• 2017 m. sukanka

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

    435 metai, kai (1582) Upytėje gimė filosofas JONAS KIMBARAS. Mokėsi Vilniaus popiežiaus kunigų seminarijoje.1597-1600 studijavo Grozno universitete, 1598 įgijo bakalauro, 1600 – magistro laipsnį. Paskelbė laisvųjų menų ir filosofijos magistro tezes Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos (1600).

    385 metai, kai (1632) Lenkijoje gimė Lietuvos reformatų kunigas, vertėjas SAMUELIS BITNERIS. Nuo 1663 evangelikų reformatų kunigas. 1675 Naujamiesčio reformatų bažnyčios klebonas. Vėliau dirbo Biržuose, Kėdainiuose, Karaliaučiuje Su Jonu Božimovskiu jaunesniuoju bei kitais 1681-1690 išvertė Naująjį Testamentą, kurį 1701 Karaliaučiuje išleido. Manoma, kad jis parengė katekizmo elementorių Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių (Karaliaučius, 1680), kurį platino LDK. Mirė 1710 Kėdainiuose.

    215 metų, kai (1802) Žemaitijoje gimė kunigas JONAS KURMAVIČIUS. Baigęs Vilniaus dvasinę seminariją kunigavo Užpaliuose, Vabalninke ir kt. 1834-1845 - Karsakiškio bažnyčios altarista. Mirė 1858 05 18 Šemberge (Latvija).

    200 metų, kai (1817) Žemaitijoje gimė kunigas VINCENTAS PRIALGAUSKIS. 1845 baigė Varnių kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru. 1849 perkeltas į Ramygalą. Nuo 1850 kunigavo Truskavoje. Rinko lietuviškas dainas. Mirė 1884 10 14 Truskavoje.
    190 metų, kai (1827) Panevėžio aps. gimė kunigas ANTANAS NORVAIŠA. 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1855-1856 - Smilgių bažnyčios vikaras. Dalyvavo 1863 sukilime. Pabėgęs iš kalėjimo pasitraukė į užsienį.

    185 metai, kai (1832) gimė kunigas PLACIDAS ŠARKAUSKAS. 1861-1865 dirbo vikaru Ramygaloje. Rėmė 1863 sukilimą, už tai buvo ištremtas į Sibirą Mirė 1881 Šemberge (dab. Skaistkalnė, Latvija).

    185 metai, kai (1832) Sinkonyse (Smilgių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius ANTANAS TAMOŠIŪNAS. Savarankiškai pramokęs skaityti ir rašyti, stengėsi įsigyti lietuviškų knygų. Priklausė Adomo Giedriko ir Jurgio Klykūno švietimo kuopelei, kuri savo lėšomis pirkdavo neturtingų vaikų mokymuisi knygas bei kt. būtiną medžiagą. Rėmė ir platino Aušrą ir kitą. lietuvišką spaudą. Mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Palaikė ryšius su knygnešiu J. Bieliniu. Mirė 1910, palaidotas Smilgių kapinėse.

    180 metų, kai (1837) Naujamiestyje gimė kunigas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS VYTARTAS. Mokėsi Panevėžio Bajorų mokykloje. 1861 baigė Varnių dvasinę seminariją. 1862-1863 dirbo vikaru Čekiškėse (Kauno r.). Prasidėjus 1863 sukilimui lietuviškai sakė pamokslus, ragindamas žmones stoti į sukilėlių gretas. Vienas jo pamokslas buvo išspausdintas Paryžiuje E. Martine spaustuvėje. 6 psl. knygelė pavadinta Pamokslas kuniga Witarta kamandorious Czekiszkio baczniczes. Kovojo B. Kolyškos vadovaujamame pulke. Žuvo 1863.

    180 metų, kai (1837) Miliuose (Šilalės r.) gimė kunigas JONAS RODOVIČIUS. 1864 baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Keletą metų dirbo Panevėžio gimnazijos kapelionu. 1869-1885 klebonavo Smilgiuose. Čia atnaujino bažnyčią, sutvarkė kapines. Nuo 1885 prelatas ir Joniškio bažnyčios klebonas. Tyrinėjo gamtą, rinko mineralus. Mirė 1897 12 26 Kaune Palaidotas Kaltinėnuose (Švenčionių r.).

    180 metų, kai (1837) Naujikuose (Karsakiškio par.) gimė knygnešys, knygnešių rėmėjas POVILAS VIDUGIRIS. Naujamiesčio vls. Ustronės dvare pasistatė originalų svirną, kuriame įrengė dvi slėptuves. Jose slėpė Garšvių knygnešių draugijai pristatytą lietuvišką spaudą. Bendravo su knygnešiais J. Bieliniu bei K. Ūdra, Karsakiškio krašte gyvenančiais artimais giminaičiais, knygnešių rėmėjais.. Mirė 1923, palaidotas Vadaktėlių kapinėse..

    180 metų, kai (1837) Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys JUOZAS BUDRYS. 1894 pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Plikiškės posto, netoli Tauragės. Iš Mažosios Lietuvos jis nešėsi 45 lietuviškas knygas. Nubaustas 2 mėn. kalėjimo ir 2 metams uždrausta gyventi pasienyje. Kalėjo Panevėžio kalėjime.

    180 metų, kai (1837) Lydoje gimė 1863 sukilimo dalyvis, būrio vadas KONSTANTINAS DALEVSKIS. Dalyvavo kautynėse prie Raguvos, Karsakiškio, Biržų. Sužeistas 1864 pasitraukė į užsienį. Gyveno Šveicarijoje ir Prancūzijoje. 1871 05 27 Paryžiuje sušaudytas kaip Paryžiaus Komunos dalyvis.

    175 metai, kai (1842) Nevėžninkuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė teisininkas, 1895-1909 Panevėžio m. burmistras VLADISLOVAS EIDRIGEVIČIUS. Daug prisidėjo prie miesto gatvių tvarkymo, jų apšvietimo, bažnyčios statybos ir kitų darbų. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

    175 metai, kai (1842) Krekenavos vls. gimė karininkas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS DOMAŠEVIČIUS. Kovojo kunigo A. Mackevičiaus būryje. 1863 11 26 sužeistas pateko į nelaisvę. 1864 pabėgo iš Lietuvos ir apsigyveno Paryžiuje.

    175 metai, kai (1842) Velniakiuose (Stumbriškio vls., dab. Karsakiškio sen.) gimė knygnešys POVILAS VIDUGIRIS. Mokėsi daugiausia privačiai Panevėžyje, buvo įstojęs į Varnių kunigų seminariją. Grįžęs gyventi pas tėvus rėmė 1863 sukilėlius. Palaikė ryšius su Ustronėje gyvenusiu Garšvių knygnešių draugijai priklausiusiu Povilu Vidugiriu. Gaudavo iš jo lietuviškos spaudos, kurią platino aplinkiniuose kaimuose. Žmonių buvo vadinamas Ropidų Dėde. Mirė 1934.

    170 metų, kai (1847) Nevėžninkuose gimė 1863 sukilimo dalyvė TERESA CIŠKEVIČIENĖ. Kunigo A. Mackevičiaus būriui sukilimo metu pristatinėjo maistą, ginklus, korespondenciją. Mirė 1921 Lenkijoje.

    165 metai, kai (1852) Purviškiuose (Biržų r.) gimė knygnešys ANDRIUS BIELINIS. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, vėliau išvyko į Rygą, po kurio laiko emigravo į JAV. Vyresnio brolio Jurgio Bielinio pakviestas 1894 grįžo į Lietuvą. Čia įsitraukė į Garšvių knygnešių draugijos veiklą, tapo jos dalininku. 1895 areštuotas, įkalintas, po to ištremtas į Sibirą. Mirė 1897 Sibire.

    165 metai, kai (1852) Katlėriuose (Anykščių r.) gimė knygnešys JUOZAS MILAŠIŪNAS. Gyveno Panevėžyje. Knygas gabenti pradėjo 1885. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdra, J. Sakalausku ir kt. Spaudą platino Panevėžyje, Biržų, Rokiškio, Ukmergės apskrityse Nuo žandarų persekiojimo emigravo į JAV. Į Lietuvą grįžo jau po spaudos draudimo panaikinimo. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

    160 metų, kai (1857) Kuryje (Smilgių vls.) gimė knygnešys DOMAS BALTRAMIEJŪNAS. Lietuviškai skaityti išmoko savarankiškai. Nusipirkęs žemės gyveno Girgalio (Radviliškio r.) vienkiemyje. Paskatintas kaimynės Baltramiejūnienės bei gavęs iš jos lietuviškų knygų, platino jas Panevėžyje, Plūkiuose ir kt. Buvo pažįstamas su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais. Į jo ūkį užėję knygnešiai palikdavo pasaugoti lietuviškų spaudinių. Įkliuvęs nebuvo. Platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Po mirties (metai nežinomi) palaidotas Smilgiuose.

    155 metai, kai (1862) Gripkeliuose (Pasvalio r.) gimė knygnešys STEPONAS PAVILONIS. Buvo patikimas J. Bielinio padėjėjas platinant spaudą apie Saločius, Linkuvą, Klovainius, Joniškėlį, Smilgius, Pumpėnus ir kt. Jo namuose buvo įrengtas knygų sandėlys, kuriame J. Bielinis pasidėdavo atvežtas knygas. Atvykdavo spaudos Panevėžio, Utenos ir kitų kraštų knygnešiai. Buvo Garšvių knygnešių draugijos rėmėjas. Mirė 1937, palaidotas Saločiuose.

    155 metai, kai (1862) Pajuodžiuose (Panevėžio - Velžio vlsč) gimė knygnešė ANASTAZIJA BOČELIENĖ. Gyveno Panevėžyje. 1899 02 17 policininkas kratos metu jos namuose rado 10 egzempliorių lietuviškų knygų. Caro paliepimu nubausta 10 dienų arešto Piniavos valsčiaus. daboklėje.

    150 metų, kai (1867) gimė kunigas POVILAS SVILAS. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Dūkšte, Karsakiškyje, Lygumuose. Carinės valdžios baustas už vaikų mokymą lietuviškai. 1908-1909 Karsakiškyje pastatė kleboniją, išpuošė bažnyčią. 1936 dekoravo bažnyčią Lygumuose, parapijos 500-ųjų metinių jubiliejaus proga parašė knygelę Lygumai (1937).

    150 metų, kai (1867) Ibutoniuose (Krekenavos vlsč.) gimė kunigas, knygnešys JONAS TĖVEINIS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1892. Kunigavo Salantuose, Lygumuose, Panevėžyje ir kt. Lietuvišką spaudą platino pats ir daug padėjo kitiems knygnešiams. Mirė 1940 02 17 Krekenavoje.

    145 metai, kai (1872) Palivarke (Upytės vlsč.) gimė amatininkas, knygnešys JUOZAS BALČIKONIS. Tarnaudamas dvare pramoko skaityti ir rašyti. Vėliau išvyko į Latviją, ten išmoko keramiko amato. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno gimtinėje. Vertėsi keramika, mūrijimo darbais. Keramikos dirbtuvės krosnyje įsirengė lietuviškos spaudos slėptuvę. Žandarai niekada neįtarė ten knygų buvus. Dažniausiai platindavo Tėvynės sargą, maldaknyges, kalendorius. 1912 pirko žemės Giedraitynėje (Vadoklių vls.). Mirė 1940 10 17. Palaidotas Ramygaloje.

    145 metai, kai (1872) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė kunigas, lietuviškos spaudos platintojas FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1896 baigė Petrapilio katalikų dvasinę akademiją. Paskirtas Palangos progimnazijos kapelionu. Susipažino su knygnešiais, platino iš jų gaunamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo Tėvynės sarge. Mirė 189910 26 Palangoje.

    145 metai, kai (1872) Smilgiuose gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys, knygnešių rėmėjas ANTANAS VADAPOLAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1900 baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 1902 - 1906 dirbo Naujamiestyje. Dar mokydamasis gimnazijoje priklausė slaptam lietuvių mokinių rateliui, namuose turėjo įsirengęs slėptuvę lietuviškai spaudai. Studijuodamas artimai bendravo su gydytoju Leonu Petkevičiumi, buvo nuolatinis Varpo ir kitų leidinių šelpėjas. Mirė 1919 06 07 Utenoje.

    140 metų, kai (1877) Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė visuomenės veikėjas, knygnešys JONAS ŠLIOGERIS. Lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko piemenaudamas pas knygnešį A. Giedriką. Vėliau savarankiškai išmoko rusiško rašto ir kalbos. Lietuviškos spaudos gaudavo iš A. Bataičio. Ją platino kartu su broliu Julium. Savo sodyboje buvo įrengęs draudžiamosios literatūros sandėlį. Nors buvo įtariamas, bet iki spaudos draudimo panaikinimo neįkliuvo. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. Nuo 1905 buvo nuolatinis Vilniaus žinių bendradarbis. Mirė 1915 Panevėžyje.

    140 metų, kai (1877) Kirkliškyje (Pumpėnų vlsč.) gimė knygnešys JONAS MELINSKAS. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1900. Palaikė tiesioginius ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Bendradarbiavo su J. Bieliniu. Platino spaudą apie 5 metus Pumpėnų, Pušaloto, Kriklinų, Paįstrio apylinkėse. Po spaudos draudimo panaikinimo gyveno savo sodyboje Pušalote, kur buvo nusipirkęs malūną. Mirė 1938 12 01 Pušalote.

    140 metų, kai (1877) Roduose (Krekenavos vlsč.) gimė knygnešys JONAS PAKĖNAS. Palaikė ryšius su kunigu J. Tumu-Vaižgantu, knygnešiu J. Stankevičiumi. Lietuviškus leidinius platino daugiausia Krekenavos apylinkėse. Mirė 1957 11 23. Palaidotas Krekenavos kapinėse. Jo pavardė įrašyta paminkle knygnešiams, pastatytame Krekenavoje 1995.

    140 metų, kai (1877) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius MYKOLAS JOKŪBAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, iki 36 m. amžiaus daraktoriavo savoje apylinkėje ir platino lietuvišką spaudą. Mirė 1933, palaidotas Vadoklių kapinėse.

    135 metai, kai (1882) Medikoniuose (Pušaloto vlsč., dab. Panevėžio sen.) gimė Lietuvos Seimo narys, aktyvus Panevėžio savivaldybės atstovas ANTANAS REPČYS. Ūkininkavo, dirbo vietos savivaldoje. 1941 06 ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė.

    120 metų, kai (1897) Biržuose gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS NASTOPKA. Baigęs Saratovo karo mokyklą tarnavo lietuvių batalione Vitebske (Rusija). 1818 grįžo į Lietuvą. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio batalioną. Tapo 4-ojo karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko kuopos vadu. 1919 05 18 žuvo kautynėse prie Ėriškių.

    100 metų, kai (1917) Išlaužuose (Pagirių vlsč., dab. Ramygalos sen.) gimė gydytojas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo narys BRONIUS STASIUKAITIS. Baigęs Ramygaloje keturias klases, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, buvo aktyvus ateitininkas, Meno kuopos valdybos narys. Vėliau mokėsi Kauno universiteto Medicinos fakultete, kurį baigė 1943. Įsitraukė į LAF veiklą, leido pogrindinį laikraštį Į laisvę. 1944 žuvo Vokietijoje.

    95 metai, kai (1922) Ramygalos vlsč. gimė dailininkė keramikė, gintarinių papuošalų kūrėja STANISLAVA MAŽEIKAITĖ-IVANAUSKIENĖ. Baigė Ramygalos vid. mokyklą. Dirbo Dailės kombinate, dalyvavo daugelyje parodų. Jos sukurtų gintarinių papuošalų yra netik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

  • 2017 m. įvykiai ir faktai

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

    650 metų, kai (1367) Livonijos ordino magistras Vilhelmas iš Vrimersheimo vedė kariuomenę prieš lietuvius į Upytės žemę. Tuomet buvo nuniokoti Molainiai, Vaišvilčiai, Nevėžninkai, Prievačka, Švaininkai.
    645 metai, kai (1372) Livonijos krašto maršalas Andrėjus iš Stenbergo įsiveržė į Upytės žemę ir nuniokojo Burvelius, Barklainius, Nevėžninkus, Ramygalą, Rodus, Švaininkus, Upytę, Vadaktus, Vaišvilčius, Vaskonoius, Velžį.
    510 metų, kai (1507) Panevėžyje pastatyta pirmoji bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis miestelis (senasis Panevėžys).
    495 metai, kai (1522) Ramygaloje pastatyta pirmoji bažnyčia.
    455 metai, kai (1562) Lietuvos Metrikoje minimas Naujamiestis.
    450 metų, kai (1567) Upytės pavieto centru tapo Panevėžio dvaras.
    450 metų, kai (1567) Lietuvos kariuomenės sąrašuose minimas Šilų dvaras.
    450 metų, kai (1567) LDK kariuomenė nuniokojo Krekenavą.
    335 metai, kai (1682) Teresdvario dvaro savininkas grafas Marikonis Bigailiuose pastatė Švč. Marijos Magdalenos vardo medinę koplyčią.
    320 metų, kai (1697) Stanionių kaimo kapinėse pastatyta koplyčia.
    290 metų, kai (1727) Panevėžyje įsikūrė vienuoliai pijorai. Tais pačiais metais pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu ir mokykla prie jos.
    275 metai, kai (1742) Upytėje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
    245 metai, kai (1772) Palaukiuose pastatyta koplyčia.
    240 metų, kai(1777) paminėta, kad Raguvoje veikė parapinė mokykla.
    235 metai, kai (1782) Miežiškiuose pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
    230 metų, kai (1787) Krekenava degė.
    215 metų, kai (1802) buvo sudarytas antrasis Panevėžio miesto planas, kurį pasirašė matininkas M. Markovičius.
    190 metų, kai (1827) Niurkonyse pastatyta koplyčia.
    175 metai, kai (1842) įsteigta Kauno gubernija ir Upytės pavietas pavadintas Panevėžio apskritimi.
    165 metai, kai (1852) Ramygaloje įsteigta valdinė mokykla.
    150 metų, kai (1867) Smilgiuose atidaryta valdinė mokykla, kurioje buvo mokoma rusų kalba.
    150 metų, kai (1867) Smilgiai tapo valsčiaus centru.
    145 metai, kai (1872) Panevėžyje įsteigta mokytojų seminarija, rengusi mokytojus visai Lietuvai.
    140 metų, kai (1877) Raguvoje pastatyta stačiatikių cerkvė.
    140 metų, kai (1877) pradėta laidoti Panevėžio Senamiesčio kapinėse.
    130 metų, kai (1887) Karsakiškyje pastatyta dabartinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
    130 metų, kai (1887) padidinta ir išplėsta Raguvos bažnyčia, pristatant šonines koplyčias.
    125 metai, kai (1892) Ėriškiuose pastatyta nauja medinė, tašytų rąstų bažnyčia.
    120 metų, kai (1897) Smilgiuose arbatnamyje kunigo D. Tuskenio rūpesčiu įkurta knygų skaitymo draugija.
    115 metų, kai (1902) Vadaktėlių bažnyčios kuratu pradėjo dirbti Juozas Tumas-Vaižgantas. Gyveno ir dirbo Vadaktėliuose iki 1905 metų rudens.
    115 metų, kai (1902) Ramygaloje įsteigta vartotojų bendrovė Žolynas, kuri savo veiklą pradėjo 1903 01 26.
    110 metų, kai (1907):
    Jotainiuose atidaryta pradinė mokykla.
    Šiluose atidaryta pradinė mokykla.
    Ėriškiuose pradėjo kunigauti rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Dirbo iki 1914.
    Naujamiesčio kapinėse pastatyta antkapinė skulptūra Angelas (Aut. K. Ulianskis).
    Naujamiesčio mokykloje mokytojas Janulevskis įsteigė biblioteką.
    Smilgiuose įvyko pirmasis lietuvių vakaras.
    105 metai, kai (1912):
    Naujamiestyje pastatyta pradinė mokykla.
    Žibartonyse atidaryta trijų skyrių pradinė mokykla.
    Šilų mokykloje pradėta mokyti lietuvių kalbos.
    Krekenavoje įkurta taupmenų skolinamoji bendrovė (Kredito kooperatyvas).

    95 metai, kai (1922):
    Uliūnuose atidaryta valstybinė pradinė mokykla.
    Skaistgiriuose atidaryta valstybinė triklasė pradinė mokykla.
    Panevėžio krašto kaimai išsiskirstyti į vienkiemius.
    90 metų, kai (1927):
    Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos pastatas.
    Dragonyse ir Erimaičiuose atidarytos pradinės mokyklos.
    Velžyje pastatytas tiltas per Nevėžį.
    85 metai, kai (1932):
    Sujetuose pastatyta dviejų komplektų pradinė mokykla.
    Uliūnuose kapitališkai suremontuota bažnyčia (arch. kraštietis Feliksas Bielinskis).
    80 metų, kai (1937):
    Krekenavoje, Raguvoje ir Ramygaloje atidarytos valstybinės viešosios bibliotekos.
    Ėriškiuose pastatyta dviejų komplektų tipinė pradinė mokykla.
    Žibartonyse pastatyta Šv. Vincento Pauliečio koplyčia.
    Uliūnų bažnyčioje įrengti varpai ir vargonai.
    Nutiestas 13 km. ilgio plentas Panevėžys-Piniava-Pumpėnai.
    Maženiuose įsteigta pradinė mokykla.
    70 metų, kai (1947):
    Krekenavoje ir Raguvoje įsteigtos gimnazijos.
    Uliūnuose įsteigta progimnazija.
    Liūdynėje, Smilgiuose, Piniavoje, Tiltagaliuose, Miežiškiuose atidarytos bibliotekos.
    Berčiūnų, Naujamiesčio, Raguvos, Uliūnų mokyklose įsteigtos bibliotekos.
    65 metai, kai (1952):
    Ramygaloje įsteigti kultūros namai.
    60 metų, kai (1957):
    Ramygalai suteiktos miesto teisės.
    Smilgiuose įsteigti kultūros namai.
    Velžyje įsteigtas medicinos punktas.
    55 metai, kai (1962):
    Panaikintas Ramygalos rajonas.
    Šiluose pastatytas naujas mokyklos priestatas.
    Bernatonių septynmetė mokykla reorganizuota į pradinę.
    50 metų, kai (1967)
    Trakiškyje atidaryta biblioteka.
    45 metai, kai (1972):
    Geležiuose pastatyta nauja mokykla.
    Ramygaloje pastatytas naujas tipinis vaikų lopšelis-darželis Saulutė.
    Paliūniškyje įsteigta masinė kaimo biblioteka.
    Paliukuose (skulpt. J. Zikaro gimtinėje) atidarytas jo memorialinis muziejus.
    respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
    Ėriškių kapinėse atidengtas akad. J. Balčikoniui antkapinis paminklas.
    40 metų, kai (1977):
    Panevėžyje atidaryta rajono poliklinika.
    Ramygaloje pastatytas naujas vidurinės mokyklos priestatas.
    Raguvos vidurinėje mokykloje įkurtas Gyvasis kampelis (mok. A. Slučkos iniciatyva).
    35 metai, kai (1982):
    Velžyje pastatyta nauja mūrinė trijų aukštų vidurinė mokykla.
    Velžyje atidarytas felčerės-akušerės punktas.
    Karpiškių kapinaitėse pastatytas paminklas gydytojui Jonui Leonui Petkevičiui.
    30 metų, kai (1987):
    Ustronėje atidaryta J. Tumui-Vaižgantui skirta ekspozicija (aut. V. Liegytė, arch. V.
    Šepkus).
    Puziniškyje atidaryta ekspozicija skirta Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (aut. A.
    Bočiulytė, arch.. V. Šepkus).
    Katinuose pastatytas naujas mokyklos pastatas.
    Smilgių bažnyčios šventoriuje pastatytas stogastulpis (aut. K. Nemanis).
    Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas Lietuvos krikščionybės 600-osioms
    metinėms pamineti (aut. J. Žilevičius).
    25 metai, kai (1992):
    Įkurtas Krekenavos regioninis parkas.
    Reorganizuota Pabaltijo zoninė paukštininkystės stotis
    Raguvoje pastatyta koplyčia valsčiuje gimusiems bei žuvusiems partizanams
    atminti.
    Garšvių kapinaitėse pastatytas stogastulpis prie knygnešės Marytės Kiaunytės
    kapo ir paminklas partizanui S. Meškauskui atminti (aut. B. Mažylis).
    Raguvoje prie mokyklos atidengtas koplytstulpis, kuris įamžino Panevėžio
    apskrities 1945-1952 m. mokytojų tremtinių atminimą (aut. A. Mikšys).
    20 metų, kai (1997):
    Šilų bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptūra Šilų gyventojams – sovietinio
    genocido ir laisvės kovų aukoms atminti (aut. A. Tarabilda).
    Burveliuose pastatytas stogastulpis, skirtas dievadirbio Vinco Svirskio atminimui.
    Panevėžio rajone pradėjo kurtis bendruomenės.
    Velžyje pašventinti maldos namai.
    15 metų, kai (2002):
    Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Krekenavos ir Dembavos filialuose įsteigtos Interneto skaityklos (
    10 metų, kai (2007):
    Panevėžio rajono viešoji biblioteka įsijungė į Europos savanorių tarnybos projektą kaip savanorius priimanti organizacija.

  • 2017 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:26

    6 d. – 125 metai, kai (1892) Gailiūnuose (dab. Panevėžio sen.) gimė rašytojas STASYS JASILIONIS. 1909 emigravo į JAV. Išleido poezijos rinkinius Bešvintantis rytas (1936), Pavasarių godos (1948). JAV lietuvių spaudoje paskelbė apsakymų, feljetonų, recenzijų, vertimų. Mirė 1950 07 30 JAV. Palaidotas Vilniuje. Lietuvoje išleista jo poezijos rinktinė Žodžiai iš širdies (1961).

    7 d. – 190 metų, kai (1827) gimė 1863 sukilimo Panevėžio apygardos viršininkas, Birželių (dab. Panevėžio sen.) dvaro savininkas KRISTOFAS (KŠIŠTOFAS) GRUŽEVSKIS. 1863 05 09 mūšio metu sužeistas mirė. Palaidotas Birželių kapinėse.

    8 d. – 90 metų, kai (1927) Liūdynėje (dab. Velžio sen.) gimė pedagogė, poetė STASĖ BALEIŠIENĖ. Mokytojavo Panevėžyje ir Vilniuje. Mirė 1993 08 30. Po mirties išleista eilėraščių knyga "Nerimstanti gėla" (1994) ir eilėraščių knygelė vaikams "Saulės kiškutis" (2001).

    22 d. – 130 metų, kai (1887) Žydeliuose (Krekenavos valsčiuje gimė kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas AUGUSTINAS PETRAITIS. Baigęs mokytojų seminariją trumpai mokytojavo. Vėliau porą metų mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1910 gyveno JAV, tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas 1915. Kunigavo įvairiose Amerikos lietuvių parapijose. Mirė 1957 08 30 JAV.

    22 d. – 75 metai, kai (1942) Pašiliuose (Ramygalos valsčiuje) gimė inžinierius, dr. (technologijos m.), docentas, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Telekomunikacijų katedros vedėjas JULIUS GVERGŽDYS. 1959 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1970 – KPI. Išradimų, metodinių priemonių bei straipsnių autorius.

    24 d. – 105 metai, kai (1912) Papiškiuose (Ramygalos valsčiuje) gimė inžinierius JURGIS BANAITIS. Profesorius, žemės ūkio mokslų dr. Išleido knygas Daržovių ir vaisių laikymas (1951), Vaisių ir daržovių perdirbimas (1953, 1956) ir kt. Mirė 1976 06 30 Kaune.

    26 d. – 105 metai, kai (1912) Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė dailininkė grafikė, tapytoja, viena iš lietuvių moderniosios dailės klasikių DOMICELĖ TARABILDIENĖ. 1924-1928 mokėsi Raguvos mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Baigusi Kauno meno mokyklą 1937-1939 tobulinosi Paryžiuje. Už knygų iliustracijas apdovanota medaliais ir diplomais. Mirė 1985 09 08 Vilniuje.

    27 d. – 75 metai, kai (1942) Kaune gimė dailininkas skulptorius GEDIMINAS KARALIUS. Kurį laiką gyveno Plačkelyje, netoli Vadoklių. Mokėsi Vadoklių vidurinėje mokykloje, 1970 baigė LDI. Dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1989 – VDA (iki 1990 LDI), 1996-2000 Skulptūros katedros vedėjas; profesorius (1995). Nuo 1970 dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1991). Kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką, kolekcines monetas. Pagal jo projektą Vadoklių seniūnijoje pastatytas paminklas, skirtas Vyčio apygardos partizanams atminti (2006).

    27 d. – 55 metai, kai (1962) pradėtas leisti Panevėžio rajono laikraštis Tėvynė.

  • 2017 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:26

    1 d. – 120 metų, kai (1897) Ažaguose (Smilgių valsčiuje) gimė karininkas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas POVILAS ŽILYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1921 baigė Karo mokyklą, vėliau Aukštuosius karininkų kursus ir Belgijos karališkąją karo akademiją. Dirbo Kavalerijos štabo viršininku, pulko vadu bei dėstė karo mokykloje. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo Dirvoje, Karyje, Naujienose. Išleido knygą Suomių – sovietų karas 1939-1940 (1967). Mirė 1968 10 26.

    1 d. – 90 metų, kai (1927) Tičkūnuose (dab. Panevėžio sen.) gimė dailininkas architektas VYTAUTAS GERULIS. 1935-1939 mokėsi Piniavos pradinėje mokykloje. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1953 – Lietuvos VDI. Dirbo projektavimo institutuose Vilniuje, projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus.

    3 d. – 90 metų, kai (1927) Jutiškiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė literatė, tautodailininkė ALDONA BRAZDŽIONYTĖ-OŠKELIŪNIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 už antitarybinę veiklą buvo areštuota ir ištremta. Grįžusi apsigyveno Panevėžyje. Išleido prisiminimų knygą Po šiaurės pašvaiste (1998), Sakmė apie pušį (2004), Bėglė (2005). Mirė 2013 04 23.

    5 d. – 100 metų, kai (1917) Nečioniuose (Pasvalio r,) gimė kunigas, literatas JONAS JURGAITIS. 1942 baigė Kauno kunigų seminariją. 1943-1944 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau klebonavo Pušalote, Papilyje. 1949 suimtas ir nuteistas. Iki 1955 kalėjo Sibiro lageriuose. Nuo 1968 iki mirties klebonavo Naujamiestyje. Parašė per dešimt knygų. Išleido atsiminimų knygą Aukos keliu (1992), Ant tėvynės aukuro (1995), Štai tavo motina (1996) Mirė 1997 08 14 Naujamiestyje.

    6 d. – 55 metai, kai (1962) Upytėje gimė sportininkė lengvaatletė SIGITA MARKEVIČIENĖ-BUTAITĖ. Parolimpinių žaidynių Barselonoje (1992), Atlantoje (1996), Sidnėjuje (2000) rekordininkė ir medalių laimėtoja. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų prizininkė.. 1969-1980 mokėsi Upytės bei Naujamiesčio mokyklose. Apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

    17 d. – 110 metų, kai (1907) Žydeliuose (Krekenavos valsčiuje) gimė poetė, prozininkė VALERIJA VALSIŪNIENĖ. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. Mokytojavo Šiaulių apskrities mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą, įkalinta. Paleista 1942. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927. Išleido eilėraščių rinkinius Šviesi diena (1947), Iš širdies (1948), Lyrika (1953), poemą Veronika (1952), poezijos knygeles vaikams Tėviškėle, tu graži (1938), Gintaro lazdelė (1940), Ramutis nedidutis (1949), parašė kino scenarijų Pasakojimas apie Gražiną ir jo pagrindu apysaką Keliai keleliai (1957). Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

    18 d. – 100 metų, kai (1917) Vėjeliškiuose (Raguvos valsčiuje) gimė poetas BRONIUS KIELA. Mokėsi Šilų pradžios mokykloje, studijavo karo mokykloje Kaune. 1941 suimtas, kalintas Komijoje (Rusija). Į Lietuvą sugrįžo 1975, apsigyveno Kuršėnuose, vėliau persikėlė į Šiaulius. Kurti pradėjo 1944. Eilėraščių paskelbė antologijose Benamiai (1989), Tremtinio Lietuva.

    20 d. – 125 metai, kai (1892) Rinkuškiuose (Biržų r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS VARIAKOJIS. 1918 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo organizuoti Panevėžio apskrities apsaugos būrį. Iki 1921 buvo Panevėžio IV-jo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko vadas. 1921 paskirtas III-jo karo apygardos štabo viršininku. 1926 išėjo į atsargą. 1929 vėl grįžo, paskirtas krašto apsaugos ministru. Juo dirbo iki 1930 05. Karo metais emigravo iš Lietuvos, gyveno JAV. Mirė 1963 10 31 JAV.

    29 d. – 150 metų, kai (1867) Bikūnuose (Zarasų r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas JONAS KANAPECKAS. 1890 baigė Kauno kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru ir Naujamiesčio valdinės mokyklos kapelionu. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, platino knygnešių atgabentą lietuvišką spaudą, patarinėjo parapijiečiams neleisti mergaičių į rusišką mokyklą. 1897 iš Naujamiesčio perkeltas į Ylakius, vėliau ištremtas į Rusiją. 1924 grįžo į Lietuvą. Kunigavo Kaune. Mirė 1939 04 04 Kelmėje. Palaidotas Kelmės bažnyčios šventoriuje.

    30 d. – 105 metai, kai (1912) Utenoje gimė kunigas, poetas PETRAS MARKEVIČIUS. 1938 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Pumpėnuose, Vabalninke, Upytėje, Kamajuose ir kt. Mirė 1987 04 25 Utenoje. Po mirties išleistas jo eilėraščių rinkinys Viršukalnių aidas (1990), iliustruotas paties autoriaus tapybos darbų nuotraukomis.