2022 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 01 gruodžio 2021 09:40

1 d. – 125 metai, kai (1897) Ažaguose (Panevėžio sen.) gimė karininkas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas POVILAS ŽILYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1921 baigė Karo mokyklą, vėliau Aukštuosius karininkų kursus ir Belgijos karališkąją karo akademiją. Dirbo Kavalerijos štabo viršininku, pulko vadu bei dėstė karo mokykloje. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo Dirvoje, Karyje, Naujienose. Išleido knygą Suomių – sovietų karas 1939-1940 (1967). Mirė 1968 10 26.

1 d. – 95 metai, kai (1927) Tičkūnuose (Panevėžio sen.) gimė dailininkas architektas VYTAUTAS GERULIS. 1935-1939 mokėsi Piniavos pradinėje mokykloje. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1953 – Lietuvos VDI. Dirbo projektavimo institutuose Vilniuje, projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus.

3 d. – 95 metai, kai (1927) Jutiškiuose (Panevėžio sen.) gimė literatė, tautodailininkė ALDONA BRAZDŽIONYTĖ-OŠKELIŪNIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 už antitarybinę veiklą buvo areštuota ir ištremta. Grįžusi apsigyveno Panevėžyje. Išleido prisiminimų knygą Po šiaurės pašvaiste (1998), Sakmė apie pušį (2004), Bėglė (2005). Mirė 2013 04 23.

5 d. – 105 metai, kai (1917) Nečioniuose (Pasvalio r,) gimė kunigas, literatas JONAS JURGAITIS. 1942 baigė Kauno kunigų seminariją. 1943-1944 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau klebonavo Pušalote, Papilyje. 1949 suimtas ir nuteistas. Iki 1955 kalėjo Sibiro lageriuose. Nuo 1968 iki mirties klebonavo Naujamiestyje. Parašė per dešimt knygų. Išleido atsiminimų knygą Aukos keliu (1992), Ant tėvynės aukuro (1995), Štai tavo motina (1996) Mirė 1997 08 14 Naujamiestyje.

6 d. – 60 metų, kai (1962) Upytėje gimė sportininkė lengvaatletė SIGITA MARKEVIČIENĖ-BUTAITĖ. Parolimpinių žaidynių Barselonoje (1992), Atlantoje (1996), Sidnėjuje (2000) rekordininkė ir medalių laimėtoja. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų prizininkė.. 1969-1980 mokėsi Upytės bei Naujamiesčio mokyklose.
Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento medalis „Uż aukštus sporto pasiekimus“ (1992, 1996). Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1996). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kilnaus sportinio elgesio garbės diplomas (2006).
Metų panevėžietė sporto srityje (2017).

7 d. - 80 metų, kai Bernatoniuose gimė (1942) muzikos pedagogas, chorvedys KĘSTUTIS MISEVIČIUS. 1955–1959 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1963 studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Baigęs studijas, trumpai dirbo Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje. 1965–1969 Respublikinių mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris. 1966–1976 ir 1981–1987 Vilniaus prekybos technikumo merginų choro vadovas. 1972–1990 Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmų tautinių šokių ansamblio vokalinės grupės vadovas. 1975–1980 Vilniaus pedagoginės mokyklos muzikos dėstytojas, choro vadovas. 1986–1988 Lietuvos profesinių sąjungų saviveiklinių kūrybos namų Muzikos skyriaus vedėjas. 1988–1991 Respublikinio moksleivių estetinio lavinimo kultūros centro skyriaus vedėjas. 1993–1995 gyveno JAV, mokytojavo ir dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Dainų švenčių vyr. dirigentas, chorų festivalių, respublikinių „Dainų dainelės“ konkursų organizatorius. 1988 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

12 d. - 115 metų, kai Pazūkuose (Panevėžio sen.) gimė (1907) pedagogas, rašytojas BENEDIKTAS RUTKŪNAS (RUTKAUSKAS). 1926 baigė Panevėžio gimnaziją. 1926–1930 Lietuvos universitete studijavo germanistiką, diplomą įgijo 1943 Vilniaus universitete. 1930–1937 mokytojavo Vilkaviškyje, Žagarėje, Kėdainiuose. 1940–1941 Valstybinės leidyklos korektorius. 1941–1944 Kauno amatų mokyklos mokytojas. 1944 pasitraukęs į Vokietiją, dėstė lietuvių gimnazijose. 1949 persikėlė į JAV. Poeziją ir beletristiką spausdino periodiniuose leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, novelių knygą. Mirė 1975 10 24 Filadelfijoje (JAV).

17 d. – 115 metų, kai (1907) Žydeliuose (Krekenavos sen.) gimė poetė, prozininkė VALERIJA VALSIŪNIENĖ. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. Mokytojavo Šiaulių apskrities mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą, įkalinta. Paleista 1942. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927. Išleido eilėraščių rinkinius Šviesi diena (1947), Iš širdies (1948), Lyrika (1953), poemą Veronika (1952), poezijos knygeles vaikams Tėviškėle, tu graži (1938), Gintaro lazdelė (1940), Ramutis nedidutis (1949), parašė kino scenarijų Pasakojimas apie Gražiną ir jo pagrindu apysaką Keliai keleliai (1957). Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

18 d. – 105 metai, kai (1917) Vėjeliškiuose (Raguvos valsčiuje) gimė poetas BRONIUS KIELA. Mokėsi Šilų pradžios mokykloje, studijavo karo mokykloje Kaune. 1941 suimtas, kalintas Komijoje (Rusija). Į Lietuvą sugrįžo 1975, apsigyveno Kuršėnuose, vėliau persikėlė į Šiaulius. Kurti pradėjo 1944. Eilėraščių paskelbė antologijose Benamiai (1989), Tremtinio Lietuva. Mirė 1993.

20 d. – 130 metų, kai (1892) Rinkuškiuose (Biržų r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS VARIAKOJIS. 1918 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo organizuoti Panevėžio apskrities apsaugos būrį. Iki 1921 buvo Panevėžio IV-jo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko vadas. 1921 paskirtas III-jo karo apygardos štabo viršininku. 1926 išėjo į atsargą. 1929 vėl grįžo, paskirtas krašto apsaugos ministru. Juo dirbo iki 1930 05. Karo metais emigravo iš Lietuvos, gyveno JAV. Mirė 1963 10 31 JAV.

28 d. - 95 metai, kai Eimuliškyje (Panevėžio sen.) gimė (1927) pedagogė, kraštotyrininkė ELENA RUTKAUSKAITĖ. 1941–1947 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 baigė Šiaulių mokytojų instituto Istorijos fakultetą. Mokytojavo Širvintų, Kurganavos, Kabelių, Gegabrastos, Pušaloto mokyklose. Rinko kraštotyrinę medžiagą. Išleido knygą Gyvenimus jungianti upė: Toliūnų ir Gegabrastos kaimų istorijos (2014).

29 d. – 155 metai, kai (1867) Bikūnuose (Zarasų r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas JONAS KANAPECKAS. 1890 baigė Kauno kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru ir Naujamiesčio valdinės mokyklos kapelionu. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, platino knygnešių atgabentą lietuvišką spaudą, patarinėjo parapijiečiams neleisti mergaičių į rusišką mokyklą. 1897 iš Naujamiesčio perkeltas į Ylakius, vėliau ištremtas į Rusiją. 1924 grįžo į Lietuvą. Kunigavo Kaune. Mirė 1939 04 04 Kelmėje. Palaidotas Kelmės bažnyčios šventoriuje.

30 d. – 110 metų, kai (1912) Utenoje gimė kunigas, poetas PETRAS MARKEVIČIUS. 1938 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Pumpėnuose, Vabalninke, Upytėje, Kamajuose ir kt. Mirė 1987 04 25 Utenoje. Po mirties išleistas jo eilėraščių rinkinys Viršukalnių aidas (1990), iliustruotas paties autoriaus tapybos darbų nuotraukomis.