Bibliotekininkai lankėsi Vilniuje

Vasario pabaigoje pabuvoję „knygų atlaiduose“ – aplankę garsiąją Vilniaus knygų mugę – kovą bibliotekos darbuotojai vėl išsiruošė į Vilnių. Proga tam pasitaikė itin tinkama – žymaus kraštiečio (nuo Smilgių) ,išeivijos dailininko Kazimiero Žoromskio  100 metų jubiliejus.

Bibliotekos kraštotyrininkės  Vidmantos Trečiokienės  dėka turėjome galimybę susitikti su  menų mokslų daktare Kristina  Miklaševičiūte - Žoromskiene, aplankyti dailininko namą muziejų . Išeivijos dailininkas, pasitraukęs iš Lietuvos per karą, klajojo po daugelį šalių, kol galutinai apsistojo Amerikoje. Gyvendamas emigracijoje K. Žoromskis ilgėjosi Lietuvos ir dirbo jai, Tėvynei .Pirmoji dovanotų jo darbų siunta Lietuvą pasiekė dar 1977 metais. 1986 metais grįžo iš emigracijos ir mėginos integruotis tėvynėje, tačiau, susidūrė su sovietinio ir posovietinio gyvenimo realijomis. Tai atsispindėjo ir jo kūryboje. Reto talento ir didelio kūrybos masto dailininkas, optinio meno šedevrų autorius K.Žoromskis, kaip sakė akademikas Algirdas Gaižutis, jau įėjo ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos bei pasaulio dailės istoriją.
Kūrėjo atminimo įamžinimu rūpinasi dešimt metų gyvuojantis Dailininko prof. K.Žoromskio fondas, vadovaujamas dr. Kristinos Miklaševičiūtės-Žoromskienės, tačiau namai tik per didelį vargą tampa meno šventove. 100- mečiui paminėti  ant namo iškelta atminimo lenta.
Neišdildomą įspūdį paliko bendravimas su be galo šiltu žmogumi – ponia Kristina  Žoromskiene.  Susižavėję klausėmės jos pasakojimo apie dailininko darbštumą, talentą. Su didele meile ir išmanymu menotyrininkė pristatė visus šiuo metu eksponuojamus paveikslus“. Sujungęs geriausius europietiškos tapybos ir savos tautos estetikos tradicijas su Niujorko mokyklos įkvėptomis naujovėmis, dailininkas tyrinėjo optines šviesos sklaidos problemas spalvoje. Jis išplėtė oparto koncepciją, sukūręs originalią oparto meno atšaką – unikalų optinio impresionizmo stilių. Jo kūryba – tai savotiškas estetinis tiltas, nutiestas tarp dviejų pasaulio žemynų ir mažytės Lietuvos“, – teigia menų mokslų daktarė Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė.
Vėliau nuvykome ir į Saulėtekio stebuklą – naująją Vilniaus universiteto biblioteką , vadinamą  Mokslinės Komunikacijos ir informacijos centru (MKIC). Tai didžiausia Lietuvoje pastatyta nauja biblioteka nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
Bibliotekos pastatą  sudaro trys korpusai. Didžiausiame 5 aukštų pastate įrengtos socialinių mokslų skaityklos ir konferencijų salė, antras 4 aukštų pastatas skirtas fizinių ir technologijos mokslų skaitykloms. Komplekso atriume įkurtas informacinis stalas, parodų, poilsio, bendravimo, diskusijų erdvės. Visuose korpusuose yra įrengtos poilsio, rekreacinės salelės. 2 požeminiai aukštai skirti techniniam aukštui ir saugykloms, kuriose telpa 1,8 mln. spaudinių
 Su nostalgija ir balto pavydo kruopele  žvalgėmės po erdvias skaityklų patalpas, puikiai pritaikytas ir darbui, ir poilsiui, aprūpintas naujais kompiuteriais bei kita šiuolaikine technika. Sužavėjo tai, kad daug vietos yra lankytojų privatumui, o studentų  patogumui skaityklos dirbą ištisą parą, tad sąlygos mokytis yra tiesiog puikios.
Naudingai ir turiningai praleista diena sostinėje užfiksuota  ir sekančiose fotografijose.