2012 m. lapkričio mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

 

LAPKRITIS

 

2 d. – 150 metų, kai (1862) Pasandravyje (Raseinių r.) gimė lietuvių literatūros klasikas, poetas, dramaturgas, kunigas JONAS MAČIULIS-MAIRONIS. 1874-1883 mokėsi Kauno gimnazijoje. 1888 baigęs Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, jose profesoriavo. Nuo 1909 Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1915-1918 gyveno Krekenavoje. Paskelbė lyrikos rinkinį Pavasario balsai (1895), poemas Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920), istorines dramas Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Vytautas karalius (1922-1930). Mirė 1932 06 28 Kaune.

 

3 d – 80 metų, kai (1932) Karveliuose (Ramygalos vlsč.) gimė literatūros tyrinėtojas, kritikas, habil. humanitarinių m. dr. (1986) ALBERTAS ZALATORIUS. Mokėsi Barklainių pradinėje mokykloje, vidurinę mokyklą baigė Ramygaloje. 1956 baigė VU filologijos fakultetą. Mokytojavo Varnių vidurinėje mokykloje, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1961-1991), nuo 1991 dėstė VPU. Inicijavo Pasaulio lituanistų bendriją, nuo 1994 buvo jos pirmininku. Nacionalinės premijos laureatas (1999). Išleido monografijas Lietuvių apsakymo raida ir poetika (1971), XX amžiaus lietuvių novelė (1980), paskelbė kritikos knygas Prozos gyvybė ir negalia (1988), Literatūra ir laisvė (1998), parengė Šatrijos Raganos, P. Vaičaičio raštus, sudarė novelių antologijų. Mirė 1999 12 13 Vilniuje. Po mirties išleista knyga Vincas Krėvė: nebaigta monografija (2003).

 

7 d. – 100 metų, kai (1912) netoli Subačiaus gimė teisininkas, leksikografas, vertėjas DOMAS LUKŠYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, studijavo universitete. Dirbo teismo įstaigose, mokyklose. 1962-1972 dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. Liko parengta rotininkų (Subačiaus, Kupiškio) tarmės studija. Rašė kalbos praktikos klausimais. Iš latvių ir estų kalbų išvertė grožinės literatūros. Mirė 1981 09 13 Vilniuje.

 

8 d. – 75 metai, kai (1937) Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris ALGIRDAS KAZIMIERAS ARELIS. 1945-1949 mokėsi Bernatonių pradinėje mokykloje. 1964 baigė LKKI. Lietuvos nusipelnęs treneris (1973). Kandidatas į irklavimo sporto meistrus. Paruošė daugkartinius TSRS bei pasaulio čempionatų dalyvius. 

 

8 d. – 50 metų, kai (1962) Raseiniuose gimė rašytojas  ARŪNAS SPRAUNIUS. 1980-1984 ŠPI studijavo lituanistiką. Mokytojavo Pasvalio rajone ir Panevėžyje, dirbo Panevėžio balso korespondentu, leido jo kultūrinį priedą Nevėžis. Išleido romaną Sulamita (1996), novelių knygą Tylos (2003), eilėraščių rinkinius Egzaltacijos (1998), Savigraužos karalystė (1999), Letos pliažai saulėti (2004).

 

10 d. – 70 metų, kai (1942) Naujamiestyje gimė inžinierius, matematikas, fizinių m. (informatika) habil. dr. ALBERTAS ČAPLINSKAS. 1964 baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą, 1966 - Maskvos valstybinį M. Lomonosovo universitetą. Dirba Matematikos ir informatikos instituto Programų sistemų inžinerijos skyriaus vadovu. VU, VGTU profesorius, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos, Lietuvos matematikų draugijos narys. Kelių  monografijų bei knygų, per 150 mokslo darbų autorius.

 

12 d. – 120 metų, kai (1892) Samarakėliuose (Anykščių r.) gimė muzikas, choro dirigentas, pedagogas MYKOLAS KARKA. Nuo 1918 gyveno Panevėžyje. Dėstė muziką, steigė chorus, nuo 1924 rengė dainų šventes, buvo jų dirigentas. 1960-1975 Panevėžio - liaudies operetės įkūrėjas, muzikos vadovas ir dirigentas. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1955). Sukūrė dramos spektaklių muzikos, parašė choro dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Mirė 1984 08 12 Panevėžyje.

 

12 d. – 110 metų, kai (1902) Dapšionių kaime (Smilgių vlsč.) gimė ekonomistas, publicistas, pedagogas DOMAS CESEVIČIUS. 1924 baigė Panevėžio gimnaziją. 1924-1927 studijavo LU, 1928-1932 Kelno universitete -ekonomikos ir socialinius mokslus. 1933 apgynė ekonominių mokslų daktaro disertaciją. Dirbo VDU, ekonomines žinias gilino JAV universitetuose. Nuo 1933 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1939 Lietuvos Finansų ministerijos generalinis sekretorius. 1940-1945 kalėjo Sibiro lageriuose. Parašė mokslinių darbų ekonomikos klausimais. 1995 išleista jo knyga Lietuvos ekonominė politika 1918-1940 m. Daug darbų liko rankraščiuose. Mirė 1986 03 14 Vilniuje. Palaidotas gimtinėje Dapšionyse

 

13 d. – 120 metų, kai (1892) Jankaičiuose (Radviliškio r.) gimė kunigas, dramaturgas HENRIKAS PRIALGAUSKAS. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Imbrade, Laukuvoje, Salake, Skapiškyje, Smilgiuose, Karsakiškyje, Velykiuose. 1949-1957 kalintas Irkutsko srities lageriuose. Stasio Žemaičio slapyvardžiu paskelbė 10 dramos veiklų ir komedijų mėgėjų scenai, kiti likę rankraščiuose. Mirė 1978 08 23 Velykiuose.

 

14 d. – 140 metų, kai (1872) įkurta Panevėžio mokytojų seminarija.

 

15 d. – 140 metų, kai (1872) Dovyduose (Pasvalio r.) gimė kunigas, rašytojas, filosofas, pedagogas JULIJONAS LINDĖ-DOBILAS. Baigė Kauno kunigų seminariją, kunigavo daugiausia Latvijoje. Nuo 1922 literatūros mokytojas Panevėžio gimnazijoje. 1927-1934 Panevėžio gimnazijos direktorius. Parašė romaną Blūdas (1912), apsakymų, dramas Širdis neišturėjo (1921), Kur laimė? (1930), paskelbė straipsnių literatūros ir kitais klausimais. Mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

 

18 d. – 145 metai, kai (1867) Panevėžyje gimė teisininkas, visuomenės veikėjas  JONAS MOIGIS. Nuo 1921 Panevėžio apskrities savivaldybės teisinis konsultantas. 1922-1933 Panevėžio notaras. Mirė 1933 07 08 Panevėžyje.

 

19 d. – 100 metų, kai (1912) Rygoje gimė sportininkas VILIUS MARTYNAS VARIAKOJIS. 1936-1939 dalyvavo pasaulio  stalo teniso pirmenybėse. Daugkartinis šios sporto šakos Lietuvoje čempionas. 1951-1969 Panevėžio vaikų sporto mokyklos direktorius. 1969-1973 Panevėžio m. kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. Mirė 1988 03 02 Panevėžyje

 

20 d. – 130 metų, kai (1882) Zizoniuose (Biržų r.) gimė valstybės ir visuomenės veikėjas ERNESTAS GALVANAUSKAS. Nuo 1985 keletą metų mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919-1940 vadovavo V-ajam, VII-ajam,VIII-ajam, IX-ajam Lietuvos ministrų kabinetams. Buvo finansų, prekybos ir pramonės, susisiekimo, užsienio reikalų ministru. 1940 pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1963 gyveno Prancūzijoje. Mirė 1967 07 24 Prancūzijoje. 

 

21 d. – 80 metų, kai (1932) Butniūnuose (Pakruojo r.) gimė literatas STASYS GRUZDAS. Gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Rašė eilėraščius, satyras, epigramas. Išleido knygas Padų pakutenimas (1994), Nukirstas žodis (1998), Ant metų virvių (2000). Mirė 2000 08 19 Panevėžyje.

 

22 d. – 120 metų, kai (1892) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė finansininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ANTANAS VALIONIS. Nuo 1913 gyveno JAV. Mirė 1969 10 21 JAV.

 

22 d. – 110 metų, kai (1902)  Blekonyse (Šiaulių a.) gimė kompozitorius, vargonininkas, chorvedis ANTANAS VIRBICKAS. Po karo gyveno Panevėžyje, dirbo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje vargonininku, mokytojavo muzikos mokykloje. Mirė 1966 07 05 Panevėžyje. 

 

22 d. – 55 metai, kai (1957) Panevėžyje gimė aktorius ALBINAS KĖLERIS. 1983-1987 studijavo LVK. Dirba Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. LTSR nusipelnęs artistas.

 

24 d. – 105 metai, kai (1907) Naujakiemyje (Ramygalos vlsč.) gimė pulkininkas, Žemaičių legiono vadas JONAS SEMAŠKA. Baigęs Panevėžio gimnaziją mokėsi ir 1930 baigė karo mokyklą Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo savisaugos batalione. Po karo, įstojęs į Lietuvos Laisvės Armiją, tapo Šatrijos rinktinės vadu slapyvardžiu Majoras Liepa. Žemaitijoje veikusias partizanų rinktines sujungė į  Žemaičių legioną ir tapo jų vadu. Žuvo 1947 07 01 Tuskulėnuose. 1998 suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. 2001 jo palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

 

26 d. – 90 metų, kai (1922) Panevėžyje gimė teatro ir kino aktorius, režisierius GEDIMINAS KARKA. 1941 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į J. Miltinio dramos studiją ir tapo aktoriumi. Nuo 1961 vaidino kine. Per penkiasdešimt darbo metų sukūrė keliasdešimt vaidmenų teatro scenoje ir kino filmuose. LTSR nusipelnęs artistas (1972). Prasidėjus Lietuvos atgimimo Sąjūdžiui aktyviai dalyvavo jo veikloje. Mirė 1991 05 07.

 

 

Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

 

Lapkričio 4 d (keliami į sekmadienį po 4 d.). – Upytės bažnyčioje Šv. Karolio Baromiejaus atlaidai.

Lapkričio 7 d (keliami į artimesnį sekmadienį.) - Geležių bažnyčioje Šv. Stanislovo Kostkos atlaidai

Lapkričio II sekmadienį – Paįstrio bažnyčioje Šv. M. Marijos Globos atlaidai.

Lapkričio 30 d.