Skiriama Juozui Tumui –Vaižgantui

SKIRIAMA JUOZUI TUMUI –VAIŽGANTUI

(Kraštotyros dokumentų paroda rajono viešojoje bibliotekoje)

Asmuo, kultūra, istorija. Kas buvo, kas mums šiandien yra Vaižgantas? Minėdami jo 140-ąsias metines, apibūdiname jį kaip kaip vieną iškiliausių savo meto asmenybių. Vaižgantas buvo lietuvių tautos dvasios žinovas, mūsų literatūros klasikas, publicistas, redagavęs net 9 laikraščius, įžymus visuomenės veikėjas, puikus oratorius, ištikimas savo kalbos ir tėvynės sargas. Jo kūryba  yra neįkainojamas lobis, didžiulė literatūros iškiluma. Jau daugelį dešimtmečių Juozo Tumo-Vaižganto vardas yra tarsi lietuvių tautos kultūros ženklas, didžiausias moralinis autoritetas. Jo kūrybinis palikimas gausiausias tarp to meto rašytojų.

Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta dokumentų paroda „Lietuvių kultūros šviesos simbolis – Juozas Tumas-Vaižgantas“, skirta  šiai iškiliai, tauriai asmenybei paminėti.  Parodoje eksponuojami XX-XXI amž.  Išleisti  Lietuvoje ir užsienyje Vaižganto raštai, atskiromis knygomis pasirodę jo  žymiausi grožiniai veikalai „Pragiedruliai“, „Dėdės ir dėdienės“, „Rimai ir Nerimai“, „Nebylys“, apsakymai bei smulkesni  beletristiniai  rašinėliai. Taip pat literatūros istorijos ir kritikos darbai, publicistika. Didžiąją parodos dalį sudaro pastaraisiais dešimtmečiais išleistas klasiko palikimas. 1994m. pradėtuose leisti raštuose skaitytojams pristatomas visas Vaižgantas: jo grožinė kūryba ir publicistika, literatūros istorija ir kritika, atsiminimai, laiškai ir dar daug kitų tekstų. Nemažai vietos parodoje skirta knygoms ir straipsniams apie autorių ir jo kūrybą.

Vaižganto pėdos liko įmintos ir mūsų krašte. 1902 m. gegužės 29 d. į valdžios „nepatikimųjų“ sąrašą įrašytas J. Tumas buvo paskirtas mūsų rajono  Vadaktėlių bažnyčios, tuo metu priklausiusios Naujamiesčio parapijai, kuratu. Trisdešimtmetis dvasininkas, spaudos darbuotojas ir pradedantis rašytojas ieškojo bendraminčių, veiklos. Čia jis įkūrė pirmąją Lietuvoje „Krikščionių demokratų sąjungos kuopą“, čia iš Vadaktėlių pramynė takelį į Ustronės vienkiemį, kuriame gyveno Vidugiriai. Jų svirnas tapo J. Tumo darbo vieta. Šiose vietovėse gimė keliolika vaizdelių iš aukštaičių gyvenimo. 1905 m. gruodžio 7 d. kun. J. Tumas buvo iškeltas į Sidabravo filiją. Parodoje  skirta vietos  ir J. Tumo-Vaižganto Vadaktėlių laikotarpiui.

Plačiau su Vaižganto asmenybe, gyvenimu ir kūryba galima susipažinti Ustronės muziejuje įkurtoje ekspozicijoje.