Femmes. Naiset. Moterys

Kovo 8-ąją, kaip įprasta, minėsime Tarptautinę moters dieną. Gėlės, sveikinimai, padėkos ir palinkėjimai – tradiciniai, nusistovėję ritualai šią atmintiną dieną parodyti moterims dėmesį. Visgi ta proga dera prisiminti ir tikrąją šios šventės prasmę.

Dar 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Jau kitais metais kovo 8 d. Tarptautinė moterų solidarumo diena buvo minima Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Lietuvoje Tarptautinė moterų solidarumo diena pirmą kartą paminėta 1914 m.
Bibliotekoje Kovo 8-ąją pažymėsime visą mėnesį truksiančia literatūros paroda „Femmes. Naiset. Moterys“. Toks pavadinimas parodai parinktas neatsitiktinai – skirtingomis kalbomis užrašytu žodžiu „moterys“ pagerbiamos kovos už moterų teises pirmeivės: Prancūzija (femmes – pranc. moterys), Suomija (naiset – suom. moterys) ir, žinoma, visos aktyvios, solidarios ir daug dėl moterų teisių nuveikusios Lietuvos moterys.*
Parodoje eksponuojami leidiniai – tai biografinė, dokumentinė ir grožinė literatūra apie trapias ir nepalaužiamas, klystančias, klumpančias ir nepasiduodančias, metančias iššūkius ir juos įveikiančias, atsakingas, talentingas, mylinčias gyvenimą moteris.
Kokių knygų skaitytojai gali tikėtis parodos ekspozicijoje:
Kad ir 21-ame amžiuje moteris gali sumokėti gyvybe už pasisakymus apie mergaičių teisę į mokslą, įrodo pakistanietės Malalos Juzafsai istorija. Laimei, Malala išgyveno, o 2014 m. jai buvo įteikta Nobelio taikos premija. Visa ši pokyčius pasaulyje sukėlusi istorija iš pirmų lūpų – knygoje „Aš esu Malala“.
Kitos ne mažiau jautrios, tikrais faktais paremtos istorijos, patrauksiančios skaitytojų dėmesį ir širdis: Gwen Florio „Tylios širdys“, Yaa Gyasi „Auksinės šaknys“, Yasminos Khadros „Kabulo kregždės“, Jasminos Darznik „Įkalintos paukštės giesmė“, Christinos Lamb „Mūsų kūnai – jų karo laukas“, Chris Cleave „Kita ranka“, Somaly Mam „Prarastos nekaltybės kelias“, Doris Glück „Priversta tylėti“, Zanos Muhsen „Parduotos“, J. Otsukos „Buda palėpėje“ ir kt.
„Mergina, vadovavusi armijai. Pavaldinė, karūnavusi karalių. Mergelė, virtusi legenda“ – taip trumpai pristatoma Žana D'Ark K. Cutter romano „Mergelė“ viršelyje. Nuo istorinės tiesos nenutolstantis, sukrečiantis pasakojimas atskleidžia ypatingos, Prancūzijos ir pasaulio istorijai itin reikšmingos moters gyvenimo dramą.
Italų rašytojas Luca Di Fulvio romaną „Laisvės dukros“ skiria „visiems tiems, kurie nesigręžioja“. Jei tikrovė vis mėgina palaužti, sutrypti svajones ir priversti paklusti negailestingoms taisyklėms, reikia atkakliai kabintis į gyvenimą ir drąsiai grumtis. Būtent tai pasirenka trys jauni romano veikėjai, o jų nuotykiai prikausto skaitytojų dėmesį ir kelia jausmų audras.
JAV literatūros klasiko Williamo Styrono „Sofi pasirinkimas“ – didžiausias ir įspūdingiausias rašytojo kūrinys. Prieškario Lenkija, Antrojo pasaulinio karo laikų Krokuva ir Varšuva, Niujorkas, sutikta meilė ir lemtingo Sofi pasirinkimo baisi paslaptis – tai įtaigi psichologinė drama su pasaulio tragizmo prieskoniu. Beje, autorius pažinojo pagrindinės romano veikėjos prototipą, o 1980 m. Lenkijoje romanas buvo uždraustas, ir tai tikrai intriguoja.
Gyventi drąsiai reikia ne tik drąsos, bet ir įkvėpimo. O jo pasisemti galima skaitant H. R. Clinton ir Ch. Clinton knygą „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“. Pradininkės, gynėjos, kovotojos, tyrinėtojos ir išradėjos, sportininkės, aktyvistės, lyderės ir novatorės – šioje knygoje daugybė bebaimių, įkvepiančių, talentingų moterų istorijų, kurių sąrašą, kaip teigia autorės, galėjo tęsti be galo.
O mes sąrašą rekomenduojamų knygų apie įvairių laikmečių įtakingas moteris papildome šiomis: I. Jakubavičienės „Seserys“ apie Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tubelienę, „Alma“ apie A. Adamkienę, F. Werfel „Bernadetos giesmė“ apie šv. Bernadetą Subiru, Ewos K. Czaczkowskos „Sesuo Faustina. Šventosios biografija“, V. Daujotytės „Sofija“, R. Baškienės „Moterys istorijos verpetuose“, A. Butkuvienės „Garsios Lietuvos moterys“, Marijos Matios „Saldžioji Darusia“, S. Purnell „Moteris, pakeitusi Antrojo pasaulinio karo eigą“ ir begale kitų.
Visos parodoje eksponuojamos knygos skirtos vartyti, rinktis ir skaityti. Pasirinktus leidinius galima užsisakyti ir el. paslaugų portale www.iBiblioteka.lt

Parengė vyr. bibliotekininkė S. Petrauskienė

* Viena pirmųjų kovotojų už pilietines moters teises – rašytoja feministė Olimpija de Guž (pranc. Olympe de Gouges), Prancūzijos revoliucijos metu sukūrusi „Moters ir pilietės teisių deklaraciją“ (1791 m.). Deja, Olimpijos įsitikinimai ir veikla atvedė ją iki giljotinos, tačiau jos idėjos, nors ir po šimtmečio, galiausiai buvo realizuotos.
Europoje lydere ginant moterų teises laikytina Suomija (1885 m.). Ji pirmoji panaikino patriarchalinį šeimos turto reguliavimą, įvedusi atskiro sutuoktinių turto institutą. 1906 metais Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, suteikusia moterims teisę balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose. Jau 1907 m. rinkimuose į Parlamentą buvo išrinkta 19 moterų.
Lietuvoje moterims buvo atstovaujama jau 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, tačiau realiai moterys tuo metu rinkimų teisės neturėjo.1919 m. spalio 30 d. Lietuvos Valstybės Tarybai priėmus Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, įtvirtinusį lyčių lygiateisiškumą, 1920 m. balandžio 14–16 dienomis įvyko pirmieji Lietuvos istorijoje demokratiniai, visuotiniai, lygūs ir slapti Seimo rinkimai, kuriuose lygiomis teisėmis dalyvavo tiek Lietuvos pilietės moterys, tiek Lietuvos piliečiai vyrai.