• Kitos datos

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

    515 metai, kai (1501) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Raguvos dvaras ir valsčius.

    450 metų, kai (1566) sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Upytės pavietas.

    430 metų, kai (1586) minimas Raguvos miestelis.

    430 metų, kai (1586) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Bliūdžiai, Glebauskai, Karveliai, Miežiškiai, Raukštoniai, Tarnagala, Tiltagaliai.

    430 metų, kai (1586) Upytėje kilo gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestelis.

    420 metų, kai (1596) pirmą kartą minimi Akmeniai.

    385 metai, kai (1621) Upytėje nustojo veikti evangelikų reformatų bažnyčia.

    370 metų, kai (1646) Naujadvario dvaro savininkas Puzinas Geležiuose pastatė koplyčią.

    355 metai, kai (1661) Smilgiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

    230 metų, kai (1781) Ramygaloje, kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus rūpesčiu, vietoj sudegusios bažnyčios pastatyta nauja, medinė, šiaudais dengtu stogu bažnyčia.

    235 metai, kai (1781) Vadokliuose Upytės vaitas, Vadoklių dvarininkas Anupras Belozaras pastatė pirmąją bažnyčią.

    235 metai, kai (1781), apygardos maršalkos Jurgio Siesickio rūpesčiu, į Paįstrio kapines perkelta Stanionių koplyčia.

    235 metai, kai (1781) Panevėžyje pastatyta nauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ji išliko iki 1884.

    235 metai, kai (1781) Ramygaloje ir Vadokliuose veikė parapijų mokyklos.

    220 metų, kai (1796) įsteigta Upytės apskritis su centru Panevėžyje. Priklausė Vilniaus gubernijai (iki 1843).

    210 metų, kai (1806) Smilgiuose įsteigta pradinė mokykla.

    205 metai, kai (1811) Panevėžys tapo valstybės miestu.

    205 metai, kai (1811) Žibartonių dvarininkas Vincentas Vyšniauskas pastatė medinę Žibartonių koplyčią.

    200 metų, kai (1816) Raguvoje, klebono Jurgio Zubavičiaus rūpesčiu, pastatyta 3-oji medinė bažnyčia.

    190 metų, kai (1826) Panevėžyje pradėta akmenimis grįsti gatves.

    185 metai, kai (1831) Karsakiškyje dvarininkas Galiofas pastatė 2-ąją medinę bažnyčią.

    155 metai, kai (1861) Mykolo Švoinickio rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Rodų koplyčia (pagal italų architekto K. C. Anikinio projektą).

    155 metai, kai (1861) dvarininko Simono Taugino lėšomis pastatyta Memenčių koplytėlė.

    140 metų, kai (1876) Vadokliuose klebono Jono Balvočiaus-Geručio rūpesčiu padidinta bažnyčia. Pastatytos šoninės koplyčios, pastatas pakeltas ant aukštų akmens mūro pamatų.

    140 metų, kai (1876) Ramygaloje ir Naujamiestyje įkurtos taupmenų-skolinamosios bendrovės (smulkaus kredito kooperatyvai).

    125 metai, kai (1891) Panevėžyje S. Montvila atidarė mielių ir spirito fabriką.

    120 metų, kai (1896) Smilgiuose kunigas Domininkas Tuskenis įkūrė slaptą biblioteką, kuri išsilaikė iki spaudos atgavimo. 1919 buvo perduota “Pavasario” jaunimo kuopai.

    120 metų, kai (1896) iš Raguvos ir Ramygalos valsčių pasiunčiami kolektyviniai žmonių prašymai carui dėl lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.

    115 metų, kai (1901) Krekenavoje pagal inžinieriaus F. Vyganovskio projektą pastatyta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo gotikinio stiliaus bažnyčia.

    115 metų, kai (1901) pastatytas Sodeliškių (Velžio sen.) vėjo malūnas. Jo statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo I. Miškinis.

    110 metų, kai (1906) Šiluose buvo pašventintas kertinis akmuo naujai statomai bažnyčiai (baigta statyti 1909).

    110 metų, kai (1906) Geležiuose įkurta parapijos biblioteka.

    110 metų, kai (1906) Ramygaloje Benediktas Masiokas atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną.(veikė iki 1913, nuo 1913 Ramygaloje atidarytas Antano Jurkevičiaus knygynas).

    110 metų, kai (1906) Krekenavoje įsteigta vartotojų bendrovė “Varpa”.

    110 metų, kai(1906) Panevėžyje įkurta dramos, muzikos ir dainos draugija “Aidas”.

    105 metai, kai (1911) Naujamiestyje pirmasis lietuvis mokytojas Juozas Palukaitis įkūrė “Vaikų knygynėlį”, kuriame sukaupė apie 350 knygų. Tai buvo viena iš didžiausių lietuviškų mokyklų bibliotekų Lietuvoje

    105 metai, kai (1911) Panevėžyje įrengtas 99 abonentų telefonų tinklas. Pirmą kartą apšviestos miesto gatvės.

    100 metų, kai (1916) Palaukiuose (Karsakiškio vls.) įsteigta Palaukių kaimo jaunimo bibliotekėlė
    (ūkininkų Vinciūnų namuose, steigėjas mokytojas Domas Pinigis). Bibliotekėlė veikė iki 1940.

    95 metai, kai (1921) įkurta Atžalyno (Švaininkų k. J. Eringio namuose) pradinė mokykla.

    90 metų, kai (1926) pastatyta Miežiškių pradinė mokykla.

    90 metų, kai (1926) Velykiuose, kunigo F. Ermino iniciatyva įsteigta parapijos filija.

    90 metų, kai (1926) įregistruota Raguvos ugniagesių draugija. (steigėjai: S. Spurgis, A. Kuncė, B. Berkovičius, M. Kovalskis).

    90 metų, kai (1926) rugsėjo mėn. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Puziniškyje įsteigė vakarinius suaugusiųjų kursus.

    85 metai, kai (1931) įsteigtas Panevėžio mėsos kombinatas.

    85 metai, kai (1931) panaikintas Miežiškių valsčius. Jo teritorija prijungta prie Panevėžio valsčiaus.

    85 metai, kai (1931) Krekenavoje per Nevėžį, pagal inžinieriaus Prano Markūno
    parengtą projektą, pastatytas 68 m. ilgio, 8 m. pločio ir 8 m. aukščio gelžbetoninis tiltas. Jo statyba kainavo 100 tūkst. litų. (1944 susprogdintas).

    85 metai, kai (1931) baigtas kasti 8 km. ilgio, 2 m. gylio bei 8 m. pločio Sanžilės kanalas, kuriuo Lėvuo buvo sujungta su Nevėžiu. Sanžilės kanalas kainavo 250 tūkst. litų.

    85 metai, kai (1931) Berčiūnuose įkurtas paštas.

    80 metų, kai (1936) Geležiuose pastatyta dabartinė bažnyčia.

    80 metų, kai (1936) įsteigta Vadoklių mokyklos biblioteka.

    80 metų, kai (1936) nutiesta 15 km. ilgio plento juosta nuo Panevėžio į Ramygalą.

    75 metai, kai (1941) Savitiškyje įkurta Lininkystės bandymų stotis. (1961) perkelta į
    Upytę.

    70 metų, kai (1946) įsteigti Naujamiesčio kultūros namai.

    70 metų, kai (1946) Kurganavos mokyklos patalpose įsteigtas klubas-skaitykla.

    65 metai, kai (1951) Krekenavoje kelyje Panevėžys - Kėdainiai pastatytas tiltas per Nevėžį.

    65 metai, kai (1951) įsteigtos Naujamiesčio (girininkas Vladas Švedas) ir Ramygalos (girininkas Aloyzas Vizbaras) girininkijos.

    65 metai, kai (1951) įsteigta Skaistgirių mokyklos biblioteka.

    60 metų, kai (1956) įsteigtos Linkaučių ir Šilų mokyklų bibliotekos.

    60 metų, kai (1956) įkurti Vadoklių kultūros namai.

    60 metų, kai (1956) Panevėžyje prie kultūros namų įkurta dailės studija, kuri vėliau
    išaugo į dailės studiją “Spektras” (įkūrėjas Albertas Stepanka).

    60 metų, kai (1956) įsteigtas Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    55 metai, kai (1961) įsteigtos Bernatonių ir Daniūnų kaimo bibliotekos.

    55 metai, kai (1961) įkurti Ėriškių kultūros namai.

    55 metai, kai (1961) įsteigtas Velžio lopšelis-darželis.

    55 metai, kai (1961) įsteigta Taruškų girininkija (girininkas Bronius Paulavičius) ir Vadoklių girininkija (girininkas Stasys Užkuraitis).

    55 metai, kai (1961) įsteigtas Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    50 metų, kai (1966) įsteigta Dembavos biblioteka.

    50 metų, kai (1966) įsteigtas Smilgių lopšelis-darželis.

    50 metų, kai (1966) Panevėžyje pastatytas pirmasis 9 aukštų gyvenamasis namas.

    50 metų, kai (1971) įkurtas Lietuvos fotografijos draugijos Panevėžio skyrius.

    45 metai, kai (1971) įsteigta Katinų biblioteka.

    45 metai, kai (1971) netoli Skaistkalnės vienk. (Velžio sen.), šalia 1863 m. sukilėlių kapų, pastatytas stogastulpis (architektas V. Gabriūnas) sukilimo aukoms atminti.

    45 metai, kai (1971) Panevėžyje, prie J. Balčikonio gimnazijos atidengtas pilko granito portretinis biustas G. Petkevičaitei-Bitei (skulptorius Bernardas Bučas).

    35 metai, kai (1981) įsteigtas Linkaučių vaikų lopšelis-darželis.

    35 metai, kai (1981) įsteigtas Smilgių gimnazijos kraštotyros muziejus.

    35 metai, kai (1981) Panevėžyje rekonstruota Nevėžio senvagė.

    30 metų, kai (1986) Karsakiškyje kelyje Panevėžys – Kupiškis pastatytas 62, 6 m.
    ilgio gelžbetoninis sijinis tiltas.

    25 metai, kai (1991) Ustronėje atidaryta ekspozicija knygnešiams. Parengė bibliotekininkė
    Vida Liegytė ir architektas A. Gelčys.

    25 metai, kai Garšvių kaime, knygnešio Kazimiero Ūdros sodybos vietoje
    atidengtas paminklinis akmuo. „Saulutės“ autorius tautodailininkas kalvis A. Kryževičius.

    25 metai, kai (1991) Pašilaičių k. atidengtas paminklas “Tėvo” būrio partizanams.

    25 metai, kai (1991) Vyčių kaime atidengtas paminklas Lietuvos savanoriams.

    20 metų, kai (1996) Baluškiuose (Naujamiesčio sen.), kunigo J. Kuzminsko gimtosios
    sodybos vietoje, įkurtas “Bažnyčio kronikos” muziejus.

    20 metų, kai (1996) Karsakiškio pagrindinei mokyklai suteiktas Strazdelio mokyklos vardas.

    20 metų, kai (1996) Stultiškiuose atkurtas Linų muziejus.

    20 metų, kai (1996) įkurtas Kurganavos pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    20 metų, kai (1996) Naujamiesčio kultūros centre įkurta Dailės galerija.

    20 metų, kai (1996) Upytės pagrindinei mokyklai suteiktas Antano Belazaro mokyklos vardas.

    20 metų, kai (1996) Paįstrio vidurinei mokyklai suteiktas skulptoriaus Juozo Zikaro vardas.

    20 metų, kai (1996) Krekenavoje Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas
    tremtiniams (skulptūros autorius Julius Vaupšas).

    15 metų, kai (2001) Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukuose, minint skulptoriaus
    120-ąsias gimimo metines, pastatyta skulptūra “Zikarų Juozukas” (Aut. Algis Varžinskas).

    15 metų, kai (2001), švenčiant Raguvos 500-ųjų metų jubiliejų, sukurtas Raguvos herbas
    ir vėliava (aut. Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė).

    10 metų, kai (2006) LR Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Herbo
    autorius Henrikas Mazūras.

    10 metų, kai (2006) atidaryta Molainių biblioteka.

    10 metų, kai (2006) Velžio gimnazijoje atidaryta sporto salė.

  • 2016 m. įvykiai ir faktai

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

    515 metai, kai (1501) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Raguvos dvaras ir valsčius.

    450 metų, kai (1566) sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Upytės pavietas.

    430 metų, kai (1586) minimas Raguvos miestelis.

    430 metų, kai (1586) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Bliūdžiai, Glebauskai, Karveliai, Miežiškiai, Raukštoniai, Tarnagala, Tiltagaliai.

    430 metų, kai (1586) Upytėje kilo gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestelis.

    420 metų, kai (1596) pirmą kartą minimi Akmeniai.

    385 metai, kai (1621) Upytėje nustojo veikti evangelikų reformatų bažnyčia.

    370 metų, kai (1646) Naujadvario dvaro savininkas Puzinas Geležiuose pastatė koplyčią.

    355 metai, kai (1661) Smilgiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

    230 metų, kai (1781) Ramygaloje, kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus rūpesčiu, vietoj sudegusios bažnyčios pastatyta nauja, medinė, šiaudais dengtu stogu bažnyčia.

    235 metai, kai (1781) Vadokliuose Upytės vaitas, Vadoklių dvarininkas Anupras Belozaras pastatė pirmąją bažnyčią.

    235 metai, kai (1781), apygardos maršalkos Jurgio Siesickio rūpesčiu, į Paįstrio kapines perkelta Stanionių koplyčia.

    235 metai, kai (1781) Panevėžyje pastatyta nauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ji išliko iki 1884.

    235 metai, kai (1781) Ramygaloje ir Vadokliuose veikė parapijų mokyklos.

    220 metų, kai (1796) įsteigta Upytės apskritis su centru Panevėžyje. Priklausė Vilniaus gubernijai (iki 1843).

    210 metų, kai (1806) Smilgiuose įsteigta pradinė mokykla.

    205 metai, kai (1811) Panevėžys tapo valstybės miestu.

    205 metai, kai (1811) Žibartonių dvarininkas Vincentas Vyšniauskas pastatė medinę Žibartonių koplyčią.

    200 metų, kai (1816) Raguvoje, klebono Jurgio Zubavičiaus rūpesčiu, pastatyta 3-oji medinė bažnyčia.

    190 metų, kai (1826) Panevėžyje pradėta akmenimis grįsti gatves.

    185 metai, kai (1831) Karsakiškyje dvarininkas Galiofas pastatė 2-ąją medinę bažnyčią.

    155 metai, kai (1861) Mykolo Švoinickio rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Rodų koplyčia (pagal italų architekto K. C. Anikinio projektą).

    155 metai, kai (1861) dvarininko Simono Taugino lėšomis pastatyta Memenčių koplytėlė.

    140 metų, kai (1876) Vadokliuose klebono Jono Balvočiaus-Geručio rūpesčiu padidinta bažnyčia. Pastatytos šoninės koplyčios, pastatas pakeltas ant aukštų akmens mūro pamatų.

    140 metų, kai (1876) Ramygaloje ir Naujamiestyje įkurtos taupmenų-skolinamosios bendrovės (smulkaus kredito kooperatyvai).

    125 metai, kai (1891) Panevėžyje S. Montvila atidarė mielių ir spirito fabriką.

    120 metų, kai (1896) Smilgiuose kunigas Domininkas Tuskenis įkūrė slaptą biblioteką, kuri išsilaikė iki spaudos atgavimo. 1919 buvo perduota “Pavasario” jaunimo kuopai.

    120 metų, kai (1896) iš Raguvos ir Ramygalos valsčių pasiunčiami kolektyviniai žmonių prašymai carui dėl lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.

    115 metų, kai (1901) Krekenavoje pagal inžinieriaus F. Vyganovskio projektą pastatyta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo gotikinio stiliaus bažnyčia.

    115 metų, kai (1901) pastatytas Sodeliškių (Velžio sen.) vėjo malūnas. Jo statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo I. Miškinis.

    110 metų, kai (1906) Šiluose buvo pašventintas kertinis akmuo naujai statomai bažnyčiai (baigta statyti 1909).

    110 metų, kai (1906) Geležiuose įkurta parapijos biblioteka.

    110 metų, kai (1906) Ramygaloje Benediktas Masiokas atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną.(veikė iki 1913, nuo 1913 Ramygaloje atidarytas Antano Jurkevičiaus knygynas).

    110 metų, kai (1906) Krekenavoje įsteigta vartotojų bendrovė “Varpa”.

    110 metų, kai(1906) Panevėžyje įkurta dramos, muzikos ir dainos draugija “Aidas”.

    105 metai, kai (1911) Naujamiestyje pirmasis lietuvis mokytojas Juozas Palukaitis įkūrė “Vaikų knygynėlį”, kuriame sukaupė apie 350 knygų. Tai buvo viena iš didžiausių lietuviškų mokyklų bibliotekų Lietuvoje

    105 metai, kai (1911) Panevėžyje įrengtas 99 abonentų telefonų tinklas. Pirmą kartą apšviestos miesto gatvės.

    100 metų, kai (1916) Palaukiuose (Karsakiškio vls.) įsteigta Palaukių kaimo jaunimo bibliotekėlė
    (ūkininkų Vinciūnų namuose, steigėjas mokytojas Domas Pinigis). Bibliotekėlė veikė iki 1940.

    95 metai, kai (1921) įkurta Atžalyno (Švaininkų k. J. Eringio namuose) pradinė mokykla.

    90 metų, kai (1926) pastatyta Miežiškių pradinė mokykla.

    90 metų, kai (1926) Velykiuose, kunigo F. Ermino iniciatyva įsteigta parapijos filija.

    90 metų, kai (1926) įregistruota Raguvos ugniagesių draugija. (steigėjai: S. Spurgis, A. Kuncė, B. Berkovičius, M. Kovalskis).

    90 metų, kai (1926) rugsėjo mėn. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Puziniškyje įsteigė vakarinius suaugusiųjų kursus.

    85 metai, kai (1931) įsteigtas Panevėžio mėsos kombinatas.

    85 metai, kai (1931) panaikintas Miežiškių valsčius. Jo teritorija prijungta prie Panevėžio valsčiaus.

    85 metai, kai (1931) Krekenavoje per Nevėžį, pagal inžinieriaus Prano Markūno
    parengtą projektą, pastatytas 68 m. ilgio, 8 m. pločio ir 8 m. aukščio gelžbetoninis tiltas. Jo statyba kainavo 100 tūkst. litų. (1944 susprogdintas).

    85 metai, kai (1931) baigtas kasti 8 km. ilgio, 2 m. gylio bei 8 m. pločio Sanžilės kanalas, kuriuo Lėvuo buvo sujungta su Nevėžiu. Sanžilės kanalas kainavo 250 tūkst. litų.

    85 metai, kai (1931) Berčiūnuose įkurtas paštas.

    80 metų, kai (1936) Geležiuose pastatyta dabartinė bažnyčia.

    80 metų, kai (1936) įsteigta Vadoklių mokyklos biblioteka.

    80 metų, kai (1936) nutiesta 15 km. ilgio plento juosta nuo Panevėžio į Ramygalą.

    75 metai, kai (1941) Savitiškyje įkurta Lininkystės bandymų stotis. (1961) perkelta į
    Upytę.

    70 metų, kai (1946) įsteigti Naujamiesčio kultūros namai.

    70 metų, kai (1946) Kurganavos mokyklos patalpose įsteigtas klubas-skaitykla.

    65 metai, kai (1951) Krekenavoje kelyje Panevėžys - Kėdainiai pastatytas tiltas per Nevėžį.

    65 metai, kai (1951) įsteigtos Naujamiesčio (girininkas Vladas Švedas) ir Ramygalos (girininkas Aloyzas Vizbaras) girininkijos.

    65 metai, kai (1951) įsteigta Skaistgirių mokyklos biblioteka.

    60 metų, kai (1956) įsteigtos Linkaučių ir Šilų mokyklų bibliotekos.

    60 metų, kai (1956) įkurti Vadoklių kultūros namai.

    60 metų, kai (1956) Panevėžyje prie kultūros namų įkurta dailės studija, kuri vėliau
    išaugo į dailės studiją “Spektras” (įkūrėjas Albertas Stepanka).

    60 metų, kai (1956) įsteigtas Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    55 metai, kai (1961) įsteigtos Bernatonių ir Daniūnų kaimo bibliotekos.

    55 metai, kai (1961) įkurti Ėriškių kultūros namai.

    55 metai, kai (1961) įsteigtas Velžio lopšelis-darželis.

    55 metai, kai (1961) įsteigta Taruškų girininkija (girininkas Bronius Paulavičius) ir Vadoklių girininkija (girininkas Stasys Užkuraitis).

    55 metai, kai (1961) įsteigtas Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    50 metų, kai (1966) įsteigta Dembavos biblioteka.

    50 metų, kai (1966) įsteigtas Smilgių lopšelis-darželis.

    50 metų, kai (1966) Panevėžyje pastatytas pirmasis 9 aukštų gyvenamasis namas.

    50 metų, kai (1971) įkurtas Lietuvos fotografijos draugijos Panevėžio skyrius.

    45 metai, kai (1971) įsteigta Katinų biblioteka.

    45 metai, kai (1971) netoli Skaistkalnės vienk. (Velžio sen.), šalia 1863 m. sukilėlių kapų, pastatytas stogastulpis (architektas V. Gabriūnas) sukilimo aukoms atminti.

    45 metai, kai (1971) Panevėžyje, prie J. Balčikonio gimnazijos atidengtas pilko granito portretinis biustas G. Petkevičaitei-Bitei (skulptorius Bernardas Bučas).

    35 metai, kai (1981) įsteigtas Linkaučių vaikų lopšelis-darželis.

    35 metai, kai (1981) įsteigtas Smilgių gimnazijos kraštotyros muziejus.

    35 metai, kai (1981) Panevėžyje rekonstruota Nevėžio senvagė.

    30 metų, kai (1986) Karsakiškyje kelyje Panevėžys – Kupiškis pastatytas 62, 6 m.
    ilgio gelžbetoninis sijinis tiltas.

    25 metai, kai (1991) Ustronėje atidaryta ekspozicija knygnešiams. Parengė bibliotekininkė
    Vida Liegytė ir architektas A. Gelčys.

    25 metai, kai Garšvių kaime, knygnešio Kazimiero Ūdros sodybos vietoje
    atidengtas paminklinis akmuo. „Saulutės“ autorius tautodailininkas kalvis A. Kryževičius.

    25 metai, kai (1991) Pašilaičių k. atidengtas paminklas “Tėvo” būrio partizanams.

    25 metai, kai (1991) Vyčių kaime atidengtas paminklas Lietuvos savanoriams.

    20 metų, kai (1996) Baluškiuose (Naujamiesčio sen.), kunigo J. Kuzminsko gimtosios
    sodybos vietoje, įkurtas “Bažnyčio kronikos” muziejus.

    20 metų, kai (1996) Karsakiškio pagrindinei mokyklai suteiktas Strazdelio mokyklos vardas.

    20 metų, kai (1996) Stultiškiuose atkurtas Linų muziejus.

    20 metų, kai (1996) įkurtas Kurganavos pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus.

    20 metų, kai (1996) Naujamiesčio kultūros centre įkurta Dailės galerija.

    20 metų, kai (1996) Upytės pagrindinei mokyklai suteiktas Antano Belazaro mokyklos vardas.

    20 metų, kai (1996) Paįstrio vidurinei mokyklai suteiktas skulptoriaus Juozo Zikaro vardas.

    20 metų, kai (1996) Krekenavoje Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas
    tremtiniams (skulptūros autorius Julius Vaupšas).

    15 metų, kai (2001) Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukuose, minint skulptoriaus
    120-ąsias gimimo metines, pastatyta skulptūra “Zikarų Juozukas” (Aut. Algis Varžinskas).

    15 metų, kai (2001), švenčiant Raguvos 500-ųjų metų jubiliejų, sukurtas Raguvos herbas
    ir vėliava (aut. Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė).

    10 metų, kai (2006) LR Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Herbo
    autorius Henrikas Mazūras.

    10 metų, kai (2006) atidaryta Molainių biblioteka.

    10 metų, kai (2006) Velžio gimnazijoje atidaryta sporto salė.

  • 2016 m. sukanka

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:31

    340 metų, kai (1676) Sukniškyje gimė JURGIS PUZINAS, Upytės žemės taurininkas.

    215 metų, kai (1801) Ramygaloje gimė IZAOKAS EIZIKAS BENJOKOBAS, žydų tikybinių raštų leidėjas. Mirė 1863.

    200 metų, kai (1816) gimė VINCAS BELAZARAS, vienas iš 1863 sukilimo vadų.
    Sušaudytas 1863 05 2

    195 metai, kai (1821) gimė KRISTOFAS GRUŽEVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis, Birželių dvaro savininkas. Mirė 1863 09 09, palaidotas Birželių kapinėse.

    185 metai, kai (1831) gimė JUOZAS AMBRAŽEVIČIUS, 1863 sukilimo Lietuvoje dalyvis, sukilėlių būrio, veikusio Panevėžio ir Ukmergės apskrityse vadas.

    180 metų, kai (1836) gimė SATURNINAS JAKUBOVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis. Iki sukilimo gyveno Krekenavos dvare. 1863 balandžio mėn. įstojo į E. Liutkevičiaus sukilėlių būrį, vėliau pateko į Z. Sierakausko rinktinę. Gegužės mėnesį mūšyje prie Medeikių buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Buvo 5 metams ištremtas į katorgą. Mirė 1917. Palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

    180 metų, kai (1836) gimė PRANCIŠKUS IDZELIS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1873-1878 – Geležių filialistas. Mirė 1883 03 26 Kavarske (Anykščių r.).

    175 metai, kai apie (1841) gimė STANISLOVAS MIKALOJUS RAČIŪGA, RAČIŪNAS, RAČIUKAS, knygnešys. Gyveno Jočiūnuose (Miežiškių vls.). Draudžiamąją lietuvišką spaudą daugiausia platino Raguvos apylinkėse ir Kupiškio krašte. Įtartas priklausymu slaptai Valančiaus suburtai knygnešių organizacijai. 1871 areštuotas ir ištremtas į Sibirą, grįžo 1879. Mirė apie 1900.

    175 metai, kai apie (1841) gimė VIKTORIJA KAIRIENĖ-BIELSKYTĖ, daraktorė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus lietuviškai skaityti.

    170 metų, kai (1846) Velniakiuose (Karsakiškio vls.) gimė JURGIS VIDUGIRIS,
    knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1932. Palaidotas Naujikų (Karsakiškio vls.) kapinėse.

    165 metai, kai (1851) gimė KONSTANTINAS BANYS, knygnešys. Gyveno Bernatoniuose. Slėpdamasis nuo caro žandarų persekiojimų buvo išvykęs į Ameriką. Grįžęs apsigyveno Paįstryje. Mirė 1930 Paįstryje, ten ir palaidotas.

    165 metai, kai (1851) gimė JONAS ŽEBRYS, knygnešys. Mirė 1949. Palaidotas Palaukių (Karsakiškio vls.) kapinėse.

    160 metų, kai (1856) Skaistgiriuose gimė ANTANAS TITAS, knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1905. Palaidotas Pušaloto kapinėse.

    160 metų, kai (1856) Žydeliuose (Krekenavos vls.) gimė JONAS PETRAITIS, daraktorius, knygnešių rėmėjas. Keletą metų slapta mokė vaikus Krekenavos apylinkėse, vėliau persikėlė į Panevėžį. Mirė Panevėžyje 1927 12 14. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

    160 metų, kai (1856) Stumbriškyje (Karsakiškio vls.) gimė ANTANINA MAŽEIKAITĖ,
    daraktorė.1896-1900 slapta lietuviškai mokė vaikus Sodelių bei Prūselių kaimuose (Karsakiškio vls.). Nuo 1936 gyveno Geležiuose.

    160 metų, kai (1856) Valiliškiuose (Smilgių vls.) gimė AGOTA BATAITYTĖ-
    ŠUMSKIENĖ, daraktorė. Slapta lietuviškai mokė Valiliškių kaimo vaikus.

    155 metai, kai (1861) gimė JOKŪBAS VARAITIS, VAREVIČIUS, knygnešys. Gyveno Panevėžyje. Mirė 1946. Palaidotas Panevėžio kapinėse (Kapų g.).

    155 metai, kai (1861) gimė JUOZAPAS VIKSVA, kunigas, knygnešys. Draudžiamąją lietuvišką spaudą platino Klaipėdos krašte ir Latvijoje. Mirė 1920 11 20 Naujadvaryje (Karsakiškio vls.).

    150 metų, kai (1866) Palaukiuose (Karsakiškio vls.) gimė ANTANAS AIŽINAS, knygnešys. Lietuviškąją spaudą platino Panevėžio apskrityje bei Žemaitijoje. Už savo anticarinę veiklą buvo ištremtas. Grįžęs apsigyveno Panevėžyje. Mirė 1938 Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio kapinėse (Kapų g.).

    150 metų, kai apie (1866) gimė ONA KAIRYTĖ, daraktorė, knygnešė, daraktorės Viktorijos Kairienės duktė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus skaityti, bei platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, kurią jai pristatydavo nuo Šilų kilęs knygnešys Kazimieras Poviliūnas.

    150 metų, kai apie (1866) gimė PETRAS EIDUKONIS, daraktorius. Pievoniškių kaime (Karsakiškio vls.) slapta mokė vaikus lietuviškai, lenkiškai, rusiškai skaityti ir rašyti.

    135 metai, kai (1881) Stolaukyje (Vilkaviškio r.) gimė JUOZAS BURBA, pedagogas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.. Nuo 1919 mokytojavo Raguvoje. Mirė 1921 03 03 Raguvoje.

    130 metų, kai (1886) Panendrėje (Panevėžio vls.) gimė STASYS BALČAS, poetas, Nepriklausomybės kovų savanoris. 1920 buvo išrinktas į Lietuvos Seimą. Išleido poemą “Lukšto ežeras” (1913).

    130 metų, kai (1886) gimė BRONIUS LIESIS, pedagogas, visuomenininkas. Direktoriavo Ramygalos progimnazijoje (iki 1929 pab.). 1936 – Lietuvos seimo narys, 1940 ištremtas į Sibirą.

    130 metų, kai (1886) Vaivaduose gimė VLADAS GEIGA, kalnų inžinierius. 1920, grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, Palemone (Kauno r.) pastatė didžiausią Lietuvoje plytų gamyklą.

    125 metai, kai (1891) Juodeikiuose (Raseinių r.) gimė VLADISLOVAS BUTVILA, kunigas, visuomenininkas. Kunigavo Panevėžyje.

    110 metų, kai (1906) Karužiškiuose (Velžio vls.) gimė POVILAS NEKROŠIUS, karo aviacijos naikintuvo lakūnas (nuo 1930). Žuvo 1936 05 02.

  • 2016 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius

    Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

    5 d. – 160 metų, kai (1856) Rymiškiuose (Smilgių vls.) gimė JURGIS KLYKŪNAS, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, knygnešys nuo 1883, daraktorius. Mirė 1907 02 07 Smilgiuose, palaidotas Smilgių kapinėse.

    12 d. – 110 metų, kai (1906) Gruzdiškyje (Ramygalos vls.) gimė SIMONAS BALTUŠKA, Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių sąjungos narys. Sovietams okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Archangelsko sr.. Žuvo lageryje 1942.

    13 d. – 80 metų, kai (1936) Kirmėliuose, Raguvos vls. gimė ALGIRDAS ANTANAS KULBOKAS, jūreivis, laivų kapitonas. 1954 baigė Raguvos vidurinę mokyklą. 1957 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Buvo Žvejybos laivyno kapitonų asociacijos vadovu, tolimojo plaukiojimo kapitonu, vėliau vadovavo gelbėjimo laivui-kranui „Rambynas“. Pasitraukęs iš laivyno ir išėjęs į pensiją, dėstė Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleiviams, yra aktyvus visuomenininkas. A. A. Kulbokas apdovanotas Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu (2006).

    16 d. – 95 metai, kai (1921) Švaininkuose (Smilgių vls.) gimė KAZYS ĖRINGIS, ekologas, visuomenės veikėjas, habil. dr. (biomedicinos m.; žemės ūkio m. dr. (1967), tarptautinės geografų sąjungos narys (1976). Svarbiausi veikalai: “Lietuvos ilgalaikės kultūrinės ganyklos, jų tręšimas ir naudojimas” (1964, rusų k.), “Kraštovaizdžio ekologija ir estetika” (su kt., 1975, rusų k.), “Lietuvos kariuomenės tragedija” (1993). 1881-1992 gyveno JAV. 1993 grįžęs į Lietuvą dirbo Botanikos institute. Mirė 2006 11 21 Vilniuje.

    17 d. – 80 metų, kai (1936) Biliūnuose (Miežiškių vls.) gimė STANISLOVAS ŠIMONĖLIS, liaudies kūrėjas, medžio meistras. Nuo 1973 drožia daugiausia mitologinės tematikos medžio darbus, kaukes.

    18 d. – 110 metų, kai (1906) Rymiškiuose (Smilgių vls.) gimė JONAS ŠUKYS, pedagogas, rašytojas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys. Išleido apsakymų rinkinį “Vieškelis pro kaimą” (1935), romaną “Komunistas” (1937), parašė atsiminimų knygą “Mane nuteisė sušaudyti” (paskelbta 1993). Mirė 1987 01 31 Vilniuje.

    22 d. – 105 metai, kai (1911) Povilauskuose (Naujamiesčio vls.) gimė JONAS DŽIUGAS, Lietuvos kariuomenės karininkas.

    22 d. – 95 metai, kai (1921) Praščiūnuose (Raguvos vls.) gimė JURGIS SAVAITIS (SAVICKAS), žurnalistas, pedagogas, vertėjas.. Po karo gyveno JAV, bendradarbiavo spaudoje.

    28 d. – 110 metų, kai (1906) Subačiuje (Kupiškio r.) gimė ANTANAS JUŠKA, kunigas, švietėjas. 1929-1937 – Panevėžio Šv.Petro ir Povilo bažnyčios vikaras ir amatų mokyklos kapelionas, vėliau kunigavo Troškūnuose. 1945-1949 – Ramygalos klebonas. 1949 balandžio mėnesį ištremtas į Sibirą. Grįžo 1956. Kunigavo Zarasuose, Švendriškėje, nuo 1989 – Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altarista. Mirė 1991 02 15 Panevėžyje.

    28 d. – 80 metų, kai (1936) Žibartoniuose (Krekenavos vls.) gimė ANTANAS ANTANAITIS, agronomas, agrarinių m. dr. (1993). Išleido keletą knygų augalų tręšimo klausimais.