2022 m. įvykiai ir faktai

440 metų, kai (1582) Upytėje gimė filosofas JONAS KIMBARAS. Mokėsi Vilniaus popiežiaus kunigų seminarijoje.1597-1600 studijavo Grozno universitete, 1598 įgijo bakalauro, 1600 – magistro laipsnį. Paskelbė laisvųjų menų ir filosofijos magistro tezes Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos (1600).

390 metų, kai (1632) Lenkijoje gimė Lietuvos reformatų kunigas, vertėjas SAMUELIS BITNERIS. Nuo 1663 evangelikų reformatų kunigas. 1675 Naujamiesčio reformatų bažnyčios klebonas. Vėliau dirbo Biržuose, Kėdainiuose, Karaliaučiuje Su Jonu Božimovskiu jaunesniuoju bei kitais 1681-1690 išvertė Naująjį Testamentą, kurį 1701 Karaliaučiuje išleido. Manoma, kad jis parengė katekizmo elementorių Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių (Karaliaučius, 1680), kurį platino LDK. Mirė 1710 Kėdainiuose.

220 metų, kai (1802) Žemaitijoje gimė kunigas JONAS KURMAVIČIUS. Baigęs Vilniaus dvasinę seminariją kunigavo Užpaliuose, Vabalninke ir kt. 1834-1845 - Karsakiškio bažnyčios altarista. Mirė 1858 05 18 Šemberge (Latvija).

205 metai, kai (1817) Žemaitijoje gimė kunigas VINCENTAS PRIALGAUSKIS. 1845 baigė Varnių kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru. 1849 perkeltas į Ramygalą. Nuo 1850 kunigavo Truskavoje. Rinko lietuviškas dainas. Mirė 1884 10 14 Truskavoje.
195 metai, kai (1827) Panevėžio aps. gimė kunigas ANTANAS NORVAIŠA. 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1855-1856 - Smilgių bažnyčios vikaras. Dalyvavo 1863 sukilime. Pabėgęs iš kalėjimo pasitraukė į užsienį.

190 metų, kai (1832) gimė kunigas PLACIDAS ŠARKAUSKAS. 1861-1865 dirbo vikaru Ramygaloje. Rėmė 1863 sukilimą, už tai buvo ištremtas į Sibirą Mirė 1881 Šemberge (dab. Skaistkalnė, Latvija).

190 metų, kai (1832) Sinkonyse (Smilgių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius ANTANAS TAMOŠIŪNAS. Savarankiškai pramokęs skaityti ir rašyti, stengėsi įsigyti lietuviškų knygų. Priklausė Adomo Giedriko ir Jurgio Klykūno švietimo kuopelei, kuri savo lėšomis pirkdavo neturtingų vaikų mokymuisi knygas bei kt. būtiną medžiagą. Rėmė ir platino Aušrą ir kitą. lietuvišką spaudą. Mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Palaikė ryšius su knygnešiu J. Bieliniu. Mirė 1910, palaidotas Smilgių kapinėse.

185 metai, kai (1837) Naujamiestyje gimė kunigas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS VYTARTAS. Mokėsi Panevėžio Bajorų mokykloje. 1861 baigė Varnių dvasinę seminariją. 1862-1863 dirbo vikaru Čekiškėse (Kauno r.). Prasidėjus 1863 sukilimui lietuviškai sakė pamokslus, ragindamas žmones stoti į sukilėlių gretas. Vienas jo pamokslas buvo išspausdintas Paryžiuje E. Martine spaustuvėje. 6 psl. knygelė pavadinta Pamokslas kuniga Witarta kamandorious Czekiszkio baczniczes. Kovojo B. Kolyškos vadovaujamame pulke. Žuvo 1863.

185 metai, kai (1837) Miliuose (Šilalės r.) gimė kunigas JONAS RODOVIČIUS. 1864 baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Keletą metų dirbo Panevėžio gimnazijos kapelionu. 1869-1885 klebonavo Smilgiuose. Čia atnaujino bažnyčią, sutvarkė kapines. Nuo 1885 prelatas ir Joniškio bažnyčios klebonas. Tyrinėjo gamtą, rinko mineralus. Mirė 1897 12 26 Kaune Palaidotas Kaltinėnuose (Švenčionių r.).

185 metai, kai (1837) Naujikuose (Karsakiškio sen.) gimė knygnešys, knygnešių rėmėjas POVILAS VIDUGIRIS. Naujamiesčio vls. Ustronės dvare pasistatė originalų svirną, kuriame įrengė dvi slėptuves. Jose slėpė Garšvių knygnešių draugijai pristatytą lietuvišką spaudą. Bendravo su knygnešiais J. Bieliniu bei K. Ūdra, Karsakiškio krašte gyvenančiais artimais giminaičiais, knygnešių rėmėjais. Mirė 1923, palaidotas Vadaktėlių kapinėse.

185 metai, kai (1837) Alančiuose (Vadoklių sen.) gimė knygnešys JUOZAS BUDRYS. 1894 pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Plikiškės posto, netoli Tauragės. Iš Mažosios Lietuvos jis nešėsi 45 lietuviškas knygas. Nubaustas 2 mėn. kalėjimo ir 2 metams uždrausta gyventi pasienyje. Kalėjo Panevėžio kalėjime.

185 metai, kai (1837) Lydoje gimė 1863 sukilimo dalyvis, būrio vadas KONSTANTINAS DALEVSKIS. Dalyvavo kautynėse prie Raguvos, Karsakiškio, Biržų. Sužeistas 1864 pasitraukė į užsienį. Gyveno Šveicarijoje ir Prancūzijoje. 1871 05 27 Paryžiuje sušaudytas kaip Paryžiaus Komunos dalyvis.

180 metų, kai (1842) Nevėžninkuose (Naujamiesčio sen.) gimė teisininkas, 1895-1909 Panevėžio m. burmistras VLADISLOVAS EIDRIGEVIČIUS. Daug prisidėjo prie miesto gatvių tvarkymo, jų apšvietimo, bažnyčios statybos ir kitų darbų. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

180 metų, kai (1842) Krekenavos vlsč. gimė karininkas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS DOMAŠEVIČIUS. Kovojo kunigo A. Mackevičiaus būryje. 1863 11 26 sužeistas pateko į nelaisvę. 1864 pabėgo iš Lietuvos ir apsigyveno Paryžiuje.

180 metų, kai (1842) Velniakiuose (Karsakiškio sen.) gimė knygnešys POVILAS VIDUGIRIS. Mokėsi daugiausia privačiai Panevėžyje, buvo įstojęs į Varnių kunigų seminariją. Grįžęs gyventi pas tėvus rėmė 1863 sukilėlius. Palaikė ryšius su Ustronėje gyvenusiu Garšvių knygnešių draugijai priklausiusiu Povilu Vidugiriu. Gaudavo iš jo lietuviškos spaudos, kurią platino aplinkiniuose kaimuose. Žmonių buvo vadinamas Ropidų Dėde. Mirė 1934.

175 metai, kai (1847) Nevėžninkuose (Naujamiesčio sen.) gimė 1863 sukilimo dalyvė TERESA CIŠKEVIČIENĖ. Kunigo A. Mackevičiaus būriui sukilimo metu pristatinėjo maistą, ginklus, korespondenciją. Mirė 1921 Lenkijoje.

170 metų, kai (1852) Purviškiuose (Biržų r.) gimė knygnešys ANDRIUS BIELINIS. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, vėliau išvyko į Rygą, po kurio laiko emigravo į JAV. Vyresnio brolio Jurgio Bielinio pakviestas 1894 grįžo į Lietuvą. Čia įsitraukė į Garšvių knygnešių draugijos veiklą, tapo jos dalininku. 1895 areštuotas, įkalintas, po to ištremtas į Sibirą. Mirė 1897 Sibire.

170 metų, kai (1852) Katlėriuose (Anykščių r.) gimė knygnešys JUOZAS MILAŠIŪNAS. Gyveno Panevėžyje. Knygas gabenti pradėjo 1885. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdra, J. Sakalausku ir kt. Spaudą platino Panevėžyje, Biržų, Rokiškio, Ukmergės apskrityse Nuo žandarų persekiojimo emigravo į JAV. Į Lietuvą grįžo jau po spaudos draudimo panaikinimo. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

165 metai, kai (1857) Kuryje (Smilgių sen.) gimė knygnešys DOMAS BALTRAMIEJŪNAS. Lietuviškai skaityti išmoko savarankiškai. Nusipirkęs žemės gyveno Girgalio (Radviliškio r.) vienkiemyje. Paskatintas kaimynės Baltramiejūnienės bei gavęs iš jos lietuviškų knygų, platino jas Panevėžyje, Plūkiuose ir kt. Buvo pažįstamas su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais. Į jo ūkį užėję knygnešiai palikdavo pasaugoti lietuviškų spaudinių. Įkliuvęs nebuvo. Platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Po mirties (metai nežinomi) palaidotas Smilgiuose.

160 metų, kai (1862) Gripkeliuose (Pasvalio r.) gimė knygnešys STEPONAS PAVILONIS. Buvo patikimas J. Bielinio padėjėjas platinant spaudą apie Saločius, Linkuvą, Klovainius, Joniškėlį, Smilgius, Pumpėnus ir kt. Jo namuose buvo įrengtas knygų sandėlys, kuriame J. Bielinis pasidėdavo atvežtas knygas. Atvykdavo spaudos Panevėžio, Utenos ir kitų kraštų knygnešiai. Buvo Garšvių knygnešių draugijos rėmėjas. Mirė 1937, palaidotas Saločiuose.

160 metų, kai (1862) Pajuodžiuose (Velžio sen.) gimė knygnešė ANASTAZIJA BOČELIENĖ. Gyveno Panevėžyje. 1899 02 17 policininkas kratos metu jos namuose rado 10 egzempliorių lietuviškų knygų. Caro paliepimu nubausta 10 dienų arešto Piniavos valsčiaus. daboklėje.

155 metai, kai (1867) gimė kunigas POVILAS SVILAS. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Dūkšte, Karsakiškyje, Lygumuose. Carinės valdžios baustas už vaikų mokymą lietuviškai. 1908-1909 Karsakiškyje pastatė kleboniją, išpuošė bažnyčią. 1936 dekoravo bažnyčią Lygumuose, parapijos 500-ųjų metinių jubiliejaus proga parašė knygelę Lygumai (1937).

155 metai, kai (1867) Ibutoniuose (Krekenavos sen.) gimė kunigas, knygnešys JONAS TĖVEINIS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1892. Kunigavo Salantuose, Lygumuose, Panevėžyje ir kt. Lietuvišką spaudą platino pats ir daug padėjo kitiems knygnešiams. Mirė 1940 02 17 Krekenavoje.

150 metų, kai (1872) Palivarke (Upytės vlsč.) gimė amatininkas, knygnešys JUOZAS BALČIKONIS. Tarnaudamas dvare pramoko skaityti ir rašyti. Vėliau išvyko į Latviją, ten išmoko keramiko amato. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno gimtinėje. Vertėsi keramika, mūrijimo darbais. Keramikos dirbtuvės krosnyje įsirengė lietuviškos spaudos slėptuvę. Žandarai niekada neįtarė ten knygų buvus. Dažniausiai platindavo Tėvynės sargą, maldaknyges, kalendorius. 1912 pirko žemės Giedraitynėje (Vadoklių vlsč.). Mirė 1940 10 17. Palaidotas Ramygaloje.

150 metų, kai (1872) Barklainiuose (Ramygalos sen.) gimė kunigas, lietuviškos spaudos platintojas FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1896 baigė Petrapilio katalikų dvasinę akademiją. Paskirtas Palangos progimnazijos kapelionu. Susipažino su knygnešiais, platino iš jų gaunamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo Tėvynės sarge. Mirė 189910 26 Palangoje.

150 metų, kai (1872) Smilgiuose gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys, knygnešių rėmėjas ANTANAS VADAPOLAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1900 baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 1902 - 1906 dirbo Naujamiestyje. Dar mokydamasis gimnazijoje priklausė slaptam lietuvių mokinių rateliui, namuose turėjo įsirengęs slėptuvę lietuviškai spaudai. Studijuodamas artimai bendravo su gydytoju Leonu Petkevičiumi, buvo nuolatinis Varpo ir kitų leidinių šelpėjas. Mirė 1919 06 07 Utenoje.

145 metai, kai (1877) Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė visuomenės veikėjas, knygnešys JONAS ŠLIOGERIS. Lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko piemenaudamas pas knygnešį A. Giedriką. Vėliau savarankiškai išmoko rusiško rašto ir kalbos. Lietuviškos spaudos gaudavo iš A. Bataičio. Ją platino kartu su broliu Julium. Savo sodyboje buvo įrengęs draudžiamosios literatūros sandėlį. Nors buvo įtariamas, bet iki spaudos draudimo panaikinimo neįkliuvo. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. Nuo 1905 buvo nuolatinis Vilniaus žinių bendradarbis. Mirė 1915 Panevėžyje.

145 metai, kai (1877) Kirkliškyje (Pumpėnų vlsč.) gimė knygnešys JONAS MELINSKAS. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1900. Palaikė tiesioginius ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Bendradarbiavo su J. Bieliniu. Platino spaudą apie 5 metus Pumpėnų, Pušaloto, Kriklinų, Paįstrio apylinkėse. Po spaudos draudimo panaikinimo gyveno savo sodyboje Pušalote, kur buvo nusipirkęs malūną. Mirė 1938 12 01 Pušalote.

145 metai, kai (1877) Roduose (Krekenavos sen.) gimė knygnešys JONAS PAKĖNAS. Palaikė ryšius su kunigu J. Tumu-Vaižgantu, knygnešiu J. Stankevičiumi. Lietuviškus leidinius platino daugiausia Krekenavos apylinkėse. Mirė 1957 11 23. Palaidotas Krekenavos kapinėse. Jo pavardė įrašyta paminkle knygnešiams, pastatytame Krekenavoje 1995.

145 metai, kai (1877) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius MYKOLAS JOKŪBAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, iki 36 m. amžiaus daraktoriavo savoje apylinkėje ir platino lietuvišką spaudą. Mirė 1933, palaidotas Vadoklių kapinėse.

140 metų, kai (1882) Medikoniuose (Paįstrio sen.) gimė ANTANAS REPČYS. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos 1 d. IV Seimo narys. 1941 06 ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė.

125 metai, kai (1897) Biržuose gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS NASTOPKA. Baigęs Saratovo karo mokyklą tarnavo lietuvių batalione Vitebske (Rusija). 1818 grįžo į Lietuvą. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio batalioną. Tapo 4-ojo karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko kuopos vadu. 1919 05 18 žuvo kautynėse prie Ėriškių.

105 metai, kai (1917) Išlaužuose (Ramygalos sen.) gimė gydytojas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo narys BRONIUS STASIUKAITIS. Baigęs Ramygaloje keturias klases, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, buvo aktyvus ateitininkas, Meno kuopos valdybos narys. Vėliau mokėsi Kauno universiteto Medicinos fakultete, kurį baigė 1943. Įsitraukė į LAF veiklą, leido pogrindinį laikraštį Į laisvę. 1944 žuvo Vokietijoje.

100 metų, kai (1922) Ramygalos vlsč. gimė dailininkė keramikė, gintarinių papuošalų kūrėja STANISLAVA MAŽEIKAITĖ-IVANAUSKIENĖ. Baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. Dirbo Dailės kombinate, dalyvavo daugelyje parodų. Jos sukurtų gintarinių papuošalų yra netik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Kitos datos

655 metai, kai (1367) Livonijos ordino magistras Vilhelmas iš Vrimersheimo vedė kariuomenę prieš lietuvius į Upytės žemę. Tuomet buvo nuniokoti Molainiai, Vaišvilčiai, Nevėžninkai, Prievačka, Švaininkai.

650 metų, kai (1372) Livonijos krašto maršalas Andrėjus iš Stenbergo įsiveržė į Upytės žemę ir nuniokojo Burvelius, Barklainius, Nevėžninkus, Ramygalą, Rodus, Švaininkus, Upytę, Vadaktus, Vaišvilčius, Vaskonoius, Velžį.

515 metų, kai (1507) Panevėžyje pastatyta pirmoji bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis miestelis (senasis Panevėžys).

460 metų, kai (1562) Lietuvos Metrikoje minimas Naujamiestis.

455 metai, kai (1567) Upytės pavieto centru tapo Panevėžio dvaras.

455 metai, kai (1567) Lietuvos kariuomenės sąrašuose minimas Šilų dvaras.

455 metai, kai (1567) LDK kariuomenė nuniokojo Krekenavą.

340 metų, kai (1682) Teresdvario dvaro savininkas grafas Marikonis Bigailiuose pastatė Švč. Marijos Magdalenos vardo medinę koplyčią.

325 metai, kai (1697) Stanionių kaimo kapinėse pastatyta koplyčia.

295 metai, kai (1727) Panevėžyje įsikūrė vienuoliai pijorai. Tais pačiais metais pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu ir mokykla prie jos.

280 metų, kai (1742) Upytėje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

250 metų, kai (1772) Palaukiuose pastatyta koplyčia.

245 metai, kai(1777) paminėta, kad Raguvoje veikė parapinė mokykla.

240 metų, kai (1782) Miežiškiuose pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.

235 metai, kai (1787) Krekenava degė.

220 metų, kai (1802) buvo sudarytas antrasis Panevėžio miesto planas, kurį pasirašė matininkas M. Markovičius.

195 metai, kai (1827) Niurkonyse pastatyta koplyčia.

180 metų, kai (1842) įsteigta Kauno gubernija ir Upytės pavietas pavadintas Panevėžio apskritimi.

170 metų, kai (1852) Ramygaloje įsteigta valdinė mokykla.

155 metai, kai (1867) Smilgiuose atidaryta valdinė mokykla, kurioje buvo mokoma rusų kalba.

155 metai, kai (1867) Smilgiai tapo valsčiaus centru.

150 metų, kai (1872) Panevėžyje įsteigta mokytojų seminarija, rengusi mokytojus visai Lietuvai.

145 metai, kai (1877) Raguvoje pastatyta stačiatikių cerkvė.

145 metai, kai (1877) pradėta laidoti Panevėžio Senamiesčio kapinėse.

135 metai, kai (1887) Karsakiškyje pastatyta dabartinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

135 metai, kai (1887) padidinta ir išplėsta Raguvos bažnyčia, pristatant šonines koplyčias.

130 metų, kai (1892) Ėriškiuose pastatyta nauja medinė, tašytų rąstų bažnyčia.

125 metai, kai (1897) Smilgiuose arbatnamyje kunigo D. Tuskenio rūpesčiu įkurta knygų skaitymo draugija.

120 metų, kai (1902) Vadaktėlių bažnyčios kuratu pradėjo dirbti Juozas Tumas-Vaižgantas. Gyveno ir dirbo Vadaktėliuose iki 1905 metų rudens.

120 metų, kai (1902) Ramygaloje įsteigta vartotojų bendrovė Žolynas, kuri savo veiklą pradėjo 1903 01 26.

115 metų, kai (1907):
Jotainiuose atidaryta pradinė mokykla.
Šiluose atidaryta pradinė mokykla.
Ėriškiuose pradėjo kunigauti rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Dirbo iki 1914.
Naujamiesčio kapinėse pastatyta antkapinė skulptūra Angelas (Aut. K. Ulianskis).
Naujamiesčio mokykloje mokytojas Janulevskis įsteigė biblioteką.
Smilgiuose įvyko pirmasis lietuvių vakaras.
110 metų, kai (1912):
Naujamiestyje pastatyta pradinė mokykla.
Žibartonyse atidaryta trijų skyrių pradinė mokykla.
Šilų mokykloje pradėta mokyti lietuvių kalbos.
Krekenavoje įkurta taupmenų skolinamoji bendrovė (Kredito kooperatyvas).

100 metų, kai (1922):
Uliūnuose atidaryta valstybinė pradinė mokykla.
Skaistgiriuose atidaryta valstybinė triklasė pradinė mokykla.
Panevėžio krašto kaimai išsiskirstyti į vienkiemius.
95 metai, kai (1927):
Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos pastatas.
Dragonyse ir Erimaičiuose atidarytos pradinės mokyklos.
Velžyje pastatytas tiltas per Nevėžį.

90 metų, kai (1932):
Sujetuose pastatyta dviejų komplektų pradinė mokykla.
Uliūnuose kapitališkai suremontuota bažnyčia (arch. kraštietis Feliksas Bielinskis).

85 metai, kai (1937):
Krekenavoje, Raguvoje ir Ramygaloje atidarytos valstybinės viešosios bibliotekos.
Ėriškiuose pastatyta dviejų komplektų tipinė pradinė mokykla.
Žibartonyse pastatyta Šv. Vincento Pauliečio koplyčia.
Uliūnų bažnyčioje įrengti varpai ir vargonai.
Nutiestas 13 km. ilgio plentas Panevėžys-Piniava-Pumpėnai.
Maženiuose įsteigta pradinė mokykla.

75 metai, kai (1947):
Krekenavoje ir Raguvoje įsteigtos gimnazijos.
Uliūnuose įsteigta progimnazija.
Liūdynėje, Smilgiuose, Piniavoje, Tiltagaliuose, Miežiškiuose atidarytos bibliotekos.
Berčiūnų, Naujamiesčio, Raguvos, Uliūnų mokyklose įsteigtos bibliotekos.

70 metų, kai (1952):
Ramygaloje įsteigti kultūros namai.

65 metai, kai (1957):
Ramygalai suteiktos miesto teisės.
Smilgiuose įsteigti kultūros namai.
Velžyje įsteigtas medicinos punktas.

60 metų, kai (1962):
Panaikintas Ramygalos rajonas.
Šiluose pastatytas naujas mokyklos priestatas.
Bernatonių septynmetė mokykla reorganizuota į pradinę.

55 metai, kai (1967)
Trakiškyje atidaryta biblioteka.

50 metų, kai (1972):
Geležiuose pastatyta nauja mokykla.
Ramygaloje pastatytas naujas tipinis vaikų lopšelis-darželis Saulutė.
Paliūniškyje įsteigta masinė kaimo biblioteka.
Paliukuose (skulpt. J. Zikaro gimtinėje) atidarytas jo memorialinis muziejus.
respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
Ėriškių kapinėse atidengtas akad. J. Balčikoniui antkapinis paminklas.

45 metai, kai (1977):
Panevėžyje atidaryta rajono poliklinika.
Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos priestatas.
Raguvos vidurinėje mokykloje įkurtas Gyvasis kampelis (mok. A. Slučkos iniciatyva).

40 metų, kai (1982):
Velžyje pastatyta nauja mūrinė trijų aukštų vidurinė mokykla.
Velžyje atidarytas felčerės-akušerės punktas.
Karpiškių kapinaitėse pastatytas paminklas gydytojui Jonui Leonui Petkevičiui.

35 metai, kai (1987):
Ustronėje atidaryta J. Tumui-Vaižgantui skirta ekspozicija (aut. V. Liegytė, arch. V. Šepkus).
Puziniškyje atidaryta ekspozicija skirta Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (aut. A. Bočiulytė, arch.. V. Šepkus).
Smilgių bažnyčios šventoriuje pastatytas stogastulpis (aut. K. Nemanis).
Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas Lietuvos krikščionybės 600-osioms metinėms pamineti (aut. J. Žilevičius).

30 metų, kai (1992):
Įkurtas Krekenavos regioninis parkas.
Reorganizuota Pabaltijo zoninė paukštininkystės stotis.
Raguvoje pastatyta koplyčia valsčiuje gimusiems bei žuvusiems partizanams atminti.
Garšvių kapinaitėse pastatytas stogastulpis prie knygnešės Marytės Kiaunytės kapo ir paminklas partizanui S. Meškauskui atminti (aut. B. Mažylis).
Raguvoje prie mokyklos atidengtas koplytstulpis, kuris įamžino Panevėžio apskrities 1945-1952 m. mokytojų tremtinių atminimą (aut. A. Mikšys).

25 metai, kai (1997):
Šilų bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptūra Šilų gyventojams – sovietinio genocido ir laisvės kovų aukoms atminti (aut. A. Tarabilda).
Burveliuose pastatytas stogastulpis, skirtas dievadirbio Vinco Svirskio atminimui.
Panevėžio rajone pradėjo kurtis bendruomenės.
Velžyje pašventinti maldos namai.

20 metų, kai (2002):
Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Krekenavos ir Dembavos filialuose įsteigtos Interneto skaityklos.

15 metų, kai (2007):
Panevėžio rajono viešoji biblioteka įsijungė į Europos savanorių tarnybos projektą kaip savanorius priimanti organizacija.