Partizanai už geležinės uždangos: 2021-ieji Juozo Lukšos-Daumanto metai

Bibliotekos I a. erdvėse eksponuojama dokumentų paroda, skirta  Juozo Lukšos-Daumanto metams. Sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša. Šia proga 2021-ieji metai pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Į pasipriešinimo kovas J. Lukša įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo.
Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
J.Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
J.Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairius slapyvardžius: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu J. Lukša yra pasirašęs savo atsiminimų knygą „Partizanai“.“ Knyga išversta į anglų, švedų ir vokiečių kalbas.
Paryžiuje Juozas susipažino su Nijole Bražėnaite, pabėgėle iš Lietuvos. Ir pamilo… Aplinkybės jų meilei buvo itin nedėkingos – Nijolė gydėsi nuo tuberkuliozės, o Juozas buvo pasiruošęs bet kurią akimirką išvykti atgal į okupuotą Lietuvą. Dvejus metus trukęs Nijolės ir Juozo susirašinėjimas baigėsi vestuvėmis Tiubingene 1950 m. liepos 23 d., o rugpjūčio 1 d. Juozas išvyko. Nijolė daugiau jo nebepamatė, tik po kelių savaičių ją pasiekė paskutinis Juozo laiškas, kuriame, lyg nujausdamas savo tragišką lemtį, jis rašė: „O jei kartais patiktų likimui fiziškai mane sunaikint, tai tu, Niliuk, tąsyk padaryk mane kažkur fiziškai egzistuojantį laimingu, susikurdama sau vėl laimingą gyvenimą. Nėra negalima, kad ir aš nepavirsčiau mūsų tėviškės kruvinos žemės dulkėmis…“
Po kelių dešimtmečių Nijolė išleido Juozo laiškus, pavadinusi juos „Laiškai mylimosioms“.

Tikimės, kad minint LR Seimo paskelbtus Juozo Lukšos-Daumanto metus, eksponuojami leidiniai padės atidžiau susipažinti su vienu ryškiausių kovotoju už laisvę ir partizanine kova Lietuvoje.

Paroda veiks iki spalio 30 d.

 Informaciją parengė R.Karpinskienė

Beržų g. 50 LT-36145
Panevėžys

Tel. (8 45) 58 70 50
El. p info@panrbiblioteka.lt
Įstaigos kodas: 190402747

Skaitytojai aptarnaujami:
I–V 10.00–18.00
Tel. (8 45) 58 70 48