disertaciją. 1956-1964 Rusų kalbos katedros vedėjas. Išleido Kalbotyros įvadą (1946), paskelbė straipsnių apie rusų ir lietuvių kalbų sąveiką. Mirė 1983 01 04 Vilniuje.

5 d. – 80 metų, kai (1942) Panevėžyje gimė tautodailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas VIDAS MAŽUKNA. Aukščiausios kategorijos medžio drožėjas. Sukūrė 12 monumentalių skulptūrų bei per 200 įvairių suvenyrų iš medžio. Mirė 2013 03 01.

5 d. - 85 metai, kai Tiltagaliuose gimė (1937) fotomenininkas LIONGINAS SKREBĖ. 1960 baigė Kauno politechnikos institutą. Ilgametis Panevėžio jaunųjų technikų stoties direktorius. 1965 įkūrė ir ilgus metus vadovavo Panevėžio fotografijos mėgėjų klubui. Nuo 1960 dalyvavo žurnalistų sąjungos rengiamose parodose. Nuo 1969 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Sudarė fotoalbumą „Panevėžys“ (1984), parodų katalogų.


6 d. – 85 metai, kai (1937) Vaišvilčiuose (Upytės sen.) gimė ekonomistas, spaudos darbuotojas, socialinių m. dr. EDVARDAS ČESLOVAS LADUKAS. Nuo 1996 dirbo UAB leidyklos Margi raštai direktoriumi. Monografijos Visuomeninės gamybos vystymosi metodologinės problemos (1997) autorius.

9 d. – 110 metų, kai (1912) Panevėžyje gimė teisininkas, karaimų poetas MYKOLAS TINFAVIČIUS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, bendradarbiavo karaimų žurnale Onarmach Vėliau gyveno Trakuose, dirbo teisininku. Mirė 1974 12 22.

10 d. – 85 metai, kai (1937) Vypliuose (Ramygalos valsčiuje) gimė inžinierius, technologijos m. dr., JONAS ALGIMANTAS SKURDENIS. Klaipėdos universiteto, Jūreivystės instituto Laivų vadybos katedros vedėjas, docentas, išradimų, mokslo darbų autorius. Pilotas mėgėjas, instruktorius. Sklandymo ir lėktuvų precizinio skraidymo respublikinių varžybų prizininkas.

10 d. – 90 metų, kai (1932) Raguvoje gimė Lietuvos nusipelniusi trenerė, daugkartinė Lietuvos šachmatų čempionė MARIJA KARTANAITĖ. VI-jų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, skirtų Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 80-čiui, pirmos vietos laimėtoja (1998). Mirė 2017 12 19.

12 d. – 110 metų, kai (1912) Šaltamalkiuose (Zarasų r.) gimė kunigas marijonas ANTANAS LIESIS. Nuo 1951 kunigavo Panevėžio vyskupijos bažnyčiose, kurį laiką dirbo Smilgių bažnyčios klebonu. Rengė ir vertė religinius raštus. Iš lotyniško Neovulgatos vertimo poetine kalba išvertė Psalmyną (išleido 1973). Mirė 1991.

16 d. – 80 metų, kai (1942) Berčiūnuose (Naujamiesčio sen.) gimė ALGIS POVILAS KASPERAVIČIUS. Mokėsi Smiltynės ir Panevėžio mokyklose. 1975 baigė Vilniaus universitetą, 1976–2018 jame dėstė, 1990–93 Istorijos fakulteto Naujausiųjų laikų istorijos katedros vedėjas; docentas (1991). Nuolatinis Lietuvos moksleivių istorijos olimpiadų vertinimo komisijų pirmininkas (1995–2008). Nuo 1992 tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos istorijos ir geografijos vadovėlių bei mokymo ekspertų komisijos narys. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: 1918–40 Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politika, lietuvių ir lenkų, lietuvių ir žydų santykiai, istoriografija. Parašė monografijas Didysis bastilijų šturmas (1989), Klasių ir partijų kova Prancūzijoje 1924–1929 (1989), Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais (su kitais, 2016). Paskelbė daugiau kaip 80 straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos mokslo leidiniuose. Vienas naujausių lietuviškų istorijos vadovėlių rengimo pradininkų: nuo 1989 vidurinei mokyklai parengė (ir su kitais) 9 naujausiųjų laikų ir naujųjų amžių istorijos vadovėlius, sudarė chrestomatijų. Svarbesni vadovėliai: Naujausiųjų laikų istorija (1991 rusų kalba, 1992 lietuviškai, 1993 lenkų kalba; apie 1918–90 įvykius), Naujųjų amžių istorija (su kitais, 1996; lenkų ir rusų kalbomis 1996), Naujausiųjų laikų istorija (su kitais, 1998 72005; lenkų kalba 2001).

19 d. – 155 metai, kai (1867) Raukštoniuose (Ramygalos sen.) gimė knygnešys KAZIMIERAS KROTKUS. Palaikė ryšius su Garšvių knygnešių draugija, gaudavo iš jos lietuviškos spaudos, ją platino. Nepriklausomybės metais dalyvavo visuomeninėje veikloje, priklausė Tautininkų sąjungai. Mirė 1936, palaidotas Ramygalos kapinėse.

20 d. - 115 metų, kai Upytėje gimė (1907) karo lakūnas, aviacijos viršila PETRAS KREIVYS. 1929 baigė lakūnų puskarininkių kursus, paskirtas į 2-ąją (žvalgybos) oro eskadrilę. 1935 perkeltas į Karo aviacijos mokyklą instruktoriumi. Vokietijos ir SSRS karo metu buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Pokario metais areštuotas, buvo tremtyje. Grįžęs gyveno Kaune, dirbo staliumi. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1936). Mirė 2000 01 19.

22 d. 100 metų, kai (1922) Levaniškiuose (Anykščių r.) gimė kunigas, Utenos dekanas PETRAS ADOMONIS. 1959-1963 klebonavo Raguvoje. Nuo 1990 – Utenos bažnyčios klebonas ir dekanas. Mirė 2001 04 16 Utenoje. Palaidotas Utenos Kristaus žengimo į Dangų bažnyčios šventoriuje.

27 d. – 120 metų, kai (1902) Geležiuose gimė astronomas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Getingeno (Götingen) universiteto absolventas, filosofijos daktaras, pirmojo astronomijos vadovėlio lietuvių kalba autorius ANTANAS JUŠKA. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje, vėliau lankė Panevėžio realinę mokyklą. 1944-1945 mokytojavo Ramygalos vidurinėje mokykloje. Su pertraukomis dirbo VDU. Parašė ir išleido daugiau kaip 40 mokslinių knygų astronomijos, fizikos, matematikos klausimais, vadovėlių. Mirė 1985 03 18 Vilniuje.

30 d. – 110 metų, kai (1912) Plukiuose (Panevėžio sen.) gimė inžinierius KAZIMIERAS GASPARĖNAS. Gimnaziją baigė Panevėžyje. 1942 VDU Kaune gavo chemijos inžinieriaus diplomą. 1942-1944 dirbo VDU asistentu. Nuo 1949 gyveno JAV, dalyvavo vietos lietuvių kultūrinėje veikloje. Mirė 1979 11 25 JAV.

30 d. - 95 metai, kai Vadaktuose (Panevėžio r.) gimė (1927) gydytojas chirurgas, biomedicinos m. dr., doc. PETRAS NARBUTAS. 1950 baigė Vilniaus universitetą. 1950–1968 dirbo Vilniaus I klinikinėje ligoninėje, 1953–1968 Chirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 1966 dėstė Vilniaus universitete, 1984–1986 I chirurgijos katedros vedėjas. 1968–1974 dar ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės III chirurgijos skyriaus vedėjas. Mokslinio darbo sritis – kepenų, kasos, skrandžio ir kitų vidaus organų ligos ir jų chirurginis gydymas. Paskelbė apie 100 mokslinių darbų. Mirė 2009 01 30 Vilniuje.

31 d. – 135 metai, kai (1887) Baukuose (Smilgių valsčiuje, dab. Radviliškio r.) gimė teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas RAPOLAS SKIPITIS. 1920-1922 Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1946 gyveno JAV. Dalyvavo VLIK‘o veikloje, bendradarbiavo spaudoje. Išleido 2-jų tomų atsiminimus Nepriklausomą Lietuvą statant (1961) ir Nepriklausoma Lietuva (1967). Mirė 1976 02 23 Čikagoje.