1 d. – 75 metai, kai (1947) Krekenavos vienkiemyje gimė technologijos m. dr., Kauno technologijos universiteto docentas JUOZAS ADOMAVIČIUS. 1954-1965 mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje, 1965-1972 studijavo KPI. 1978 apginė technikos m. dr. disertaciją. Dirbo Informatikos institute Alžyre (1989-1992), stažavosi Mančesterio ir Londono universitetuose. Parašė knygas: Informatika (su kitais, 1 dalis, 1999), Informatika 2. Uždavinių paruošimas sprendimui Matlab ir Mat hcad aplinkose (su kitais, 2003), Informatika 1. Duomenų bazės (su kitais, 2005), Informatika. Laboratoriniai darbai (su kitais, 1 dalis, 2006), Informacinių technologijų pagrindai 1. (su kitais, 2008).

7 d. – 125 metai, kai (1897) Papiškiuose (Ramygalos valsč.) gimė gydytojas JONAS STATKEVIČIUS. 1926 baigęs Kauno universitetą tobulinosi Vienoje, Prahoje, Berlyne. Nuo 1933 dirbo Panevėžio ligoninėje. Jo pastangomis buvo išsaugotas skulptoriaus B. Bučo sukurtas paminklas sovietų nukankintiems Panevėžio chirurgams – Antanui Gudoniui, S. Mačiuliui, J. Žemguliui ir medicinos seseriai Zinaidai Emilijai Seiliūnaitei-Kanevičienei (po karo per J. Statkevičiaus budėjimą naktį paminklas buvo užkastas); 1988 paminklas atstatytas. Įkūrė (su kitais) ir ilgus metus vadovavo Panevėžio zonos otorinolaringologų mokslinei draugijai. Paskelbė mokslinių darbų apie svetimkūnių pašalinimą iš kvėpavimo takų, anginą. Spaudoje rašė medicinos klausimais. Mirė 1969 04 04 Kaune.

14 d. – 120 metų, kai (1902) Alančiuose (Vadoklių sen.) gimė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonas BRONIUS KRIŠTOPAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, bei Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje. 1925 išvyko studijuoti jūreivystės mokslų į Suomiją. Baigęs Turku Navigacijos institutą įgijo jūrų kapitono laipsnį. 1936 dirbo pirmajame Lietuvos tolimojo plaukiojimo laive Maistas. Redagavo Klaipėdoje leidžiamą žurnalą Jūra. 1944 emigravo iš Lietuvos. Nuo 1950 gyveno Čikagoje. Išleido atsiminimų knygą Jūrų keliais (1979). Mirė 1999 09 27.

17 d. – 120 metų, kai (1902) Rėkliuose (Panevėžio sen.) gimė agronomas, žemės ūkio m. kand. KAZIMIERAS BUČIŪNAS. Parašė brošiūrų, mokslo darbų apie sodų veisimą, žemės dirbimą, tręšimą. Mirė 1988 03 14 Vytėnuose.

19 d. – 90 metų, kai (1932) Tvanksėje (Krekenavos vlsč.) gimė inžinierius technologas, tautodailininkas ZIGMANTAS PLĖŠTYS. 1945-1951 mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1951 sovietinio saugumo suimtas, nuteistas 25 metams ir ištremtas į Vorkutą. 1962 grįžęs iš tremties, apsigyveno Panevėžyje. 1969 baigė KPI. Lankė dailės studiją Spektras. Iš pradžių tapė, nuo 1987 kuria ekslibrisus. Jo kūrybos darbai eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje. 2006 Krekenavoje surengė jubiliejinę 80-ąją savo darbų parodą.

21 d. - 180 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) gimė (1842) teisininkas VLADISLOVAS EIDRIGEVIČIUS. Baigė Varšuvos vyriausiosios mokyklos Teisės fakultetą. 1895–1909 Panevėžio miesto burmistras. Daug prisidėjo prie Panevėžio miesto tvarkymo, švietimo būklės jame gerinimo. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

21 d. – 130 metų, kai (1892) Akmeniuose (Karsakiškio sen.) gimė JAV lietuvių visuomenės veikėjas MATAS ŠIMONIS. Baigė pradžios mokyklą Subačiuje. Nuo 1910 gyveno JAV. Dirbo Tautos fonde, Lietuvos Vyčių kuopoje ir kt. Bendradarbiavo Vytyje, Katalike, Amerikos lietuvyje ir kt. leidiniuose. Mirė 1974 06 13 Detroite.

22 d. - 100 metų, kai Putiliškiuose (Raguvos sen.) gimė (1922) dailininkė tekstilininkė ADOLFINA NARBUTAITĖ. 1944–1945 Raguvos progimnazijos mokytoja. 1950 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1949–1971 dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Nuo 1960 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė interjero dekoratyvių audinių, austinių ir rištinių kilimų. Mirė 1971 09 08 Kaune.

28 d. - 110 metų, kai Velžyje gimė (1912) pedagogė, visuomenininkė MALVINA JONIKIENĖ. 1933 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Iki 1941 dirbo Bukonių, Siesikų (Ukmergės r.) ir Šeduvos (Radviliškio r.) pradinėse mokyklose. Nuo 1926 skautė, veikė šaulių ir jaunalietuvių sąjungose. 1931–1933 vyresniųjų skaučių draugovės Panevėžyje draugininkė. Apsigyvenusi JAV, dėstė lietuvių kalbą lituanistinėse mokyklose, dalyvavo skautų veikloje, dainavo „Dainavos“ ansamblyje. Už veiklą skautuose ir Lietuvos šaulių sąjungoje apdovanota ordinais ir medaliu. Mirė 1997 05 23 Čikagoje (JAV).

2 d. – 160 metų, kai (1862) Pasandravyje (Raseinių r.) gimė lietuvių literatūros klasikas, poetas, dramaturgas, kunigas JONAS MAČIULIS-MAIRONIS. 1874-1883 mokėsi Kauno gimnazijoje. 1888 baigęs Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, jose profesoriavo. Nuo 1909 Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1915-1918 gyveno Krekenavoje. Paskelbė lyrikos rinkinį Pavasario balsai (1895), poemas Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920), istorines dramas Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Vytautas karalius (1922-1930). Mirė 1932 06 28 Kaune.

3 d – 90 metų, kai (1932) Karveliuose (Ramygalos sen.) gimė literatūros tyrinėtojas, kritikas, habil. humanitarinių m. dr. (1986) ALBERTAS ZALATORIUS. Mokėsi Barklainių pradinėje mokykloje, vidurinę mokyklą baigė Ramygaloje. 1956 baigė VU filologijos fakultetą. Mokytojavo Varnių vidurinėje mokykloje, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1961-1991), nuo 1991 dėstė VPU. Inicijavo Pasaulio lituanistų bendriją, nuo 1994 buvo jos pirmininku. Nacionalinės premijos laureatas (1999). Išleido monografijas Lietuvių apsakymo raida ir poetika (1971), XX amžiaus lietuvių novelė (1980), paskelbė kritikos knygas Prozos gyvybė ir negalia (1988), Literatūra ir laisvė (1998), parengė Šatrijos Raganos, P. Vaičaičio raštus, sudarė novelių antologijų. Mirė 1999 12 13 Vilniuje. Po mirties išleista knyga Vincas Krėvė: nebaigta monografija (2003).

8 d. – 85 metai, kai (1937) Bliūdžiuose (Panevėžio sen.) gimė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris ALGIRDAS KAZIMIERAS ARELIS. 1945-1949 mokėsi Bernatonių pradinėje mokykloje. 1964 baigė LKKI. Lietuvos nusipelnęs treneris (1973). Kandidatas į irklavimo sporto meistrus. Paruošė daugkartinius TSRS bei pasaulio čempionatų dalyvius.

10 d. – 80 metų, kai (1942) Naujamiestyje gimė inžinierius, matematikas, fizinių m. (informatika) habil. dr. ALBERTAS ČAPLINSKAS. 1964 baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą, 1966 - Maskvos valstybinį M. Lomonosovo universitetą. Dirbo Matematikos ir informatikos instituto Programų sistemų inžinerijos skyriaus vadovu. VU, VGTU profesorius, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos, Lietuvos matematikų draugijos narys. Kelių monografijų bei knygų, per 150 mokslo darbų autorius. 2014 m. suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas. Mirė 2021 07 11.

12 d. – 120 metų, kai (1902) Dapšionių kaime (Smilgių vlsč.) gimė ekonomistas, publicistas, pedagogas DOMAS CESEVIČIUS. 1924 baigė Panevėžio gimnaziją. 1924-1927 studijavo LU, 1928-1932 Kelno universitete -ekonomikos ir socialinius mokslus. 1933 apgynė ekonominių mokslų daktaro disertaciją. Dirbo VDU, ekonomines žinias gilino JAV universitetuose. Nuo 1933 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1939 Lietuvos Finansų ministerijos generalinis sekretorius. 1940-1945 kalėjo Sibiro lageriuose. Parašė mokslinių darbų ekonomikos klausimais. 1995 išleista jo knyga Lietuvos ekonominė politika 1918-1940 m. Daug darbų liko rankraščiuose. Mirė 1986 03 14 Vilniuje. Palaidotas gimtinėje Dapšionyse.

13 d. – 130 metų, kai (1892) Jankaičiuose (Radviliškio r.) gimė kunigas, dramaturgas HENRIKAS PRIALGAUSKAS. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Imbrade, Laukuvoje, Salake, Skapiškyje, Smilgiuose, Karsakiškyje, Velykiuose. 1949-1957 kalintas Irkutsko srities lageriuose. Stasio Žemaičio slapyvardžiu paskelbė 10 dramos veiklų ir komedijų mėgėjų scenai, kiti likę rankraščiuose. Mirė 1978 08 23 Velykiuose.

22 d. – 130 metų, kai (1892) Barklainiuose (Ramygalos sen.) gimė finansininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ANTANAS VALIONIS. Nuo 1913 gyveno JAV. Mirė 1969 10 21 JAV.

24 d. – 115 metų, kai (1907) Naujadvaryje (Ramygalos sen.) gimė pulkininkas, Žemaičių legiono vadas JONAS SEMAŠKA. Baigęs Panevėžio gimnaziją mokėsi ir 1930 baigė karo mokyklą Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo savisaugos batalione. Po karo, įstojęs į Lietuvos Laisvės Armiją, tapo Šatrijos rinktinės vadu slapyvardžiu Majoras Liepa. Žemaitijoje veikusias partizanų rinktines sujungė į Žemaičių legioną ir tapo jų vadu. Žuvo 1947 07 01 Tuskulėnuose. 1998 suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. 2001 jo palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

3 d. – 80 metų, kai (1942) Krekenavoje gimė dailininkė tapytoja GRAŽINA JANINA VITARTAITĖ. 1957-1960 mokėsi Kauno dailės mokykloje. 1966 baigė VDI. Nuo 1970 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1980-1989 VDI Tapybos katedros vedėja, docentė (1987). Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. Mokymo priemonės Tapybos pagrindai autorė, Lietuvos ir tarptautinių plenerų dalyvė. Išleido personalinių tapybos parodų katalogų, tapybos albumų: „Vidinės laisvės link“ (2007), „Kuršių nerija“ (2010), „Peizažo metamorfozės“ (2015), „Gražina Vitartaitė: Krekenavos regioninis parkas“ (2020).

3 d. - 105 metai, kai (1917) Barvydžiuose (Telšių r.) gimė choro dirigentas, pedagogas JUOZAS BAGDONAS. 1947-1950 choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, 1955-1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1950 gyveno Panevėžyje. Dirbo pedagoginėje ir vaikų muzikos mokyklose. 1993 suorganizavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Panevėžio rinktinės mišrųjį chorą. Harmonizavo ir sukūrė dainų chorams bei ansambliams. Mirė 2011 05 22

9 d. – 125 metai, kai (1897) Svetošino dvare (Vilkaviškio r.) gimė inžinierius, visuomenės veikėjas KAZIMIERAS GERMANAS. Pirmojo pasaulinio karo metais baigė į Rusiją evakuotą Panevėžio realinę mokyklą.. 1918 grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1920 baigė karo mokyklą. 1929 baigė Lietuvos VU technikos fakultetą ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1929-1937 dirbo Panevėžio apskrities inžinieriumi. 1933 pastatytas jo suprojektuotas arkinis gelžbetonio tiltas per Lėvenį Paliūniškyje. 1938-1939 ėjo Lietuvos susisiekimo ministro pareigas. Po karo emigravo iš Lietuvos. Gyveno JAV. Mirė 1980 04 18 JAV.

10 d. – 140 metų, kai (1882) Griniūnuose (Vadoklių sen.) gimė poetas KAZIMIERAS KRIAUČIŪNAS. Tarnavo pas ūkininkus, vaidino Ramygalos mėgėjų scenoje. 1907 išvyko į JAV, dirbo fizinius darbus, vaidino išeivių statomų dramų spektakliuose, dainavo operetėse. Bendradarbiavo Vienybėje, Margutyje, Dirvoje. Išleido satyrinių eilėraščių rinkinį Iš dūminės lūšnelės (1951), atsiminimų knygą Siauruoju takeliu (1956). Mirė 1970 12 02 JAV.

15 d. – 130 metų, kai (1892) Rėkliuose (Panevėžio sen.) gimė gydytojas chirurgas, docentas (1933), profesorius (1939), akademikas (1941) VLADAS KUZMA. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1914 įstojo į Dorpoto (dab. Tartu, Estija) universiteto medicinos fakultetą. Nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą. Dirbo Panevėžio ligoninėje. 1923 baigė LU mediciną. Dirbo chirurgu klinikose, apgynė daktaro disertaciją. Pirmasis Lietuvoje ligoniui perpylė kraują (1923). Nemokamai gydė neturtingus ligonius. Daugelyje tarptautinių konferencijų skaitė mokslinius pranešimus. Mirė 1942 06 08 Kaune.

22 d. – 135 metai, kai (1887) Čivyliuose (Utenos r.) gimė kunigas JONAS GUDONIS. Įšventinus kunigu, 1917 paskirtas Ramygalos vikaru. 1918, įkūrus Ramygalos progimnaziją, ėjo ir kapeliono pareigas. 1920-1922 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Mirė 1999 09 03.

19 d. – 100 metų, kai (1922) Petriškiuose (Pasvalio r.) gimė pedagogas, poetas JUOZAS JUKNEVIČIUS. Vėliau su tėvais gyveno netoli Paįstrio. 1941-1944 mokėsi Panevėžio aukštesniojoje prekybos mokykloje, kartu lankė muzikos mokyklą. Vėliau studijavo Vilniaus konservatorijoje, dirbo Mokytojų namuose. 1949 ištremtas į Sibirą. 1956 grįžo į Lietuvą, dirbo Kėdainiuose. Išleido tris eilėraščių rinktines: Tėviške, tu rytmečio aušra (1994), Eršketrožių žydėjimas (1999), Prie tavęs aš vėlei sugrįžtu (2003).

25 d. – 80 metų, kai (1942) Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė dailininkė LAIMUTĖ ONA GUDAITIENĖ-JUODINSKAITĖ. 1949-1958 mokėsi Ramygalos mokykloje. 1970 baigė VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1985), Panevėžio sekcijos pirmininkė (1983-1988). Parodose dalyvavo nuo 1970. Mirė 2003 04 05 Panevėžyje.

30 d. – 135 metai, kai (1887) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė poetas ANTANAS JOKŪBAITIS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Atlikęs karinę prievolę carinėje kariuomenėje, du metus daraktoriavo Vadoklių apylinkėse. 1910-1912 tarnavo Rygos policijoje. Nuo 1913 gyveno JAV. Įsijungęs į lietuvių visuomeninę veiklą organizavo meno saviveiklą, režisavo spektaklius, pats vaidino. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinius Skambančios stygos (1915), Svetimoje padangėje (1920). Mirė po 1967 JAV.

6 d. – 150 metų, kai (1872) Vyžuonose (Utenos r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptų mokyklų organizatorius DOMININKAS TUSKENIS. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1895 ir paskirtas Smilgių bažnyčios vikaru. Čia palaikė ryšius su vietiniais knygnešiais. Organizavo lietuviškos spaudos bibliotekėlę, kurią nuo 1896 iki spaudos atgavimo tvarkė knygnešys Antanas Bataitis. 1897 įkūrė knygų skaitymo draugiją. Nuo 1900 kunigavo Ukmergėje, vėliau Kupreliškyje, Traupyje ir kt. Prieš mirtį kurį laiką gyveno Krekenavoje. Mirė 1947 06 03 Krekenavoje. Palaidotas Vyžuonų (Utenos r.) bažnyčios šventoriuje.

6 d. – 115 metų, kai (1907) Šiluose (Raguvos sen.) gimė kunigas ALBINAS SPURGIS. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1932 įšventintas kunigu. Kunigavo Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Kristaus Karaliaus katedroje. Vėliau klebonavo Geležiuose, Šimonyse. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Nuo 1969 gyveno Australijoje. Mirė 1985 10 07 Adelaidėje (Australija).

8 d. - 65 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1957) dailininkė keramikė RAMINTA POLIKŠIENĖ. 1976–1981 studijavo Lietuvos dailės institute. 1982–1994 dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kuria keramikos kompozicijas, indus.

13 d. – 135 metai, kai (1887) Barklainiuose (Ramygalos sen.) gimė Lietuvos kariuomenės veikėjas, pulkininkas ALEKSANDRAS JAKAITIS. Kaip Rusijos kariuomenės karininkas dalyvavo I pasauliniame kare. 1919 stojo į Lietuvos kariuomenę, ėjo įvairias vadovaujamas pareigas. Nuo 1924 I-os karo apygardos viršininkas. Mirė 1933 09 04 Marijampolėje.

13 d. – 120 metų, kai (1902) Papiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė kunigas MYKOLAS BANAITIS. Baigė Kauno kunigų seminariją ir Kauno universiteto teologijos fakultetą (1928). Kunigavo Kamajuose, Pabiržėje, Truskavoje, Panevėžyje. Mirė 1978 07 17 Panevėžyje.

13 d. – 90 metų, kai (1932) Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, LMA profesorius BRONISLOVAS VAIDUTIS KUTAVIČIUS. Mokėsi Molainių pradinėje mokykloje, Panevėžio ir Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose. 1959-1964 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1985 Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas (1995). Už nuopelnus Lietuvai Didysis kryžius (2003). LATGA-A Metų autoriaus laureatas (2005). Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių. Mirė 2021 09 29.

16 d. - 70 metų, kai Krekenavoje gimė (1952) istorikas, humanitarinių m. dr. GEDIMINAS RUDIS. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1975–1980 dirbo Vilniaus archyvuose, nuo 1983 – Lietuvos istorijos institute. Paskelbė straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris.

9 d. - 60 metų, kai Bernatoniuose (Panevėžio sen.) gimė (1962) dailininkas tapytojas, pedagogas, doc. VIDMANTAS ZARĖKA. 1986 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dėstė Šiaulių universiteto Menų fakultete, nuo 2011 Dailės katedros vedėjas. Šiaulių dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1986 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai įvertinti diplomais akvarelės trienalėse bei tarptautinėse akvarelės parodose. Pelnė Šiaulių miesto kultūros ir meno premiją (2006, 2013).

19 d. – 75 metai, kai (1947) Druseikiuose (Naujamiesčio sen.) gimė dailininkė tapytoja IRENA MILAŠEVIČIŪTĖ-PAULAVIČIENĖ. Mokėsi Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, studijavo dailę VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1999). Nuo 1976 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

30 d. – 115 metų, kai (1907) Niaukonyse (Smilgių sen.) gimė bibliotekininkė VALERIJA KISINIENĖ. 1931-1934 studijavo ekonomiką KU, 1954-1957 VU studijavo bibliotekininkystę. 1931-1940 dirbo KU bibliotekoje, 1940-1981 – VU bibliotekoje. Padėjo išsaugoti bibliotekos fondus nuo sunaikinimo per karą. Sudarė knygą Autorinės lentelės Lietuvos TSR bibliotekoms (1949, 1958, 1972). Mirė 1993 10 08 Vilniuje.

30 d. – 90 metų, kai (1932) Pajuostyje (Velžio sen.) gimė statybos inžinierius, dr. (technologijos m.), KU Statybos katedros docentas, Statinių ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius LAIMUTIS JONAS VAICEKAUSKAS. 1956 baigė KPI Statybos fakultetą, 1962-1964 mokėsi aspirantūroje. Per 80 mokslinių straipsnių bei mokslinio ir taikomojo pobūdžio tyrinėjimo darbų autorius.