Europos kultūros sostinė ir kiti Kauno titulai

Atnaujinta: Trečiadienis, 11 gegužės 2022 12:27

Gegužę gimtadienį, šiemet jau 614-ąjį, švenčia antrasis Lietuvos miestas Kaunas. Kadaise buvusiam laikinąja sostine (1919–1940 m.), šiais metais Kaunui suteiktas dar vienas svarbus titulas – Europos kultūros sostinė. Šiam reikšmingam kultūriniam įvykiui pažymėti  Bibliotekoje surengta Kaunui skirta literatūrinė paroda.

Joje pristatomi fotoalbumai, katalogai, istorijos  leidiniai, grožiniai kauniečių rašytojų kūriniai.

Kad Kaunas – seniausia lietuvių gyvenvietė, o miesto pavadinimas, anot legendos, kilo iš amūro Kaunio vardo, knygoje „Slaptoji Kauno istorija“ pasakoja jos autorė Eleonora Violeta Marganavičienė. Kaune gyveno ir kūrė nemažai iškilių asmenybių, vyko daugybė miesto ir šalies likimą lėmusių įvykių, kilo unikalios architektūros pastatai, čia vešėjo verslumas, patriotizmas ir bendruomeniškumas. Kaip Kaunas tapo „techninės minties ir meno puoselėtojų bei kūrėjų sintezės centru“, ir pasakojama slaptoje Kauno istorijoje.

Katalogas „Laikinoji sostinė 10/160“ kviečia apžvelgti Istorinės Prezidentūros sodelyje eksponuotas parodas. Leidinyje nugulė dešimties parodų įvadiniai tekstai ir 160 fotografijų. Skaitytojas kviečiamas pavartyti, pamatyti ir pajusti tuometinio Kauno dvasią. Šimtmečio senumo fotografijos atspindi miesto ir valstybės švenčių minėjimą, įamžina Kauno ir jį juosiančių upių draugystę, fiksuoja tuometinio transporto ir technikos progresą, perteikia kitus miestui svarbius įvykius.

Pasivaikščioti po 1938 m. Kauną kviečia ir knyga Kai Kaunas buvo Kaunas bei jos autorė istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė. Ši knyga pristatoma kaip istorinis tyrimas, pagrįstas autentiškais šaltiniais ir iliustruotas autentiškomis nuotraukomis, tačiau sklandus pasakojimas ir gyvi ano meto personažai gali sukelti iliuziją, kad skaitomas grožinės literatūros kūrinys. Skaitytojas nukeliamas į dvi 1938 m. vasaros dienas, o laikinoji sostinė parodoma to meto valdininko akimis.

Auksinius Kauno laikus savo romanui „Panelės iš Laisvės alėjos“ pasirinko ir rašytoja Ina Pukelytė. Netikėtai persipynę dviejų merginų likimai, vienas miestas ir begalė ateities svajonių. Ar lemta joms išsipildyti? Kaip teigia pati autorė, šis romanas – tai duoklė jos senelių kartai, patyrusiai du pasaulinius karus, dėl dvasinių traumų ir politinių persekiojimų negalėjusiai deramai perduoti savo tragiškų istorijų vaikaičiams.

Kauno širdžiai – Laisvės alėjai, ištvėrusiai karo baisumus, represijas ir tremtį, teko priimti ir dar vieną auką – Romo Kalantos. 1972 m. gegužės 14 d. miesto sodelyje, priešais Vykdomojo komiteto pastatą, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ benzinu apsipylė ir susidegino R. Kalanta. Knygoje „Romo Kalantos auka. 1972 metų Kauno pavasaris“ atkuriami to meto įvykiai ir visuomeninė atmosfera, pasakojama Romo biografija ir jo šeimos istorija, skelbiami archyviniai Kalantos bylos dokumentai, publikuojamos šio įvykio sukeltų masinių neramumų ir demonstracijų nuotraukos iš KGB archyvų ir baudžiamųjų bylų.  

Netikėtai Kaunas atsiduria ir intriguojančios detektyvinės istorijos akiratyje. Suomių autoriaus Jyrki‘o Erra‘os romano „Kauno puslapiai“ veikėjas jaunasis mokslininkas Johanas, tyrinėdamas 16 a. parengtą kodeksą, įsitraukia į paslapčių kupiną istoriją, atvedusią jį į Kauną, baroko architektūros perlą Pažaislio vienuolyną.

Kalbant apie laikinosios sostinės laikotarpio architektūrą, miesto transformacijai, pavertusiai Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine, atskleisti skirtas leidinys „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940“. Tačiau knyga ne vien apie architektūrą, ji apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Gausus pasirinkimas ir norintiems susipažinti su Kauno poezijos ar prozos kūrėjais: B. Brazdžionio, R.  Mikutavičiaus, R. Keturakio, G. Beresnevičiaus, J. Gimberio, D. Kajoko, K. Navako, D. Kazragytės, D. Zelčiūtės, L. Inio, A. Ruseckaitės, G. Patacko, J. Vaičiūnaitės ir daugybės kitų nuostabių autorių kūrinių laukia skaitytojų Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Knygas taip pat kviečiame užsisakyti el. paslaugų portale ibiblioteka.lt 

 

Parengė vyr. bibliotekininkė Skirmantė Zelenkienė

 

 

Beržų g. 50 LT-36145
Panevėžys

Tel. (8 45) 58 70 50
El. p info@panrbiblioteka.lt
Įstaigos kodas: 190402747

Skaitytojai aptarnaujami:
I–V 10.00–18.00, VI 10.00–16.00
Tel. (8 45) 58 70 48