• 2012 m. gruodžio mėn. kraštotyros kalendorius

    GRUODIS

     

    1d. – 65 metai, kai (1947) Krekenavos vienk. gimė technologijos m. dr., Kauno technologijos universiteto docentas JUOZAS ADOMAVIČIUS. 1954-1965 mokėsi Krekenavos vid. mokykloje, 1965-1972 studijavo KPI.. 1978 apgynė technikos m. dr. disertaciją. Dirbo Informatikos institute Alžyre (1989-1992), stažavosi Mančesterio ir Londono universitetuose.

     

    7 d. – 120 metų, kai (1892) K. Naumiestyje gimė kompozitorius, vargonininkas ZIGMAS SKIRGAILA. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje bei Varšuvos ir Krokuvos konservatorijose. 1921-1928 mokytojavo Panevėžio mokyklose, koncertavo, dainavo mėgėjų operetėse. Sukūrė giesmių, romansų, chorinių dainų ir kt. muzikinių kūrinių. Mirė 1962 11 01.

     

    7 d.. – 120 metų, kai (1892) Vaidžgiriuose (Raseinių a.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas ANTANAS STAŠKEVIČIUS. 1930-1938 Panevėžio apskrities viršininkas. Kalėjo Sibire.

    Mirė 1942 04 04

     

    7 d. – 115 metų, kai (1897) Papiškiuose (dab. Upytės sen.) gimė gydytojas JONAS STATKEVIČIUS. Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas (1968). 1926 baigęs Kauno universitetą tobulinosi Vienoje, Prahoje, Berlyne. Nuo 1933 dirbo Panevėžio ligoninėje. Spaudoje rašė medicinos klausimais. Mirė 1969 04 04 Kaune.

     

    9 d. – 105 metai, kai (1907) Panevėžyje gimė pedagogė, vertėja ONA MARIJA SAULAITIENĖ. 1925 baigusi Panevėžio gimnaziją, Rygos ir Londono universitetuose studijavo anglų filologiją. Mokytojavo Šiaulių, Kauno gimnazijose. 1941 emigravo iš Lietuvos. 1949 apsigyveno JAV. Mirė 1979 11  15 JAV.

     

    14 d. – 110 metų, kai (1902) Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonas BRONIUS KRIŠTOPAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, bei Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje. 1925 išvyko studijuoti jūreivystės mokslų į Suomiją.. Baigęs Turku Navigacijos institutą įgijo jūrų kapitono laipsnį. 1936 dirbo pirmajame Lietuvos tolimojo plaukiojimo laive Maistas. Redagavo Klaipėdoje leidžiamą žurnalą Jūra. 1944 emigravo iš Lietuvos. Nuo 1950 gyveno Čikagoje. Išleido atsiminimų knygą Jūrų keliais (1979). Mirė 1999 09 27

     

    16 d. – 125 metai, kai (1887) Sriubiškiuose (Kėdainių r.) gimė miškininkas, visuomenės veikėjas ANTANAS RUKUIŽA. 1909 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Studijavo miškininkystę Peterburge, dirbo Kazanės gubernijoje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 paskirtas Panevėžio miškų urėdu. Nuo 1921 dirbo Dotnuvos miškininkystės mokyklos mokytoju, direktorium bei Dotnuvos žemės ūkio akademijos docentu, prorektoriumi ir kitose pareigose. 1944 emigravo iš Lietuvos. Nuo 1949 gyveno JAV. Mirė 1973 07 04  JAV.

     

    17 d. – 110 metų, kai (1902) Rėkliuose (Skaistgirių vlsč., dab. Panevėžio sen.) gimė agronomas, žemės ūkio m. kand. KAZIMIERAS BUČIŪNAS. Parašė brošiūrų, mokslo darbų apie sodų veisimą, žemės dirbimą, tręšimą. Mirė 1988 03 14  Vytėnuose.

     

    19 d. – 120 metų, kai (1892) Karališkiuose (Anykščių r.) gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, istorikas, rašytojas PETRAS TARASENKA. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo, dirbo Kauno muziejuose. Paskelbė archeologijos, istorijos. etnografijos žinias propaguojančių apysakų jaunimui Praeities vartai (1935), Perkūno šventykloje (1939), Užburti lobiai (1956), Rambyno burtininkas (1958) ir kt. Mirė 1962 05 17.

     

    19 d. – 80 metų, kai (1932) Tvanksėje (Krekenavos vlsč.) gimė inžinierius technologas, tautodailininkas ZIGMANTAS PLĖŠTYS. 1945-1951 mokėsi Krekenavos vid. mokykloje. 1951 sovietinio saugumo suimtas, nuteistas 25 metams ir ištremtas į Vorkutą. 1962 grįžęs iš tremties, apsigyveno Panevėžyje. 1969 baigė KPI. Lankė dailės studiją Spektras. Iš pradžių tapė, nuo 1987 kuria ekslibrisus. Jo kūrybos darbai eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje. 2006 Krekenavoje surengė jubiliejinę 80-ąją savo darbų parodą.

     

    21 d. – 120 metų, kai (1892) Akmeniuose (Subačiaus vlsč., dab. Karsakiškio sen) gimė JAV lietuvių visuomenės veikėjas MATAS ŠIMONIS. Baigė pradžios mokyklą Subačiuje. Nuo 1910 gyveno JAV. Dirbo Tautos fonde, Lietuvos Vyčių kuopoje ir kt. Bendradarbiavo Vytyje, Katalike, Amerikos lietuvyje ir kt. leidiniuose. Mirė 1974 06 13 Detroite.

     

    24 d. – 90 metų, kai (1922) Semeniškiuose (Biržų r.) gimė poetas, kritikas, kino režisierius JONAS MEKAS. 1943 baigė Biržų gimnaziją. 1943-1944 redagavo Panevėžio apygardos balsą. Nuo 1949 gyvena JAV. Išleido poezijos rinkinių, vertimų, paskelbė kino kritikos straipsnių bei straipsnių apie literatūrą. Pastatė meninių ir dokumentinių filmų. 1970 Niujorke įkūrė avangardinių kino filmų archyvą, dėstė kino meno institutuose. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas.

     

    24 d. – 90 metų, kai (1922) Vaškuose (Pasvalio r.) gimė literatūrologė, hab. humanitarinių m. dr. (1969), profesorė (1973) VANDA ZABORSKAITĖ. 1941 baigė Panevėžio I-ąją vid. mokyklą. 1943-1945 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1946 baigė VU. Nuo 1950 dėstė VU ir VPI. Paskelbė straipsnių, recenzijų. Išleido knygas Eilėraščio menas (1965,1970), Šimtas literatūros mįslių (1966, 1983),  Maironis (1968, 1987), Literatūros mokslo įvadas (1978, 1983), Panevėžio mergaičių gimnazija: Atsiminimai (1992), Trumpa lietuvių literatūros istorija (2000) ir kt. Mirė 2010 12 27, palaidota Antakalnio kapinėse. Mirė 2010 12 27

     

    27 d. – 130 metų, kai (1882) Liubave (Marijampolės r.) gimė poetas, dramaturgas, vertėjas JONAS BOLESLOVAS SMELSTORIUS. 1927-1939 dirbo Panevėžio pašte. Išleido eilėraščių rinkinį Sielos balsai (1913), pjeses Karės nuotaikos (1916), Kryžeivis (1923), išvertė H. Sienkievičiaus Kryžiuočius (1902). Mirė 1943 08 24 Panevėžyje.

     

    Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

     

    Gruodžio 6 d. – Karsakiškio bažnyčioje Šv. Mikalojaus atlaidai (keliami į artimesnį sekmadienį).

    Gruodžio mėnesį III  advento sekmadienį Vadoklių bažnyčioje Kalėdinis susikaupimas.

    Gruodžio 26 d. (keliama į I sekmadienį po šv. Kalėdų) Ėriškių bažnyčioje Šv. Stepono atlaidai

  • 2012 m. lapkričio mėn. kraštotyros kalendorius

     

    LAPKRITIS

     

    2 d. – 150 metų, kai (1862) Pasandravyje (Raseinių r.) gimė lietuvių literatūros klasikas, poetas, dramaturgas, kunigas JONAS MAČIULIS-MAIRONIS. 1874-1883 mokėsi Kauno gimnazijoje. 1888 baigęs Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, jose profesoriavo. Nuo 1909 Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1915-1918 gyveno Krekenavoje. Paskelbė lyrikos rinkinį Pavasario balsai (1895), poemas Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920), istorines dramas Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Vytautas karalius (1922-1930). Mirė 1932 06 28 Kaune.

     

    3 d – 80 metų, kai (1932) Karveliuose (Ramygalos vlsč.) gimė literatūros tyrinėtojas, kritikas, habil. humanitarinių m. dr. (1986) ALBERTAS ZALATORIUS. Mokėsi Barklainių pradinėje mokykloje, vidurinę mokyklą baigė Ramygaloje. 1956 baigė VU filologijos fakultetą. Mokytojavo Varnių vidurinėje mokykloje, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1961-1991), nuo 1991 dėstė VPU. Inicijavo Pasaulio lituanistų bendriją, nuo 1994 buvo jos pirmininku. Nacionalinės premijos laureatas (1999). Išleido monografijas Lietuvių apsakymo raida ir poetika (1971), XX amžiaus lietuvių novelė (1980), paskelbė kritikos knygas Prozos gyvybė ir negalia (1988), Literatūra ir laisvė (1998), parengė Šatrijos Raganos, P. Vaičaičio raštus, sudarė novelių antologijų. Mirė 1999 12 13 Vilniuje. Po mirties išleista knyga Vincas Krėvė: nebaigta monografija (2003).

     

    7 d. – 100 metų, kai (1912) netoli Subačiaus gimė teisininkas, leksikografas, vertėjas DOMAS LUKŠYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, studijavo universitete. Dirbo teismo įstaigose, mokyklose. 1962-1972 dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. Liko parengta rotininkų (Subačiaus, Kupiškio) tarmės studija. Rašė kalbos praktikos klausimais. Iš latvių ir estų kalbų išvertė grožinės literatūros. Mirė 1981 09 13 Vilniuje.

     

    8 d. – 75 metai, kai (1937) Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris ALGIRDAS KAZIMIERAS ARELIS. 1945-1949 mokėsi Bernatonių pradinėje mokykloje. 1964 baigė LKKI. Lietuvos nusipelnęs treneris (1973). Kandidatas į irklavimo sporto meistrus. Paruošė daugkartinius TSRS bei pasaulio čempionatų dalyvius. 

     

    8 d. – 50 metų, kai (1962) Raseiniuose gimė rašytojas  ARŪNAS SPRAUNIUS. 1980-1984 ŠPI studijavo lituanistiką. Mokytojavo Pasvalio rajone ir Panevėžyje, dirbo Panevėžio balso korespondentu, leido jo kultūrinį priedą Nevėžis. Išleido romaną Sulamita (1996), novelių knygą Tylos (2003), eilėraščių rinkinius Egzaltacijos (1998), Savigraužos karalystė (1999), Letos pliažai saulėti (2004).

     

    10 d. – 70 metų, kai (1942) Naujamiestyje gimė inžinierius, matematikas, fizinių m. (informatika) habil. dr. ALBERTAS ČAPLINSKAS. 1964 baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą, 1966 - Maskvos valstybinį M. Lomonosovo universitetą. Dirba Matematikos ir informatikos instituto Programų sistemų inžinerijos skyriaus vadovu. VU, VGTU profesorius, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos, Lietuvos matematikų draugijos narys. Kelių  monografijų bei knygų, per 150 mokslo darbų autorius.

     

    12 d. – 120 metų, kai (1892) Samarakėliuose (Anykščių r.) gimė muzikas, choro dirigentas, pedagogas MYKOLAS KARKA. Nuo 1918 gyveno Panevėžyje. Dėstė muziką, steigė chorus, nuo 1924 rengė dainų šventes, buvo jų dirigentas. 1960-1975 Panevėžio - liaudies operetės įkūrėjas, muzikos vadovas ir dirigentas. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1955). Sukūrė dramos spektaklių muzikos, parašė choro dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Mirė 1984 08 12 Panevėžyje.

     

    12 d. – 110 metų, kai (1902) Dapšionių kaime (Smilgių vlsč.) gimė ekonomistas, publicistas, pedagogas DOMAS CESEVIČIUS. 1924 baigė Panevėžio gimnaziją. 1924-1927 studijavo LU, 1928-1932 Kelno universitete -ekonomikos ir socialinius mokslus. 1933 apgynė ekonominių mokslų daktaro disertaciją. Dirbo VDU, ekonomines žinias gilino JAV universitetuose. Nuo 1933 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1939 Lietuvos Finansų ministerijos generalinis sekretorius. 1940-1945 kalėjo Sibiro lageriuose. Parašė mokslinių darbų ekonomikos klausimais. 1995 išleista jo knyga Lietuvos ekonominė politika 1918-1940 m. Daug darbų liko rankraščiuose. Mirė 1986 03 14 Vilniuje. Palaidotas gimtinėje Dapšionyse

     

    13 d. – 120 metų, kai (1892) Jankaičiuose (Radviliškio r.) gimė kunigas, dramaturgas HENRIKAS PRIALGAUSKAS. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Imbrade, Laukuvoje, Salake, Skapiškyje, Smilgiuose, Karsakiškyje, Velykiuose. 1949-1957 kalintas Irkutsko srities lageriuose. Stasio Žemaičio slapyvardžiu paskelbė 10 dramos veiklų ir komedijų mėgėjų scenai, kiti likę rankraščiuose. Mirė 1978 08 23 Velykiuose.

     

    14 d. – 140 metų, kai (1872) įkurta Panevėžio mokytojų seminarija.

     

    15 d. – 140 metų, kai (1872) Dovyduose (Pasvalio r.) gimė kunigas, rašytojas, filosofas, pedagogas JULIJONAS LINDĖ-DOBILAS. Baigė Kauno kunigų seminariją, kunigavo daugiausia Latvijoje. Nuo 1922 literatūros mokytojas Panevėžio gimnazijoje. 1927-1934 Panevėžio gimnazijos direktorius. Parašė romaną Blūdas (1912), apsakymų, dramas Širdis neišturėjo (1921), Kur laimė? (1930), paskelbė straipsnių literatūros ir kitais klausimais. Mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

     

    18 d. – 145 metai, kai (1867) Panevėžyje gimė teisininkas, visuomenės veikėjas  JONAS MOIGIS. Nuo 1921 Panevėžio apskrities savivaldybės teisinis konsultantas. 1922-1933 Panevėžio notaras. Mirė 1933 07 08 Panevėžyje.

     

    19 d. – 100 metų, kai (1912) Rygoje gimė sportininkas VILIUS MARTYNAS VARIAKOJIS. 1936-1939 dalyvavo pasaulio  stalo teniso pirmenybėse. Daugkartinis šios sporto šakos Lietuvoje čempionas. 1951-1969 Panevėžio vaikų sporto mokyklos direktorius. 1969-1973 Panevėžio m. kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. Mirė 1988 03 02 Panevėžyje

     

    20 d. – 130 metų, kai (1882) Zizoniuose (Biržų r.) gimė valstybės ir visuomenės veikėjas ERNESTAS GALVANAUSKAS. Nuo 1985 keletą metų mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919-1940 vadovavo V-ajam, VII-ajam,VIII-ajam, IX-ajam Lietuvos ministrų kabinetams. Buvo finansų, prekybos ir pramonės, susisiekimo, užsienio reikalų ministru. 1940 pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1963 gyveno Prancūzijoje. Mirė 1967 07 24 Prancūzijoje. 

     

    21 d. – 80 metų, kai (1932) Butniūnuose (Pakruojo r.) gimė literatas STASYS GRUZDAS. Gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Rašė eilėraščius, satyras, epigramas. Išleido knygas Padų pakutenimas (1994), Nukirstas žodis (1998), Ant metų virvių (2000). Mirė 2000 08 19 Panevėžyje.

     

    22 d. – 120 metų, kai (1892) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė finansininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ANTANAS VALIONIS. Nuo 1913 gyveno JAV. Mirė 1969 10 21 JAV.

     

    22 d. – 110 metų, kai (1902)  Blekonyse (Šiaulių a.) gimė kompozitorius, vargonininkas, chorvedis ANTANAS VIRBICKAS. Po karo gyveno Panevėžyje, dirbo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje vargonininku, mokytojavo muzikos mokykloje. Mirė 1966 07 05 Panevėžyje. 

     

    22 d. – 55 metai, kai (1957) Panevėžyje gimė aktorius ALBINAS KĖLERIS. 1983-1987 studijavo LVK. Dirba Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. LTSR nusipelnęs artistas.

     

    24 d. – 105 metai, kai (1907) Naujakiemyje (Ramygalos vlsč.) gimė pulkininkas, Žemaičių legiono vadas JONAS SEMAŠKA. Baigęs Panevėžio gimnaziją mokėsi ir 1930 baigė karo mokyklą Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo savisaugos batalione. Po karo, įstojęs į Lietuvos Laisvės Armiją, tapo Šatrijos rinktinės vadu slapyvardžiu Majoras Liepa. Žemaitijoje veikusias partizanų rinktines sujungė į  Žemaičių legioną ir tapo jų vadu. Žuvo 1947 07 01 Tuskulėnuose. 1998 suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. 2001 jo palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

     

    26 d. – 90 metų, kai (1922) Panevėžyje gimė teatro ir kino aktorius, režisierius GEDIMINAS KARKA. 1941 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į J. Miltinio dramos studiją ir tapo aktoriumi. Nuo 1961 vaidino kine. Per penkiasdešimt darbo metų sukūrė keliasdešimt vaidmenų teatro scenoje ir kino filmuose. LTSR nusipelnęs artistas (1972). Prasidėjus Lietuvos atgimimo Sąjūdžiui aktyviai dalyvavo jo veikloje. Mirė 1991 05 07.

     

     

    Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

     

    Lapkričio 4 d (keliami į sekmadienį po 4 d.). – Upytės bažnyčioje Šv. Karolio Baromiejaus atlaidai.

    Lapkričio 7 d (keliami į artimesnį sekmadienį.) - Geležių bažnyčioje Šv. Stanislovo Kostkos atlaidai

    Lapkričio II sekmadienį – Paįstrio bažnyčioje Šv. M. Marijos Globos atlaidai.

    Lapkričio 30 d.

  • 2012 m. spalio mėn. kraštotyros kalendorius

    SPALIS

     

    1 d. – 70 metų, kai (1942) Puodžiuose (Utenos r.) gimė inžinierius, habil. dr. (technologijos m.), KTU Panevėžio instituto Technologijų fakulteto dekanas, KTU Mechanikos technologijos katedros profesorius JONAS BAREIŠIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

     

    3 d. – 70 metų, kai (1942) Krekenavoje gimė dailininkė tapytoja GRAŽINA JANINA VITARTAITĖ. 1957-1960 mokėsi Kauno dailės mokykloje. 1966 baigė VDI. Nuo 1970 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1980-1989 VDI Tapybos katedros vedėja, docentė (1987). Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. Mokymo priemonės Tapybos pagrindai autorė, Lietuvos ir tarptautinių plenerų dalyvė.

     

    3 d. - 95 metai, kai (1917) Barvydžiuose (Telšių r.) gimė choro dirigentas, pedagogas JUOZAS BAGDONAS. 1947-1950 choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, 1955-1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1950 gyveno Panevėžyje. Dirbo pedagoginėje ir vaikų muzikos mokyklose. 1993 suorganizavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Panevėžio rinktinės mišrųjį chorą. Harmonizavo ir sukūrė dainų chorams bei ansambliams. Mirė 2011 05 22

     

    6 d. – 75 metai, kai (1937) Utenoje gimė kino režisierius RIMTAUTAS ŠILINIS. 1944-1947 mokėsi Raguvos pradinėje mokykloje. 1959 baigė VU Istorijos fakultetą. Nuo 1969 – kino režisierius. Daugelio dokumentinių filmų scenarijų autorius, per 70 dokumentinių filmų režisierius. Keturis kartus apdovanotas už geriausią dokumentinį filmą Lietuvoje. Tarptautiniuose kino festivaliuose (Italijoje, Vengrijoje) laimėjęs aukso ir sidabro medalius bei kitus apdovanojimus.

     

    9 d. – 115 metų, kai (1897) Svetošino dvare (Vilkaviškio r.) gimė inžinierius, visuomenės veikėjas KAZIMIERAS GERMANAS. Pirmojo pasaulinio karo metais baigė į Rusiją evakuotą Panevėžio realinę mokyklą.. 1918 grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1920 baigė karo mokyklą. 1929 baigė Lietuvos VU technikos fakultetą ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1929-1937 dirbo Panevėžio apskrities inžinieriumi. 1933 pastatytas jo suprojektuotas arkinis gelžbetonio tiltas per Lėvenį Paliūniškyje. 1938-1939 ėjo Lietuvos susisiekimo ministro pareigas. Po karo emigravo iš Lietuvos. Gyveno JAV. Mirė 1980 04 18 JAV.

     

    10 d. – 130 metų, kai (1882) Griniūnuose (Ramygalos vlsč.) gimė poetas KAZIMIERAS KRIAUČIŪNAS. Tarnavo pas ūkininkus, vaidino Ramygalos mėgėjų scenoje. 1907 išvyko į JAV, dirbo fizinius darbus, vaidino išeivių statomų dramų spektakliuose, dainavo operetėse. Bendradarbiavo Vienybėje, Margutyje, Dirvoje. Išleido satyrinių eilėraščių rinkinį Iš dūminės lūšnelės (1951), atsiminimų knygą Siauruoju takeliu (1956). Mirė 1970 12 02 JAV.

     

    14 d. – 85 metai, kai (1927) Panevėžyje gimė baleto artistė TAMARA SVENTICKAITĖ-KUNAVIČIENĖ. 1944-1968 Lietuvos operos ir baleto teatro balerina. Nuo 1968 Lietuvos konservatorijos dėstytoja. Apdovanota LDK Gedimino ordinu (1998). Mirė 2010 03 19 Vilniuje.

     

    15 d. – 120 metų, kai (1892) Rėkliuose (dab. Panevėžio sen.) gimė gydytojas chirurgas, docentas (1933), profesorius (1939), akademikas (1941) VLADAS KUZMA. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1914 įstojo į Dorpoto (dab. Tartu, Estija) universiteto medicinos fakultetą. Nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą. Dirbo Panevėžio ligoninėje. 1923 baigė LU mediciną. Dirbo chirurgu klinikose, apgynė daktaro disertaciją. Pirmasis Lietuvoje ligoniui perpylė kraują (1923). Nemokamai gydė neturtingus ligonius. Daugelyje tarptautinių konferencijų skaitė mokslinius pranešimus. Mirė 1942 06 08 Kaune.

     

    22 d. – 125metai, kai (1887) Čivyliuose (Utenos r.) gimė kunigas JONAS GUDONIS. Įšventinus kunigu, 1917 paskirtas Ramygalos vikaru. 1918, įkūrus Ramygalos progimnaziją, ėjo ir kapeliono pareigas. 1920-1922 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Mirė 1999 09 03.

     

    19 d. – 90 metų, kai (1922) Petriškiuose (Pasvalio r.) gimė pedagogas, poetas JUOZAS JUKNEVIČIUS. Vėliau su tėvais gyveno netoli Paįstrio. 1941-1944 mokėsi Panevėžio aukštesniojoje prekybos mokykloje, kartu lankė muzikos mokyklą. Vėliau studijavo Vilniaus konservatorijoje, dirbo Mokytojų namuose. 1949 ištremtas į Sibirą. 1956 grįžo į Lietuvą, dirbo Kėdainiuose. Išleido tris eilėraščių rinktines: Tėviške, tu rytmečio aušra (1994), Eršketrožių žydėjimas (1999), Prie tavęs aš vėlei sugrįžtu (2003).

     

     

    23 d. – 120 metų, kai (1892) Panevėžyje atidaryta Kristaus Prisikėlimo cerkvė.

     

    25 d. – 70 metų, kai (1942) Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė dailininkė LAIMUTĖ ONA GUDAITIENĖ-JODISKAITĖ. 1949-1958 mokėsi Ramygalos vid. mokykloje. 1970 baigė VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1985), Panevėžio sekcijos pirmininkė (1983-1988). Parodose dalyvavo nuo 1970. Mirė 2003 04 05 Panevėžyje.

     

    27 d. – 75 metai, kai (1937) Šiauliuose gimė ekonomistas, profesorius, socialinių m. dr. Lietuvos MA viceprezidentas, ambasadorius, Lietuvos Seimo narys RAIMUNDAS RAJECKAS. 1954 baigė Panevėžio I-ąją vid. mokyklą. Mirė 1997 08 11.

     

    28 d. – 55 metai, kai (1957) Panevėžyje gimė kompozitorius, humanitarinių m. dr. RIČARDAS KABELIS. 1982 baigė Lietuvos konservatoriją, stažavosi  ir studijavo jos aspirantūroje. 1987-1990 dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1990-1994 – Štutgarto aukštojoje muzikos mokykloje ir universitete. Sukūrė šiuolaikinės muzikos kūrinių, paskelbė teorinių straipsnių.

     

    30 d. – 125 metai, kai (1887) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė poetas ANTANAS JOKŪBAITIS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Atlikęs karinę prievolę carinėje kariuomenėje, du metus daraktoriavo Vadoklių apylinkėse. 1910-1912 tarnavo Rygos policijoje. Nuo 1913 gyveno JAV. Įsijungęs į lietuvių visuomeninę veiklą organizavo meno saviveiklą, režisavo spektaklius, pats vaidino. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinius Skambančios stygos (1915), Svetimoje padangėje (1920). Mirė po 1967 JAV.

     

    Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

    Spalio 7 d ( keliama į sekmadienį po 7 d.) – Ėriškių bažnyčioje Rožinio Šv. Mergelės Marijos atlaidai

     Spalio 7 d ( keliama į artimesnį sekmadienį ) Karsakiškio bažnyčioje  Rožinio Šv. Mergelės Marijos atlaidai.

     Spalio 7 d ( keliama į sekmadienį po 7 d.) Raguvos bažnyčioje  Rožinio Šv. Mergelės Marijos atlaidai.

     Spalio 7 d ( keliama į artimiausią sekmadienį ) Smilgių bažnyčioje  Rožinio Šv. Mergelės Marijos atlaidai.

    Spalio 28 d. – Vadoklių bažnyčioje Šv. Apaštalų Simono ir Judo (Tado) atlaidai.

  • 2012 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius

    RUGSĖJIS

     

    1 d. – 90metų, kai (1922) atidaryta Panevėžio viešoji biblioteka. Nuo 1995 Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

     

    1 d. – 45 metai, kai atidaryta (1967) Panevėžio 7-oji vidurinė mokykla  Nuo 1995 J. Miltinio vidurinė mokykla.

     

    1 d. – 25 metai, kai (1987) atidaryta Panevėžio 17-oji vidurinė mokykla. Nuo 2001 Ąžuolo vidurinė mokykla.

     

     

    3 d. – 105 metai, kai (1907) Akmenėje gimė režisierius, aktorius JUOZAS MILTINIS. 1931 baigė Kauno valstybinę teatro vaidybos mokyklą, 1931-1932 dirbo aktoriumi Šiaulių dramos teatre. 1932-1938 mokėsi Paryžiaus ir Londono teatrų studijose. 1938-1940 vadovavo Darbo rūmų teatrinei studijai Kaune. Nuo 1940 Panevėžio dramos teatro įkūrėjas, meno vadovas, vyriausias režisierius, vaidybos studijos vadovas, aktorius. Režisavo per 70 spektaklių. Mirė 1994 07 13 Panevėžyje.

     

    4 d. – 110 metų, kai (1902) Joniškyje (Rokiškio r.) gimė rašytojas, kritikas, vertėjas JUOZAS KELIUOTIS. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo Kauno ir Paryžiaus universitetuose, redagavo Naująją Romuvą, Kūrybą. Parašė romaną Svajonė ir siaubas (1940), memuarus Dangus nusidažo raudonai (1976), paskelbė straipsnių literatūros ir meno klausimais. Mirė 1983 02 25 Vilniuje.

     

    6 d. – 140 metų, kai (1872) Vyžuonose (Utenos r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptų mokyklų organizatorius DOMININKAS TUSKENIS. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1895 ir paskirtas Smilgių bažnyčios vikaru. Čia palaikė ryšius su vietiniais knygnešiais. Organizavo lietuviškos spaudos bibliotekėlę, kurią nuo 1896 iki spaudos atgavimo tvarkė knygnešys Antanas Bataitis. 1897 įkūrė knygų skaitymo draugiją. Nuo 1900 kunigavo Ukmergėje, vėliau Kupreliškyje, Traupyje ir kt. Prieš mirtį kurį laiką gyveno Krekenavoje.

    Mirė 1947 06 03 Krekenavoje. Palaidotas Vyžuonų (Utenos r.) bažnyčios šventoriuje.

     

    6 d. – 105 metai, kai (1907) Šiluose (Vadoklių vlsč.) gimė  kunigas ALBINAS SPURGIS. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1932 įšventintas kunigu. Kunigavo Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Kristaus Karaliaus katedroje. Vėliau klebonavo Geležiuose, Šimonyse. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Nuo 1969 gyveno Australijoje. Mirė 1985 10 07 Adelaidėje (Australija).

     

    13 d. – 125 metai, kai (1887) Barklainiuose (Ramygalos vlsč.) gimė Lietuvos kariuomenės veikėjas, pulkininkas ALEKSANDRAS JAKAITIS. Kaip Rusijos kariuomenės karininkas dalyvavo I pasauliniame kare. 1919 stojo į Lietuvos kariuomenę, ėjo įvairias vadovaujamas pareigas. Nuo 1924

    I-os karo apygardos viršininkas. Mirė 1933 09 04 Marijampolėje.

     

    13 d. – 110 metų, kai (1902) Papiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė kunigas MYKOLAS BANAITIS. Baigė Kauno kunigų seminariją ir Kauno universiteto teologijos fakultetą (1928). Kunigavo Kamajuose, Pabiržėje, Truskavoje, Panevėžyje. Mirė 1978 07 17 Panevėžyje.

     

    13 d. – 80 metų, kai (1932) Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, LMA profesorius BRONISLOVAS VAIDUTIS KUTAVIČIUS. Mokėsi Molainių pradinėje mokykloje, Panevėžio ir Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose. 1959-1964 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1985 Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas (1995). LATGA-A Metų autoriaus laureatas (2005). Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių.

     

    15 d. – 100 metų, kai (1912) Kušlėnuose (Mažeikių r.) gimė dailininkas LIUDAS VILIMAS. 1935 baigė Kauno meno mokyklą, nuo 1938 studijavo Vienos dailės akademijoje. 1940 buvo pirmasis Panevėžio teatro dailininkas. Nuo 1949 gyveno JAV. Dirbo vitrinų dekoravimo srityje. Sukūrė knygų iliustracijų, teatro dekoracijų, tapybos darbų. Mirė 1966 08 22 JAV.

     

    16 d. – 60 metų, kai (1952) Kėdainiuose gimė istorikas, istorijos mokytojas ekspertas JUOZAS BRAZAUSKAS. Nuo 1978 gyvena ir dirba Panevėžyje. Išleido vadovėlių, mokymo priemonių.

     

    17 d. – 55 metai, kai (1957) Kaune gimė dailininkė dizainerė JŪRATĖ RIDIKIENĖ-MILKINTAITĖ. Nuo 1983 gyvena ir dirba Panevėžyje. Respublikinių ir pasaulinių ekslibrių parodų dalyvė bei laureatė.

     

    18 d. – 115 metų, kai (1897) Žižmariškyje (Kupiškio r.) gimė fizikas, eksperimentinės fizikos Lietuvoje pradininkas, Lietuvos MA akademikas POVILAS BRAZDŽIŪNAS. 1915 baigęs Panevėžio realinę mokyklą studijavo LU. 1926 - 1930 tobulinosi Ciuricho universitete. Apgynė daktaro disertaciją. Dirbo VDU ir VU. Parengė Fizikos terminų žodyną, vadovėlių aukštosioms mokykloms, kitų darbų. Mirė 1986 03 02

     

    19 d. – 65 metai, kai (1947) Druseikiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė dailininkė tapytoja IRENA MILAŠEVIČIŪTĖ-PAULAVIČIENĖ. Mokėsi Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, studijavo dailę VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1999). Nuo 1976 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

     

    24 d. – 85 metai, kai (1927) Panevėžyje gimė aktorė HENRIKA HOKUŠAITĖ-KOSMAUSKIENĖ. Nuo 1945 iki mirties Panevėžio dramos teatro aktorė. Mirė 1989 08 31 Panevėžyje.

     

    25 d. – 85 metai, kai (1927) Kubiliūnuose (Radviliškio r.) gimė teatro aktorė, režisierė JULIJA BLĖDYTĖ, STEPANKIENĖ. 1946-1948 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1948-1983 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė per 70 vaidmenų. 1966 su vyru dailininku A. Stepanka įkūrė lėlių teatrą (nuo 1996 Panevėžio savivaldybės Vaikų kaukių teatras; jo režisierė. Režisavo per 50 lėlių teatro spektaklių, su jais gastroliavo Čekijoje, Estijoje, Švedijoje, Rusijoje ir kt.

      

    26 d. – 70 metų, kai (1942) Panevėžyje gimė biochemikas, habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1985), Lietuvos MA narys korespondentas (1987), Europos asociacijos narys (1993), nuo 2003 UAB Fermentas mokslo direktorius, profesorius ARVYDAS JANULAITIS. Tarptautinėje spaudoje paskelbė mokslinių straipsnių, parašė monografiją (1989). Lietuvos nacionalinės (mokslo) premijos laureatas (1994).

     

    30 d. – 105 metai, kai (1907) Niaukonyse (Smilgių vlsč.) gimė bibliotekininkė VALERIJA KISINIENĖ. 1931-1934 studijavo ekonomiką KU, 1954-1957 VU studijavo bibliotekininkystę. 1931-1940 dirbo KU bibliotekoje, 1940-1981 – VU bibliotekoje. Padėjo išsaugoti bibliotekos fondus nuo sunaikinimo per karą. Sudarė knygą Autorinės lentelės Lietuvos TSR bibliotekoms (1949, 1958, 1972). Mirė 1993 10 08 Vilniuje.

     

    30 d. – 80 metų, kai (1932) Pajuostyje (Panevėžio-Velžio vlsč.) gimė statybos inžinierius, dr. (technologijos m.), KU Statybos katedros docentas, Statinių ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius LAIMUTIS JONAS VAICEKAUSKAS. 1956 baigė KPI Statybos fakultetą, 1962-1964 mokėsi aspirantūroje. Per 80 mokslinių straipsnių bei mokslinio ir taikomojo pobūdžio tyrinėjimo darbų autorius.

     

    Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

    Rugsėjo 8 d -  Krekenavos bažnyčioje  Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai.

    Rugsėjo 8 d. -  Šilų bažnyčioje Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai (keliami į sekmadienį po 8 d.).

    Rugsėjo 21 d. – Naujamiesčio bažnyčioje Šv. Mato atlaidai (keliami į artimesnį sekmadienį).

    Rugsėjo 29 d. – Ramygalos bažnyčioje Šv. Mykolo arkangelo atlaidai.