2022 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 01 gruodžio 2021 11:06

4 d. - 120 metų, kai Plukiuose (Panevėžio sen.) gimė (1902) Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris KAZYS TAMOŠIŪNAS. 1916 baigė Panevėžio vyrų gimnazijos 3 klases. 1919 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio atskirą batalioną. 1919 06 perkeltas į Panevėžio m. komendantūrą, 1920 04 02 – į Ketvirtąjį pėstininkų pulką. 1925 baigė Karo mokyklą ir paskirtas į Devintąjį pėstininkų pulką. Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).

8 d. – 125 metai, kai (1897) Piktagalyje (Ramygalos valsčiuje) gimė kunigas, dramaturgas KAZIMIERAS ČIPLYS. 1925 baigęs Kauno kunigų seminariją iki 1928 dirbo vikaru Naujamiestyje, 1944-1946 kunigavo Vadokliuose. 1949 suimtas, kalintas Irkutsko sr. lageryje, ten žuvo 1950. Vijūno slapyvardžiu išleido keliolika scenos vaizdelių: Čigonėlė nemeluoja (1935), Bobutės susipyko (1936), Jaunasis ūkininkas (1936), Maušos karčema (1939), Užkurio Velykos (1940) ir kt.

14 d. – 120 metų, kai (1902) Užraguvyje (Jurbarko r.) gimė rašytojas, pedagogas JERONIMAS IGNATONIS. 1926 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1943 - VU lituanistiką. 1927-1928 mokytojavo Raguvoje. 1944 pasitraukė iš Lietuvos. Išleido romanus ...Ir nevesk į pagundą (1958), Lūžiai (1963), parašė pjesių, feljetonų. Mirė 1968 11 12 Čikagoje (JAV).

14 d. – 180 metų, kai (1842) Purvėnuose (Mažeikių r.) gimė kunigas, rašytojas, vertėjas JONAS BALVOČIUS-GERUTIS. Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, 1975-1902 kunigavo Vadokliuose, 1907-1914 Ėriškiuose, nuo 1914 iki mirties - Uliūnuose. Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir vertė (iš lenkų, vokiečių, prancūzų k. ) taikomojo pobūdžio švietėjišką prozą. Išleido apysakų knygas Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų (1903), Kunigo giminė (1906), Susiskaldėliai (1908). Perpasakojo vokišką Brehmo vadovėlį Zoologija, skiriama sodiečiams (1-2, 1912 1913), perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadindamas jį Sodiečių dangus (1909). Pasirašinėjo J. Geručio, Prieteliaus, Vadokliečio slapyvardžiais. Mirė 1915 11 12 Uliūnuose. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje.

21 d. – 155 metai, kai (1867) Vaivaduose (Karsakiškio sen.) gimė kunigas, knygnešys KAZIMIERAS GRINKEVIČIUS. Mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje, Šiaulių gimnazijoje bei Kauno kunigų seminarijoje, kur įsitraukė į slaptos lietuvių klierikų draugijos veiklą. 1890 įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Žemaičių Kalvariją. Čia dirbdamas organizavo lietuviškos spaudos gabenimą bei platinimą ir pats ją platino. Vėliau kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose, nuo 1906 – Rozalime. Vertė ir leido religines knygas. Mirė 1941 Rozalime (Pakruojo r.).

22 d. – 120 metų, kai (1902) Ulbinuose (Varėnos r.) gimė vertėjas, pedagogas JUOZAS SUŽIEDĖLIS. Studijavo KU. Kurį laiką mokytojavo Krekenavoje. 1941-1956 buvo Sibiro tremtyje. Išvertė I. Turgenevo, H. Sienkievičiaus, R. Rolano kūrinių Mirė 1980 04 28 Vilniuje.

29 d. – 120 metų, kai (1902) Ramygaloje gimė poetas, kritikas, vertėjas, pedagogas LEONAS KUODYS. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje. 1922 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, studijavo VDU. Mokytojavo Alytuje, Panevėžyje, Kaune ir kt. 1925-1927 redagavo Mūsų kalbą, 1937-1940 - žurnalą Mokslo dienos. Periodikoje paskelbė eilėraščių, publicistinių straipsnių, vertimų. Mirė 1975 10 26 Panevėžyje. Po mirties išleistas eilėraščių rinkinys Pro žydinčius langus (1994).