• 2020 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:25

    1 d.  -  100 metų, kai (1920) Maženiuose (Velžio sen.) gimė Julius Tamošiūnas, ekonomistas, ekonomikos m. daktaras (1970), profesorius (1971). 1947 baigė Vilniaus universitetą, dirbo Ekonomikos institute, nuo 1957 dėstė Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. Išleido knygą „Lietuvos žemės ūkio raida ir jos problemos” (1974).

    9 d.   -   60 metų, kai (1960) Valiliškiuose (Smilgių sen.) gimė Kazys Tamošėtis, architektas. 1970 baigė “Atžalyno” pradinę mokyklą, 1978 – Smilgių vidurinę mokyklą, 1984 baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Architektūros fakultetą. Vienas ir su kitais suprojektavo visuomeninių, komercinių, administracinių pastatų, bažnyčių Utenos ir Vilkaviškio rajonuose.

    20 d.  -  130 metų, kai (1890) Užliaušiuose (Krekenavos sen..) gimė Salomėja Stakauskaitė, pedagogė, 1920 Lietuvos Steigiamojo Seimo narė. 1909 baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją, 1911-1913 aukštesniuosius lenkų katalikų draugijos pedagoginius kursus Varšuvoje. Kurį laiką dirbo Krekenavos mokykloje, vėliau Jurbarko r., Kaune. Mirė 1971 09 26.

  • 2020 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:25

    2 d.  -  90 metų, kai (1930) Nainiškiuose (Miežiškių sen.) gimė Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė, dailininkė grafikė, knygų iliustratorė. Mokėsi Miežiškių pradinėje mokykloje, Panevėžio mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. 1956 baigė Vilniaus dailės institutą. 1963-1987 dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje dėstytoja. Nuo 1956 dirba kūrybinį darbą (knygų iliustravimas, grafika, sieninė tapyba). Buvo ilgametė „Genio” žurnalo iliustruotoja. Už knygų vaikams iliustracijas apdovanota Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis. Apdovanota DLK Gedimino Riterio kryžiumi (1997), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2015).

    4 d.  -  175 metai, kai (1845) Bukantėje (Plungės r.) gimė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė, lietuvių literatūros klasikė, prozininkė, dramaturgė. Mokėsi privačiai, ūkininkavo su vyru Užvenčio apylinkėse, dirbo dvarų šeimininke. 1906-1911 gyveno ir dirbo ekonome G. Petkevičaitės-Bitės tėvo dvarelyje Puziniškyje. Parašė apysakų, apsakymų, vaizdelių, komedijų ir kt. Mirė 1921 12 07 Marijampolėje.

    6 d.  -  115 metų, kai Krekenavoje gimė (1905) karo lakūnas Norbertas Adomkaitis (Adomkevičius). 1928-1930 mokėsi Karo mokykloje. 1935 baigė aviacijos karininkų kursus, paskirtas į Karo aviaciją. 1937 suteiktas aviacijos kapitono vardas. 1941 išvyko į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1940). Mirė 1966 05 05 JAV.

    20 d.  -  135 metai, kai (1885) Augustave (Upytės sen.) gimė Valerijonas Straševičius, gamtininkas, zoologas, pedagogas. 1919-1933 Panevėžio lenkų gimnazijoje dėstė gamtos mokslus. 1941 ištremtas į Sibirą. Nuo 1915 rinko vabzdžius, intensyviai juos tyrė Panevėžio rajone. Surinkta unikali vabzdžių kolekcija patalpinta Panevėžio kraštotyros muziejuje. Mirė 1968 01 10.

    27 d.  -  100 metų, kai (1920) Kiemėnuose (Naujamiesčio sen.) gimė Jonas Šulskis,  biologijos mokslų kandidatas (1957), docentas. 1959-1976 Lietuvos Veterinarijos akademijos rektorius. Paskelbė darbų iš Lietuvos veterinarijos istorijos, parašė vadovėlių. Mirė 1976 09 05 Kaune.

    29 d.  -  100 metų, kai (1920) Properšoje (Ramygalos sen.) gimė Vytautas Barauskas, agronomas, agrarinių mokslų daktaras (1993). Parašė monografiją „Žirgų auginimas ir treniravimas” (1960), vadovėlį „Arklininkystė” (1965), kartu su kitais „Zootechniko žinyną” (1985) ir kt. Mirė 2003 07 25.

    30 d.  -  115 metų, kai (1905) Jočiūnuose (Miežiškių sen.) gimė Petras Tarabilda, dailininkas grafikas. 1924–1931 mokėsi Kauno meno mokykloje. Nuo 1929 dirbo Kauno gimnazijose dailės mokytoju. 1935 vienas Nikolajaus Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėjų. 1937–1939 gilino žinias Paryžiaus dailės akademijoje ir privačioje P. Koleno mokykloje. 1939–1946 dėstė dailę Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1944 įkūrė Ukmergės miesto muziejų, pirmasis muziejaus vadovas. 1946 grįžęs į Kauną, pradėjo dėstyti Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1928 dalyvavo dailės parodose. Apipavidalino knygas, kūrė plakatus, darė dekoracijas, paruošė keletą vėliavų ir medalių projektų, pasižymėjo ir kaip portretistas. Mirė 1977 03 05 Vilniuje.

  • 2020 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:25

    2 d.   -   60 metų, kai (1960) Raguvoje gimė Dalia Šidlauskienė, architektė. 1978 baigė Raguvos vidurinę mokyklą. 1984 – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Dirba Šiauliuose. Suprojektavo Šiaulių vaikų infekcinę ligoninę (1990), vaistinę Joniškyje (1991), madų atelje Kaliningrade (1995) ir kt.

    3 d.  -  90 metų, kai (1930) Raguvoje gimė Vytautas Petras Vidugiris, inžinierius, visuomenės veikėjas. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno JAV. Studijavo Temple universitete Filadelfijoje, Ilinojaus technologijos institute Čikagoje ir Pepperdine universitete Malibu. 1959–1967 dirbo Lockheedo raketų ir kosmoso palydovų tyrimo bendrovėse. Paskelbė straipsnių techniniuose žurnaluose, bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje. Aktyviai dalyvavo išeivijos politinėje ir visuomeninėje veikloje. Mirė 2004 08 24.

    8 d.  -  120 metų, kai (1900) Molainiuose gimė Antanė Vaitelytė-Mačiukienė, gydytoja, 1919 Lietuvos Raudonojo kryžiaus karių ligoninės Panevėžyje gailestingoji seselė. 1921 įkūrė Lietuvos gailestingųjų seserų sąjungą. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo spaudoje.  Mirė 1985 04 09.

    10 d.   -  80 metų, kai (1940) Midžiūnuose (Velžio sen.) gimė Povilas Adomaitis, inžinierius architektas. 1964 baigė Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, dirbo architektu įvairiose organizacijose. Vienas ir su kitais suprojektavo visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, klubų ir kt. paskirties statinių.

    23 d.  -  65 metai, kai (1955) Upytėje gimė Vytautas Kurnickas, dainininkas, LOBT solistas. 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. 1984-1985 Kauno muzikinio teatro, 1985-1988 Klaipėdos liaudies operos teatro, 1988-1996 Klaipėdos muzikinio teatro, nuo 1994 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. Sukūrė per 25 vaidmenis, surengė solinių koncertų Išleido autorinių dainų rinkinius „Tėviškės beržynai” (1996), „Toli, toli...” „Mėnulio valanda” (abu 2001), „Gimtinė”, „Jaunystė” (abu 2002), garso kasetes „Amerikos lietuvių dainos ir romansai” (1996), „Baltoji pasaka” (1998). Gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kt.

  • 2020 m. rugpjūčio mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:25

    2 d.  -  80 metų, kai (1940) Savitiškio vienkiemyje gimė Pranas Baltrėnas, habilituotas technikos m. daktaras (1990), profesorius, trijų tarptautinių akademijų narys korespondentas arba tikrasis narys. Daugiau kaip 60 išradimų , per 170 mokslinių publikacijų, 10 monografijų, vadovėlio „Aplinkos apsauga” (su kt., 1996) autorius.1994 paskirta Lietuvos Valstybinė mokslo premija, 2001 apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.

    4 d.  -  60 metų, kai Mėdžiūnuose (Karsakiškio sen.) gimė (1960) rašytojas, fizinių m. dr. Gendrutis Morkūnas. Mokėsi Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, vėliau jame ir dirbo. Atliko įvairius tyrimus, kaip būtų galima apsisaugoti nuo radiacijos, rašė mokslinius straipsnius. Kaip eseistas reiškėsi savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, laikraštyje „Šiaurės rytai“, bernardinai.lt. 2005 debiutavo kaip vaikų rašytojas. Vaikų literatūros premijos laureatas (2010). Mirė 2009 12 31 Vilniuje.

    7 d.  -  75 metai, kai (1945) Akmeninėje (Pakruojo r.) gimė Juozas Atkočiūnas, habilituotas technikos m. daktaras, profesorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybinės machanikos katedros vedėjas. 1951-1962 mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje. Monografijos „Kartotinai apkraunamų tampriųjų plastinių sistemų skaičiavimas” (1994), per 90 mokslinių straipsnių autorius ar bendraautorius. Gyvena ir dirba Vilniuje.

    17 d.   -   135 metai, kai (1885) Žvirbliuose (Upytės sen.) gimė Julijonas Peleckas, kunigas. 1894-1900 lankė Panevėžio realinę mokyklą, 1902-1908 Peterburgo dvasinėje akademijoje studijavo teologiją. 1908 įšventintas kunigu.  Kunigavo Vitebsko, Tomsko ir kitose Sibiro gubernijose. 1925 grįžo į Lietuvą. , Kunigavo Radviliškio, Taujėnų, Jonavos parapijose. Mirė 1954.

    18 d.  -  95 metai, kai (1925) Kuodžiuose (Velžio sen.) gimė Medardas Grigaliūnas, agronomas. 1962 baigė Lietuvos žemės ūkio akdemiją. Dirbo administracinį darbą, 1963-1965 Ministrų Tarybos pirmininko I-ąsis pavaduotojas, 1965-1985 Žemės ūkio ministras. Nuo 1993 Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos programų direktorius. Parašė knygą „Intensyvinti gamybą – svarbiausias  žemdirbių uždavinys” (1977). Knygos „Tarybų Lietuvos  žemės ūkio gamybos intensyvinimas” (1983) vienas autorių. Paskelbė straipsnių spaudoje. Mirė 2014 02 09 Vilniuje.

    25 d.  -  110 metų, kai (1910) Šilagalyje gimė Liudvikas Povilonis, archivyskupas, vienuolis marijonas. 1945-1948 Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektorius. Mirė 1990 08.

    27 d.  -  85 metai, kai (1935) Šiauliuose gimė Stasys Kavaliauskas, dailininkas tapytojas. 1970 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1966-1978 Panevėžio miesto vyriausiasis dailininkas. Kurį laiką dirbo Paįstrio J. Zikaro vidurinės mokyklos piešimo mokytoju. Nuo 1965 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė apie 10 autorinių parodų. Mirė 2003 02 13 Panevėžyje.

    30 d.   -   105 metai, kai (1915) Barklainiuose (Ramygalos sen.) gimė Kazimieras Peleckas, tautodailininkas, medžio drožėjas. Sukūrė koplytstulpių, stogastulpių, medžio skulptūrų, kitų darbų. Jo kūrinių gausu Uliūnų ir kitose apylinkėse. Mirė 2003.