• 2019 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius

    13 d.    165 metai,     kai Valiliškių k. gimė (1854) ANTANAS BATAITIS, knygnešys, daraktorius. Knygas platinti pradėjo apie 1882 m. . Parvežęs spaudinius iš Prūsijos, juos slėpdavo pas patikimus valstiečius, buvo įrengęs slėptuvę Smilgių bažnyčios varpinėje. Mirė 1932 03 12 tėviškėje. Palaidotas Smilgiuose. Jo pavardė įtraukta į Knygnešių memorialinę sieną Kaune.
    30 d.     130 metų,     kai Daugirduose (Alytaus r.) gimė (1889) VACLOVAS ŽADEIKA, 4-ojo Karaliaus Mindaugo pulko Panevėžyje vadas, generalinio štabo pulkininkas. Išleido dvi knygas, bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1941 ištremtas į Sibirą. Mirė 1943 07 25.

  • 2019 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

    2 d.    185 metai,    kai Smilgių parapijoje gimė (1834) MEČISLOVAS LEONARDAS PALIULIONIS, Žemaičių vyskupas. Iki 1852 m. mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje. 1860 m. baigė Petrapilio dvasinę akademiją, profesoriavo Žemaičių kunigų seminarijoje (Varniuose ir Kaune), buvo Kauno kunigų seminarijos prokuratorius ir Kauno mergaičių gimnazijos kapelionas. Nuo 1883 m. konsekruotas Žemaičių vyskupu. Leido laikraštį ,,Nedėldienio skaitymai“, rėmė kitos lietuviškos spaudos leidimą. Mirė 1908 05 02 Kaune.
    10 d.     130 metų,     kai Ramygaloje gimė (1889) IZIDORIUS ILEKIS, muziejininkas, publicistas, dailininkas.1910 m. išvyko į JAV, kur studijavo skulptūrą ir tapybą. Dirbo Čikagoje muziejininku. 1931 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Ramygalos valsčiuje. Rašė straipsnius į ,,Draugą“, ,,Pažangą“, ,,Žvirblį“ ir kitus leidinius, piešė šaržus, karikatūras. Mirties data nežinoma.
    13 d.     120 metų,    kai Gabulų k. gimė (1899) JONAS MASILIŪNAS, ekonomistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų savanoris. Tarnavo 4-jame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Išėjęs į atsargą, studijavo ekonomikos mokslus Berlyne. 1936 m. išrinktas Lietuvos Seimo nariu, 1939-1940 m. Susisiekimo ministras. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1942 12 25 Rešiotų koncentracijos stovykloje.
    14 d.    115 metų,    kai Trakuose gimė (1904) ŠALUMIJELIS LOPATTO, karaimų poetas, miškininkas. Su tėvais gyvendamas Kryme, lankė Eupatorijos dvasinę seminariją, pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Į Lietuvą grįžo 1919 m.. 1920 m. atvyko su tėvais į Panevėžį, dirbo raštininku, žemės tvarkytoju, baigė miškininkų kursus. Dirbo urėdo padėjėju. Šias pareigas ėjo iki pat mirties. 1923 09 20 klastingai nužudytas. Palaidotas Naujamiesčio karaimų kapinėse.
    17 d.     160 metų,     kai Debeikiuose (Anykščių r.) gimė (1859) JURGIS BARANAUSKAS, knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių bendrijai. Draudžiamus leidinius platino gimtosiose apylinkėse pats bei pristatydavo kitiems platintojams. 1898 m. kratos metu jo namuose rasta bibliotekėlė. Buvo nuteistas kalėti ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties vėl platino draudžiamąją spaudą. Mirė 1941 06 23 Anykščių r. Jo pavardė įtraukta į Knygnešių sienelę Kaune.

  • 2019 m. gruodžio mėn. kraštotyros kalendorius

    8 d.     155 metai, kai Pajuosčio dvare gimė (1864) ALEKSANDRAS MEIŠTOVIČIUS, Lietuvos lenkų politinis veikėjas. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, studijavo Krokuvos universitete. Po karo tarnavo rusų armijoje. 1908-1917 išrinktas Vilniaus žemės ūkio valdybos nariu, vėliau – pirmininku. 1909-1917 – Rusijos Valstybės Dūmos atstovas. 1918, grįžęs į Lietuvą, vadovavo Lietuvos lenkams, siekusiems Lietuvą sujungti su Lenkija. 1926 – 1928 – Lenkijos teisingumo ministras. 1939 emigravo į Italiją. Išleido satyros rinkinį ,,Lusterko“ ir monografiją apie Lietuvos bajorų Karpių giminę (1907). Mirė 1943 Vatikane.
    9 d.    80 metų, kai Kazokų k.  gimė (1939) ELVYRA JANINA KUNEVIČIENĖ, socialinių m.daktarė, docentė. 1967 baigė Leningrado finansų ir ekonomikos institutą.1991-1992 LR finansų ministrė. 1992-1996 – LR Seimo narė. Parengė mokymo priemonių ir straipsnių produkcijos savikainos apskaičiavimo ir finansų klausimais.
    21 d.     130 metų,     kai Vilkapievių k.  gimė (1889) POVILAS DIRKIS, Lietuvos savanoris, publicistas. Tarnavo caro kariuomenėje. 1918 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Ištarnavo iki 1923 m.. Vėliau LU studijavo teisę, dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Kurį laiką vadovavo Šaulių sąjungai Telšiuose, Utenoje, Zarasuose. Bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, leido ,,Telšių žinias“. Po karo apsigyveno JAV. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1974.
    23 d.    110 metų, kai Burveliuose  gimė (1909) VYTAUTAS PETRAUSKAS, vertėjas. 1921 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1928 m. baigė Kėdainių gimnaziją. Iki 1931 m. Kauno universitete studijavo literatūrą, vėliau mokėsi Teisės fakultete. Baigęs mokslus, 1933 m. dirbo žurnalų „Kūno kultūra ir sveikata“, „Žiburėlis“ redakcijose, Eltoje korektoriumi. Po to dirbo įvairių leidyklų redaktoriumi: 1944–1945 m. Valstybinės grožinės, 1945–1949 m. Politinės literatūros, 1949–1951 m. Politinės ir mokslo literatūros, 1956–1982 m. „Vagos“. Išvertė rusų, vokiečių rašytojų kūrinių, suredagavo daug verstinės literatūros leidinių. Mirė 1982 02 15 Vilniuje.
    29 d.     125 metai,     kai Mitašiūnų k.  gimė (1894) LEONARDAS GIŽINSKAS, kunigas, pedagogas. Mokėsi Maskvoje. 1917 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir buvo paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru. Vėliau dirbo Kupiškyje, Rokiškyje, Kaune. Nuo 1918 m. bendradarbiavo spaudoje. Išleido knygas ,,Dievo tiesos krislai tautų religijoje“ (1939), ,,Palyginamoji religijų istorija”. 1946 m. emigravo į Vakarus. Mirė 1967 07 06.

  • 2019 m. lapkričio mėn. kraštotyros kalendorius

    5 d.    145 metai,    kai Panevėžyje gimė (1874) JUOZAS STANKEVIČIUS, knygnešys, Garšvių knygnešių bendrovės narys. Knygas platino 1890-1896 m. Krekenavos, Ramygalos, Panevėžio, Upytės, Vadoklių parapijose. Pasiekdavo ir Kauną, Ukmergę, Šiaulius ir kt. vietoves. Atgavus lietuvišką spaudą ūkininkavo, vėliau gyveno Panevėžyje. Paskutinysis Lietuvos knygnešys J.Stankevičius mirė 1977 03 23 Panevėžyje. Palaidotas Ramygalos gatvės kapinėse.
    6 d.    110 metų,     kai Ėriškiuose  gimė (1909) ANTANAS LYBERIS, kalbininkas, žodynininkas, filologijos mokslų daktaras (1959). 1939 m.  baigė Kauno universitetą. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kartu su kitais kalbininkais ir atskirai parengė įvairių lietuvių kalbos žodynų (,,Lietuvių kalbos sinonimų žodyną“ (1961), ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954, 1972), ,,Lietuvių-rusų kalbų žodyną“ (1962, 1971) ir kt.) Dalyvavo rengiant ,,Lietuvių kalbos žodyno“ 11 tomų. Mirė 1996 11 22 Vilniuje.
    15 d.     110 metų,     kai Galiniuose (Pasvalio r.) gimė (1909) ANTANAS VYČAS, agronomas linininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (1958). 1935 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, stažavosi Belgijoje, dirbo dėstytoju. Nuo 1959 m. dirbo Upytės bandymų stotyje. 1961-1970 m. – direktorius. Išleido ,,Linai“ (1950), ,,Ilgapluoščiai linai“ (1952), ,,Kanapių auginimas“ (1954) ir kt. Mirė 1971 04 03 Panevėžyje.
    17 d.    100 metų,    kai Pervalkuose (Pasvalio r..) (1919) gimė BRONIUS KRIVICKAS, Lietuvos partizanas, rašytojas, kritikas, vertėjas. Baigęs Biržų gimnaziją, studijavo lietuvių literatūrą VDU ir VU, nuo 1944 m. mokytojavo Biržų gimnazijoje. 1945 m. išėjo partizanauti. 1951-52 m. priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, redagavo partizanų spaudą (,,Aukštaičių kovą“, ,,Laisvės kovą“). Kūrė eilėraščius, rašė publicistiką, vertė. Poezija plito nuorašais ir partizanų leidiniais. Žuvo išduotas 1952 09 21 Raguvos miške. Palaidotas Putiliškiuose (Raguvos sen.). 1999 m.  išleisti Broniaus Krivicko raštai.
    27 d.     85 metai,     kai Sodeliškių k. gimė (1934) MOTIEJUS NARBUTAS, skulptorius. Mokėsi Šilų septynmetėje mokykloje. 1965 m. baigė skulptūrą LTSR Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Parodose dalyvavo nuo 1965 m.. Kūrė dekoratyviąsias skulptūras, medalius. Mirė 2005 m. balandžio 7 d. Klaipėdoje.