Kraštotyros kalendorius - Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met Fri, 29 Mar 2024 15:48:21 +0200 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt 2009 m. sukanka https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/161-2009-m-sukanka https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/161-2009-m-sukanka

Π 290 metų, kai gimė (1729) JUOZAPAS BENEDIKTAS VAZNICKIS-PUNDZEVIČIUS, kunigas. Nuo 1779 – Ramygalos klebonas, nuo 1792 – altarista. Mirė 1795 05 15. Palaidotas Ramygalos bažnyčios rūsyje.
Π 225 metai, kai Žemaitijoje gimė (1784) BENEDIKTAS ŠMIGELSKIS, Krekenavos paskutinis arkidiakonas, istorikas. Mokėsi pranciškonų vienuolynų mokyklose, studijavo VU. 1806 įšventintas kunigu, nuo 1829 prelatas, ėjo įvairias pareigas Žemaičių vyskupijos kapituloje. Rašė lenkiškai. Tęsė M.Valančiaus istoriografinius tyrinėjimus. Parašė jo knygos ,,Žemaičių vyskupystė“ kritinį vertinimą, plačiai nušvietė vyskupo J.A.Giedraičio gyvenimą ir asmenybę, iš prancūzų į lenkų kalbą išvertė poezijos, visuotinės istorijos veikalų. Kai kurių jo raštų lietuviškus vertimus 1908-1912 paskelbė ,,Draugija“. Mirė 1879 02 19 Antanapolyje. Palaidotas Krekenavoje.
Π 200 metų, kai Žemaitijoje gimė (1809) TEOFILIS RAČKAUSKAS, kunigas, vienuolis dominikonas, 1863 sukilimo dalyvis. Būdamas Raseinių vienuolyne prisidėjo prie sukilėlių. 1863 iškeltas į Naujamiestį vikaru, tais pačiais metais išėjo pas sukilėlius kapelionu. 1863 08 17 prie Pališkio (Krakių vlsč.) rusų sulaikytas, rugpjūčio 23  įvykdyta mirties bausmė Kaune.
Π 170 metai, kai Sukniškio dvare (Karsakiškio vlsč.) gimė (1839) POVILAS PUZINAS, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1879 išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. Jo iniciatyva apskrityje buvo statomi tiltai, gerinami keliai, tiesiamos telefono linijos, įkurta Panevėžio realinė mokykla, pastatyta Panevėžio trąšų gamykla. Už švietėjišką veiklą 1890 nuteistas 10 metų tremties. Mirė 1910 Vinicoje (Ukraina). Žmona palaidota Naujamiesčio kapinėse.
Π 165 metai, kai Zalatoriuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1844) NIKODEMAS BAUKUS VENSKAVIČIUS, lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Panevėžio, Šiaulių gimnazijose. 1872 baigė Kazanės universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Saratovo ir Voronežo gubernijose teismų įstaigose. Mokydamasis rinko tautosaką Vadaktėlių, Upytės, Ramygalos apylinkėse, kaupė medžiagą lietuvių kalbos gramatikai, rašė straipsnius lietuvių kalbos rašybos klausimais. Sudarytas tautosakos rinkinys ,,Senu dienu Bili“ saugomas Lietuvos MA tautosakos rankraštyne, straipsniai, kalbinė medžiaga ir laiškai – VUB Rankraščių skyriuje. Mirė 1877 12 13 Peterburge.
Π 165 metai, kai Plaučiškiuose. (Rozalimo vlsč.) gimė (1844) STANISLOVAS RAILA, teisininkas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžyje bajorų gimnazijoje, teisės mokslus studijavo Petrapilyje, kurį laiką dirbo Rusijoje. 1875 grįžęs į Lietuvą tapo vienu iš pirmųjų lietuvių advokatų Kaune. Buvo įvairių lietuviškų draugijų narys, ,,Aušros“ rėmėjas, vienas jos bendradarbių. Mirė 1918 Ukrainoje.
Π 160 metų, kai Čelkiuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1849) ADOMAS BARANAUSKAS, knygnešys. Spaudos draudimo metais knygas platino Smilgių krašte. Mirė 1919 Smilgiuose.
Π 150 metų, kai gimė (1859) ALEKSANDRAS GARNEVIČIUS, kunigas, lietuviškos spaudos bendradarbis, knygnešių rėmėjas. Baigęs Kauno kunigų seminariją kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Nuo 1906  - Vadaktėlių bažnyčios kuratas. Mirė 1931 05 09 Vadaktėliuose.
Π 150 metų, kai Meldiniuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1859) ADOMAS LOPATTO (Lopeta), kunigas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje. 1884 įšventintas kunigu, dirbo Panevėžyje, Telšiuose ir kt. 1893 išvyko į JAV, ten steigė lietuviškas parapijas, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje. Mirė 1946 JAV.
Π 145 metai, kai Kretingos r. gimė apie (1864) KAZIMIERAS DOMARKAS, kunigas, knygnešys. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1890 įšventintas kunigu ir paskirtas į Raguvą vikaru. Palaikė ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Buvo jos bendradarbis, draudžiamosios spaudos platintojas Raguvos apylinkėse. 1895 buvo areštuotas, tardomas. 1896 10 14 caro paliepimu 6 mėn. uždarytas į Kretingos vienuolyną, nuo 1897 penkeriems m. ištremtas į Sibirą. 1902 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Židikuose (Mažeikių r.) Mirė 1902 10 01.
Π 145 metai, kai Gailiūnuose (Skaistgirių vlsč.) gimė (1864) IGNAS JASILIONIS, knygnešys, daraktorius. Platino draudžiamas lietuviškas knygas, nuo 1900 kurį laiką daraktoriavo – mokė vaikus slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Po spaudos draudimo panaikinimo dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo suburęs draugiją „Jaunimo kuopelė“, kuri turėjo nemažą bibliotekėlę, leido šapirografuotą laikraštėlį „Mūsų draugas“ (išėjo 4 nr.). Mirė 1957, palaidotas Pušaloto kapinėse.
Π 145 metai, kai Gringaliuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1864) KOTRYNA MEILŪNAITĖ, knygnešė, daraktorė. Lietuviškai skaityti išmoko namuose. Vėliau, sulaukusi 20 metų,Ramygalos, Raguvos ir Vadoklių valsčių kaimuose pradėjo mokyti vaikus lietuviškai skaityti ir katekizmo. Mokė vaikus ir po spaudos draudimo panaikinimo (iki 1924-1925).
Π 140 metų, kai Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė apie (1869) JULIJUS ŠLIOGERIS, knygnešys. Lietuvišką spaudą platino nuo „Aušros“ laikų. Platinti padėjo brolis Jonas. Spaudinių gaudavo iš knygnešio A. Bataičio. Savo namuose turėjo įsirengęs knygų slėptuves. Tvarkė kunigo D. Tuskenio slaptą lietuviškų knygų bibliotekėlę bažnyčios varpinėje, turėjo ir savo bibliotekėlę, kurią taip pat slėpė varpinėje. 1898 11 10 policija jo namuose rado draudžiamų lietuviškų knygų. Buvo areštuotas, savaitę kalėjo Panevėžio kalėjime. Vengdamas tolesnio persekiojimo netrukus pasitraukė į JAV.
Π 140 metų, kai Juodikoniuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1869) MOTIEJUS DARAŠKEVIČIUS, knygnešys. 1900 policija jį sulaikė Pasvalyje. Kratos metu jo bute rasta draudžiamos lietuviškos spaudos. Taikytas kardomasis areštas Panevėžyje.
Π 125 metai, kai gimė (1884) BRONISLOVAS LIESIS, mokytojas, knygnešys. Gyveno Ramygaloje. Lietuvišką spaudą platino Ramygalos apylinkėse. 1905 atstovavo ramygaliečiams Didžiajame Vilniaus Seime. Būrė spaudos platintojus, rūpinosi slaptų knygynėlių steigimu. 1906-1911 caro valdžios kalintas. 1918 dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje. Vėliau baigė KU, mokytojavo, nuo 1934 – Jurbarko gimnazijos direktorius. 1941 06 07 ištremtas į Sibiro lagerius. Mirė 1942 03 25 Rešiotuose (Krasnojarsko kr.).
Π 125 metai, kai Kaune gimė (1884) VLADAS PAULAUSKAS, kompozitorius. Baigęs Kauno gimnaziją, privačiai studijavo muziką. 1918 Panevėžyje įkūrė ,,Saulės“ draugijos muzikos kursus. 1924 organizavo šaulių chorą, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos organizatorių. Parašė ir daugiausia savo lėšomis išleido apie 40 muzikos kūrinių. Mirė 1960 08 30 Panevėžyje.
Π 120 metų, kai Juškakaimiuose (Šakių r.) gimė (1889) ANTANAS NAUJOKAS, teisininkas, literatas, visuomenės  veikėjas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, dalyvavo lietuvių studentų veikloje. 1921 grįžo į Lietuvą, dirbo Teisingumo ministerijoje, teisėjavo Marijampolėje, Panevėžyje, 1940-1944 dirbo advokatu Panevėžyje. Išleido knygeles ,,Trupinėliai“ (1928), ,,Byrančios varpos“ (1932). 1944 pasitraukė į Vakarus. Mirė 1952 11 JAV.
Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) ANTANAS TAMOLIŪNAS, kunigas, žurnalistas. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.
Π 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) LEVAS TVERSKOJUS, architektas. Nuo 1928 Leningrado I.Repino instituto Architektūros fakulteto profesorius.
Π 110 metų, kai Pavašuokiuose (Raguvos vlsč.) gimė (1899) ANTANAS KIELA, kunigas, Garbės kanauninkas. Kurį laiką dirbo dėstytoju Telšių kunigų seminarijoje. 1946-1948 slapta kunigavo Kėdainių ir Šakių r. bažnyčiose, 1948-1950 slapstėsi Šakių r. 1950 areštuotas ir nuteistas 10 m.lagerio. Kalėjo Irkutsko srt. (Rusija). Mirė 1983, palaidotas Tirkšlių kapinėse (Mažeikių r.).
Π 110 metų, kai Panevėžyje gimė (1899) IZAOKAS ZOKOMAS, smuikininkas, pedagogas. Ilgą laiką Panevėžyje dirbo muzikos mokytoju. Nuo 1928 – Kauno radiofono simfoniniame orkestre. Žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
Π 105 metai,   kai Ukmergėje gimė (1904) MARIJA PUZINOWSKA, pedagogė, viusomenės veikėja. Baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, mokytojavo Raguvoje ir kt. Lietuvos lenkų kultūros švietimo draugijos ,,Pochodnis“ veikėja.
Π 100 metų, kai Stetiškiuose gimė (1909) JONAS BAČIAUSKAS (slap.Rapolas), Lietuvos kariuomenės karininkas. 1944 rudenį sutelkė vyrus į partizanų būrį, kuriam pats vadovavo. Būrys veikė Panevėžio apskrityje. Žuvo 1946 03 21 Spirakių miške. 1998 09 14 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Π 100 metų, kai Paislykyje (Pasvalio r.) gimė (1909) JONAS KAZĖNAS, vertėjas. Mokėsi Linkuvos, Panevėžio gimnazijose, studijavo Kauno VDU. Su kitais įsteigė knygų leidimo bendrovę ,,Fakelas“. Mokytojavo Pasvalio r. mokyklose. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutinius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.
Π 90 metų, kai Juostininkuose (Anykščių r.) gimė (1919) RAFAELIS SARGAUTAS, organizacijos ,,Lietuvos laisvės armija“ narys. Steigė partizanų būrius Panevėžio ir kitose apylinkėse. 1946 suimtas.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Sat, 04 Apr 2009 15:08:21 +0300
2009 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/162-2009-m-sausio-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/162-2009-m-sausio-mn-kratotyros-kalendorius 1 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) ZENONAS REKAŠIUS, inžinierius elektrikas, profesorius. Po antrojo pasaulinio karo apsigyveno JAV, dėstė įvairiuose universitetuose. Nuo 1968 - JAV lietuvių dienraščio „Akiračiai“ redaktorius.

]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Mon, 29 Dec 2008 11:16:35 +0200
2009 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/163-2009-m-vasario-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/163-2009-m-vasario-mn-kratotyros-kalendorius

2 d. 100 metų, kai Panevėžyje gimė (1909) VANDA TAMAŠAUSKAITĖ-FRANKIENĖ, rašytoja, pedagogė. 1928 baigė Panevėžio gimnaziją, mokytojavo. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Dirbo lituanistinėse mokyklose. Parašė scenos vaizdelių vaikams ,,Eglutės prašymas“, ,,Barzdukų karalystėje“, ,,Našlaitės laimė“ ir kt., išleido pasakojimų, pasakų bei vaizdelių knygas ,,Karalaitės Gintarės ilgesys“, (1957), ,,Pasakų pasaulis“ (1980), ,,Ąžuolo mirtis“ (1991) ir kt. Mirė 2007 12 03 JAV.
2 d. 85 metai, kai Stakiuose (Anykščių r.) gimė (1924) JURGIS URBONAS, poetas, prozininkas. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Niūronyse. 1945 išėjo partizanauti. Redagavo partizanų leidinius ,,Partizanų kova“, ,,Pragiedruliai“, ,,Neįveiksi, sūnau, šiaurės“, humoristinių eilėr. rinkinį ,,Istrebiteliada“, sukūrė romaną, kurio likimas nežinomas. Išliko 1941-1943 rašytų eilėraščių ir apsakymų rankraštinis rinkinys ,,Ei, jaunyste!“ Dalis kūrinių iš jo paskelbta almanache ,,Anykščiai“ (1979). Žuvo 1948 02 02.
5 d. 100 metų, kai Vikonyse (Anykščių r.) gimė (1909) JUOZAS JURGINIS, istorikas, kultūros ir meno tyrinėtojas, profesorius. 1928 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, dirbo LTSR MA Centrinės bibliotekos direktoriumi, dėstė VU ir kt. Išleido ,,Lietuvos meno istorijos bruožai“ (1960), ,,Mikalojus Katkus“ (1963), ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje“ (1965), ,,Istorija ir poezija“ (1969). Mirė 1994 Vilniuje.
5 d. 55 metai, kai gimė (1954) JONAS MASIOKAS, 2007 m. Panevėžio rajono tarybos narys.
7 d. 105 metai, kai Nociagaloje (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1904) KAZIMIERAS PABEDINSKAS, inžinierius, verslininkas, visuomenės veikėjas. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo LU ir Grenoblio (Prancūzija) universitete, specializavosi Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą organizavo linų apdirbimo bendroves. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Alžyrą, 1956 išvyko į JAV. Vadovavo statybos bendrovei ,,Danga“. 1990 grįžo į Lietuvą, bendradarbiavo spaudoje. Išleido atsiminimų knygą ,,Nuo Plungės iki Maroko“ (1988, 1994). Mirė 1998 06 23 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje.
8 d. 95 metai, kai Dumbliūnėliuose (Pasvalio r.) gimė (1914) TEOFILIS ZUBAVIČIUS, gamtininkas ornitologas. Nuo 1937 iki 1987 dirbo Žuvinto rezervate. Parašė knygas ,,Žuvinto ežero paukščiai“ (1954), ,,Ežero giesmė“ (1962), ,,Žuvintas ir jo gyventojai“ (1978). Kartu su kitais išleido knygą ,,Žuvintas“ (1961), paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje. Mirė 1993 11 12 Panevėžyje.
8 d. 60 metų, kai Raguvoje gimė (1949) POVILAS KULVINSKAS, poetas, aktorius. 1967 baigė Raguvos mokyklą, dirbo Šilų kultūros namuose, nuo 1970 mokėsi J.Miltinio teatro studijoje Panevėžyje, dirbo aktoriumi Panevėžio dramos teatre, režisieriumi Birštono liaudies teatre. Išleido poezijos knygeles ,,Sielos giesmė negęstanti“ (1991), ,,Meilės elegijos“ (1992), ,,Mylimai“ (1993), ,,Skaidrumas“ (1995), ,,Širdies gėlės“ (1996), ,,Lietuvaitei“ (1997), ,,Jausmai ir mintys“ (1998), ,,Motinai, mylimai. Lietuvai“ (1999) , ,,Motinai“ (2002), eilėraščių rinktinę „Žmogaus meilė“ (2007)..
9 d. 65 metai, kai Tyliuose (Šiaulių r.) gimė (1944) JUOZAS JANULIS, kunigas, pedagogas. 1968-1973 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1973 – Krekenavos bažnyčios vikaras, 1973-1976 – Panevėžio katedros vikaras, vėliau kunigavo Anykščių, Zarasų rajonuose. 1983—1985 – Vadoklių pararijos klebonas. Nuo 2008 08 04 Raguvos parapijos klebonas ir Traupio parapijos administratorius.
11 d. 85 metai, kai Smilgiuose gimė (1924) PETRAS MOLIS, ekonomistas, visuomenininkas. Po karo apsigyveno JAV, studijavo ekonomiką Bostono koledže. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių skautų veikloje.
14 d. 140 metų, kai Zubiškiuose (dab. Ragaudžiai, Upytės sen.) gimė (1869) JONAS VIZBARAS, knygų platintojas, kunigas. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje, vėliau studijavo  Peterburgo dvasinėje akademijoje. Ją baigęs kunigavo Kurtuvėnuose, Darbėnuose, Liepojoje. Slapta platino draudžiamą spaudą, daugiausia ,,Tėvynės sargą“. Bendradarbiavo ,,Tėvynės sarge“, ,,Viltyje“, ,,Vienybėje“, ,,Ryto garse“ir kt. Mirė 1919 03 27 Liepojoje.
15 d. 115 metų, kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė (1894) KAZIMIERAS MIKOLAJŪNAS, Lietuvos kariuomenės karininkas, karo aviacijos pulkininkas. Mokėsi Raguvos mokykloje, Panevėžio realinėje mokykloje. 1917 įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurios nebaigęs stojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Vėliau baigė aukštuosius karininkų kursus, tarnavo karo aviacijoje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją.  Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo dienraščio „Draugas“ spaustuvėje. Mirė 1993 01 04 Čikagoje.
17 d. 120 metų, kai Trakuose gimė (1889) JOKŪBAS MALECKAS, karaimų poetas, vertėjas. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, piešimo mokykloje. Nuo 1919 gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Bedradarbiavo Panevėžyje leidžiant žurnalą ,,Onarmach“. Į karaimų kalbą išvertė Maironio, J.Krylovo, A.Puškino kūrinių. Rašė eilėraščius, balades, pjeses. Mirė 1952 01 12. Palaidotas Naujamiesčio karaimų kapinėse.
18 d. 105 metai, kai Skaistgiriuose gimė (1904) PETRAS LELIS (Lalis), inžinierius. 1924 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, dirbo žemės ūkio ministerijoje. 1930 baigė technikos studijas Prancūzijoje. Dirbo apskrities inžinieriumi  Mažeikiuose, Raseiniuose, Tauragėje. Ilgiausiai (7 metus) dirbo Panevėžyje. Projektavo ir tiesė kelius, tiltus, statė mokyklas, projektavo ir statė Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus. Nuo 1948 gyveno Kanadoje. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido atsiminimų knygą ,,Lietuvos keliu 1910-1973 metai“ (1973). Mirė 1984 04 15.
18 d. 105 metai, kai Vynupėje (Panevėžio sen.) gimė (1904) FELIKSAS BIELINSKIS, architektas, menotyros m. kand. (1954). 1932 baigė VDU Technikos fakultetą. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokykų, stadionų, gyvenamųjų namų, rekonstruotos Panevėžio r. Uliūnų ir Geležių bažnyčios. Su kitais parengti albumai „Lietuvių liaudies menas: Architektūra“ (2 kn. 1957-1965), „Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra“ (1970) ir kt. Mirė 1986 02 13 Kaune.
20 d. 50 metų, kai (Vaišvilčiuose) gimė (1959) ALGIRDAS DAUKNYS, kunigas, teologijos licenciatas. Įšventintas kunigu 1985 04 14. Nuo 1997 11 12 Naujamiesčio šv. apaštalo Mato bažnyčios klebonas. Aptarnauja ir Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčią.
23 d. 95 metai, kai Berniūnuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1914) LEONAS VALKŪNAS, vertėjas, literatūros tyrinėtojas. VDU baigė klasikinę filologiją (1938). Mokytojavo Plungės gimnazijoje, nuo 1945 dėstė VU. Iš lotynų ir graikų k. išvertė Longo ,,Dafnį ir Chloją“ (1958), Heliodoro ,,Etiopinius pasakojimus“ (1960), Ezopo ir Fedro ,,Pasakėčias“ (1965, 1987), T.Moro ,,Utopiją“ (1968), Petro Dusburgiečio ,,Prūsijos žemės kroniką“ (1987) ir kt. Parašė vidurinėms mokykloms lotynų k. vadovėlį (1973), parengė mokymo priemonių. Mirė 1990 04 21 Vilniuje.
24 d. 85 metai, kai Butkiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1924) ANTANAS MIKĖNAS, sportininkas lengvaatletis, TSRS nusipelnęs sporto meistras (1956), daugkartinis Lietuvos ėjimo čempionas ir rekordininkas, Melburno olimpinėse žaidynėse (1956) laimėjęs sidabro medalį, tarptautinėse jaunimo varžybose (1957) – aukso medalį. Mirė 1994 09 23.
24 d. 85 metai, Kai Naujamiesčio vnk. gimė (1924) ONA KONKULEVIČIŪTĖ-BANIONIENĖ, aktorė. 1943-1962 dirbo Panevėžio dramos teatre. Mirė 2008 01 06 Vilniuje. 
25 d. 70 metų,  kai gimė (1939) PRANCIŠKUS BENEDIKTAS TAMULIONIS, kunigas. Įšventintas kunigu 1965 04 14. Nuo 1970 11 28 Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios klebonas. Aptarnauja ir Spirakių Švč. Trejybės bažnyčią.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 21:00:15 +0300
2009 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/164-2009-m-kovo-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/164-2009-m-kovo-mn-kratotyros-kalendorius

3 d. 50 metų, kai Panevėžio r. gimė (1959) KĘSTUTIS GUDAS, humanitarinių m. dr., Panevėžio kolegijos direktorius, KTU Panevėžio instituto docentas. 1977 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1982 - VU istorijos fakultetą, mokėsi aspirantūroje. Knygų: ,,Lietuvių tautinė padėtis Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje“ (1992), ,,Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę metais. 1918-1920“ (1998) autorius, monografijos „Panevėžys XVI-1990 m.“ mokslinis redaktorius ir sudarytojas. Suteiktas labiausiai nusipelniusio švietimo srityje panevėžiečio vardas (1997).
4 d. 95 metai, kai Pajuosčio dvare gimė (1914) JUOZAS MASILIONIS, pedagogas, publicistas. Baigęs Panevėžio gimnaziją studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1939-1944 mokytojavo Joniškio gimnazijoje. 1945 emigravo į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV. Čikagoje dirbo mokytoju, bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Išleido vadovėlio ,,Lietuvių literatūra“ 4 dalis, su kitais parengė monografiją ,,Panevėžys“ (1963), išleido kitų knygų. Bendradarbiavo „Švietimo gairėse“, „Laiškuose lietuviams“ „Mūsų vytyje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Mirė 2000 12 16 Čikagoje.
7 d. 145 metai, Kai Prastavoniuose  (Radviliškio r.) gimė (1864) JUOZAS MASIULIS, knygininkas, knygnešys. Turėjo savo nuosavą knygyną Panevėžyje, leido knygas, kalendorius, atvirukus ir kt. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mitė 1940 03 26 Panevėžyje.
9 d. 80 metų, kai Varpučiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1929) ANTANAS BANELIS, agronomas selekcininkas, agrarinių m. dr. (1994). 1954 baigė LŽŪA, dirbo Rumokų bandymų stotyje moksliniu bendradarbiu. Parašė knygą ,,Cukrinių runkelių sėklininkystė“ (1963). Su J.Mockaičiu išvedė tris naujas pašarinių runkelių veisles.
10 d. 75 metai, kai Pajuostėje gimė (1934) LAIMĖ GABRIELĖ LUKOŠIŪNIENĖ, bibliotekininkė, menotyrininkė. 1960 baigė VU. Nuo 1963 dirba Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Sudarė albumą ,,Jesus Christus“ (1993). Parengė bibliografinę rodyklę ,,Lietuvos TSR dailė, 1940-70“ (su kitais, 1981). Daugelio literatūros sąrašų, straipsnių apie dailę ir dailininkus autorė.
16 d. 70 metų, kai Putauskuose (Vabalninko vlsč.) gimė (1939) JONAS STRIELKŪNAS, poetas, vertėjas. 1957 baigė Vabalninko vidurinę mokyklą, dirbo korespondentu. Išleido eilėraščių rinkinius: ,,Raudoni šermukšniai“ (1966), ,,Vėjas rugiuose“ (1971), ,,Varpo kėlimas“ (1978), ,,Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), ,,Lapkričio medis“ (1985), ,,Pirmoji meilės knyga“ (1990), ,,Tamsūs buvo žiedai“ (1990), ,,Trečias brolis“ (1993), ,,Žirgo maudymas“ (1995), ,,Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998), ,,Einu namo“ (1999), ,,Praėjęs amžius“ (2001), ,,Naktiniai sodai“ (2002, “Ligi dvyliktos” (2003). Išvertė N.Nekrasovo, F.Tiutčevo, A.Feto ir kt. poetų eilių.
18 d. 120 metų, kai Bliūdžiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1889) STEPONAS BIEŽIS, gydytojas, visuomenės veikėjas. Panevėžyje baigė 4 klases. 1910 išvyko į JAV, 1916 baigė medicinos studijas Čikagoje. Dirbo gydytoju, aktyviai dalyvavo lietuvių skautų veikloje, bedradarbiavo medicinos žurnaluose,  redagavo ,,Lietuvių gydytojų biuletenį“. Išleido knygą ,,Būkite sveiki“ (1953, 1955). Apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu (1938). Mirė 1973 04 06 Čikagoje.  
19 d. 125 metai, kai Bernotuose (Karsakiškio vlsč.) gimė (1884) JUOZAS ČERKESAS (BESPARNIS), poetas, publicistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, dirbo raštininku Žagarės, Piniavos, Vabalninko valsčiuose. Vėliau dirbo advokatu Panevėžyje. Besparnio slapyv. paskelbė straipsnių, feljetonų, išleido eiliuotos kūrybos rinkinėlius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911). Mirė 1949 10 16.
20 d. 60 metų, kai Auriliškiuose (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1939) ROMUALDAS VEŠIOTA, dainininkas, operos solistas. Mokėsi Berčiūnų, Naujamiesčio mokyklose. 1972 baigė Lietuvos Valsrybinę konservatoriją. 1972-1992 Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, nuo 1992 dirbo pedagogu Panevėžio konservatorijoje.
23 d. 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1944) LILIJA-EUGENIJA JASIŪNAITĖ, dailininkė tekstilininkė. 1968 baigė DI Vilniuje. Nuo 1974 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1968 dalyvauja respublikinėse ir užsienio (Italija, Vokietija, Rusija) parodose. Gyvena Panevėžyje.
25 d. 125 metai, kai Žadavainiuose (Utenos r.) gimė (1884) MAMERTAS LUMBĖ, kunigas, publicistas. Kunigu įšventintas 1908. Kunigavo Tauragėje, Kaune, Panevėžyje. 1913-1920 - Ramygalos vikaras, vėliau klebonas. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1942 11 01 Kaune.
25 d. 115 metų, kai Karsakiškyje gimė (1894) ANTANAS JONUŠKA, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baigė Aleksejaus karo mokyklą Maskvoje, dalyvavo I-ajame pasauliniame kare. Grįžęs į Lietuvą 1929 įstojo į Lietuvos kariuomenę. Mirė 1929 10 25.
26 d. 110 metų, kai Subačiuje gimė (1899) PRANAS SKARDŽIUS, kalbininkas, Lietuvos MA akademikas (1941). 1923 baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo Lietuvos ir Leipcigo (Vokietija) universitetuose. 1929-1939 VDU docentas, 1939-1943 VU profesorius. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Vašingtono Kongreso bibliotekoje. Išleido knygas: ,,Daukšos akcentologija“ (1935), ,,Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1936), ,,Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943), ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1968) ir kt. Parašė ir išspausdino  straipsnių apie lietuvių kalbos tyrinėtojus, kalbos kultūros ir kt. klausimais. Mirė 1975 12 18 JAV.
28 d. 105 metai, kai Žudžiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1904) KAZIMIERAS BARAUSKAS (BARAS), kunigas, žurnalistas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1929 įšventintas kunigu. Dirbo Užpaliuose, Anykščiuose, Pandėlyje, Biržuose. 1938-1940 redagavo savaitraštį ,,Mūsų laikraštis“. Nuo 1940 gyveno JAV. Dirbo ,,Draugo“ redakcijoje Čikagoje. Išleido knygas ,,Bolševizmo siaubas Lietuvoje“ (1941), ,,Tremtinio pergyvenimai“ (1943). Mirė 1972 11 05 Čikagoje. Po mirties išleistas straipsnių rinkinys ,,Prisikėlimo žmonės“ (1974).
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. balandžio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/165-2009-m-balandio-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/165-2009-m-balandio-mn-kratotyros-kalendorius 1 d. – 65 metai, kai Adomavoje (Panevėžio sen.) gimė (1943) JANINA KUMPIENĖ-STAKELYTĖ, ekonomistė, socialinių m. dr., Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorė, nuo 2006 – LR SAM viceministrė. 1959 baigė Paįstrio vidurinę mokyklą. Baigusi VU, studijavo Maskvos MTI aspirantūroje. Skaitė pranešimus ir stažavosi daugelyje Vakarų Europos šalių. Kelių vadovėlių, per 170 publikacijų (moksl. str., brošiūrų ir kt.) autorė. Panevėžio krašto kraštiečių klubo prezidentė.

6 d. 95 metai, kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė (1914) MARIJONAS KRIKŠTOPAITIS, gydytojas terapeutas, medicinos m.dr. (1972). 1939 baigė KU. Nuo 1945 dėstė VU, profesorius (1973), vidaus ligų katedros vedėjas. Parengė knygas ,,Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga“ (su kitais, 1959), ,,Vidaus ligų propedeutika“ (su kitais, 1963), ,,Sveikata ir susirgimai“ (1959), ,,Pražūtingas svaiginimasis“ (1976) ir kt. Apie 10 išradimų, daugiau kaip 600 mokslinių publikacijų autorius arba jų bendraautorius. Tarptautinių medicinos kongresų dalyvis ir pranešėjas. Mirė 2003 07 25.
6 d. 75 metai, kai Krekenavoje gimė (1934) EUGENIJUS STANCIKAS, bibliografas. 1970 baigė VU. Dirbo partinį ir administracinį darbą. 1961-1976 - Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos bibliografas. Parengė rodykles: ,,Tarybinės lietuvių literatūros mokslas ir kritika apie literatūrinį palikimą 1959-1970“ (1975), ,,Lietuvių literatūros mokslas ir kritika 1971-1976“ (1976, 1980).
6 d. 70 metų, kai Baimainiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1939) STASYS JUKNEVIČIUS, profesorius, habil. biomedicinos m. dr. 1956 baigė Krekenavos vid. mokyklą, 1962 - Lietuvos Veterinarijos akademiją, 1964-1967 studijavo LŽŪA aspirantūroje. Pastaruoju metu išleistos knygos: „Vaistingieji augalai gyvulininkystėje“ (1999), „Baltymingi augalai pilnaverčiam gyvulių racionui“ (su bendraaut., 2000), „Naminiai paukščiai netradiciniuose ūkiuose“ (I, II, III dalys, 2003-2005), „Broilerių auginimas“ (su bendraaut., 2007). Rabikių kaime įkūrė dendrologinį parką.
7 d. 115 metų, kai Okainiuose (Kėdainių r.) gimė (1894) JURGIS GĖGŽNA, savanoris, Lietuvos kariuomėnės karininkas, pedagogas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą ir „Saulės“ draugijos mokytojų kursus. Mokytojavo Okainių ir Ramygalos pradinėse mokyklose. 1920 baigė Karo mokyklą. Nuo 1931 mokytojavo Šėtos ir Krekenavos pradinėse mokyklose, buvo šaulių būrio vadas. Mirė 1935 12 26 Krekenavoje, ten ir palaidotas.
11 d. 130 metų, kai Niūronyse (Anykščių r.) gimė (1879) JONAS BILIŪNAS, rašytojas, kritikas, publicistas. Studijavo Tartu, Leipcigo ir Ciuricho universitetuose. 1902-1902 gyveno Panevėžyje.Rašė straipsnius literatūros kritikos ir istorijos, mokslo populiarinimo, politikos ir kt. klausimais. Pirmoji grožinė knyga „Įvairūs apsakymėliai“ išleista 1906. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje (Lenkija). Palaikai 1953 perkelti į Liudiškių  (Anykščių r) piliakalnį.
12 d. 75 metai, Kai Traupyje (Anykščių r.) gimė (1934) VYTAUTAS ULEVIČIUS, tautodailininkas. 1967-1972 dirbo Panevėžio suvenyrų įmonėje „Tulpė“ medžio drožėju, 1972-1984 - Plungės įmonėje „Minija“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Per 130 monumentalių skulptūrų autorius. Vieni iš svarbesnių jo darbų Panevėžio rajone – paminklas partizanui, poetui B. Krivickui Putiliškių kapinaitėse (Raguvos sen., 1996) bei rūpintojėlio skulptūra Žibartonyse (1990).
13 d. 125 metai, kai Kijeve gimė (1884) OLGA KUZMINA-DAUGUVIETIENĖ, aktorė. 1909 baigė teatro studiją Peterburge. Dirbo Peterburgo, Gardino ir kituose teatruose. 1920-1958 dirbo Panevėžio ir Vilniaus teatruose. Mirė 1967.
15 d. 30 metų, kai Panevėžyje gimė (1969) DAIVA RUDOKAITĖ, Kauno valstybinio dramos teatro aktorė. 1991 baigė LMA. Stažavosi JAV.
16d. 120 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) JUOZAS MEŠKAUSKAS, pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelionas, kanauninkas, VDU docentas. Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose. 1914 baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Paskirtas į Taliną karo belaisvių ir pabėgėlių kapelionu. Vėliau buvo rusų armijos karo kapelionas Rumunijoje. 1918 grįžo į Lietuvą, dirbo karo kapelionu Kaune. 1944 pasitraukė į užsienį. Nuo 1949 gyveno JAV. Mirė Brukline 1957 11 30.
17 d. 145 metai, kai Guikaliuose (Raseinių r.) gimė (1864) JUOZAS SAKALAUSKAS, knygnešys. Buvo vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių bendrovės narių. 1896 kalintas ir ištremtas į Sibirą. 1899 grįžęs į Lietuvą draudžiamos spaudos gabenimo ir platinimo neatsisakė. Nuo 1929 jam paskirta knygnešio pensija. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu. Jo pavardė įrašyta į Knygnešių sienelę Kaune. Mirė 1950 01 28. Palaidotas Viduklės kapinėse.
28 d. 85 metai, kai Kaune gimė (1924) DONATAS BANIONIS, aktorius, režisierius. Nuo 1941 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (pas J.Miltinį). 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1941 Panevėžio dramos teatro aktorius, 1981-1984 ir vyr. ežisierius, 1984-1988 -  direktorius bei meno vadovas. Tarptautinės teatro akademijos akademikas (2002). Nuo 1959 vaidina kino ir TV filmuose. Sukūrė apie 100 vaidmenų teatro scenoje ir apie 50 kine bei televizijoje.. Panevėžio miesto garbės pilietis. Apdovanotas Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1994). Išleido knygą „Memuarai“ (2004).
28 d. 65 metai, kai Kybartuose (Vilkaviškio r.) gimė (1944) ALGIMANTAS KAMINSKAS, rašytojas. 1973 baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. Studijavo VU žurnalistiką. Ilgą laiką dirbo Panevėžio rajono laikraščio ,,Tėvynė“ redaktoriumi. Išleido poezijos rinkinį ,,Laiko atodangos“ (1975), poemą ,,Kėdainių kronikos“ (1981), publicistikos knygas ,,Memuarai apie šiandieną“ (1989), ,,Panevėžio metas“ (2003), romaną ,,Atsigręžusios atodangos; Diplomas“ (1990). TSRS N.Ostrovskio literatūrinės premijos (1986), Lietuvos žurnalistų sąjungos premijos (1990) laureatas.
29 d. 80 metų, kai Kaune gimė (1929) ALGIMANTAS MIKĖNAS, architektas, akvarelininkas. 1952 baigė VDU Architektūros fakultetą. Suprojektavo daug pastatų Lietuvoje. Vienas brandžiausių jo darbų – Panevėžio dramos teatro rūmai. Sukūrė scenografijas daugeliui režisieriaus J. Miltinio spektaklių. Mirė 2006 03 10.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/166-2009-m-gegus-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/166-2009-m-gegus-mn-kratotyros-kalendorius 3 d. – 90 metų, kai Varšaukos vnk. gimė  (1918) STASYS ŠNEIDERIS-DIEMEDIS, poetas, dramaturgas. Studijavo VU, mokytojavo Kaune, Karsakiškyje, Įstricoje ir kt. 1946 suimtas, kalintas Magadane. 1961 apsigyveno Subačiuje (Kupiškio r.), kur 1987 05 05 mirė. Palaidotas Panevėžyje. Eilėraščių paskelbė periodikoje, didesnė kūrybos dalis (eilėraščiai, poema „Stelmužės ąžuolas“ drama „Savanorio sūnus“ ) liko rankraščiuose, dalis dingo.

2 d. 175 metai, kai Smilgių vlsč. gimė (1834) MEČISLOVAS LEONARDAS PALIULIONIS, Žemaičių vyskupas. Iki 1852 mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje. 1860 baigė Petrapilio dvasinę akademiją, profesoriavo Žemaičių kunigų seminarijoje (Varniuose ir Kaune), buvo Kauno kunigų seminarijos prokuratorius ir Kauno mergaičių gimnazijos kapelionas. Nuo 1883 konsekruotas Žemaičių vyskupu. Leido laikraštį ,,Nedėldienio skaitymas“, rėmė kitos lietuviškos spaudos leidimą. Mirė 1908 05 15 Kaune.
3 d. 60 metų, kai Juostininkuose (Anykščių r.) gimė (1949) ALEKSANDRAS TARABILDA, dailininkas, skulptorius. 1960-1964 mokėsi Raguvos vid. mokykloje. Sukūrė medžio skulptūrų, stogastulpių, koplytstulpių. Raguvoje atkūrė šv. Agotos skulptūrą, sukūrė figūrinę kompoziciją vietos knygnešių atminimui, skulptūrą Raguvos 500-ųjų metų jubiliejui pažymėti, koplytstulpį Šilų bažnyčios šventoriuje. Vienas didžiausių jo darbų – Užunevėžių ir Raguvos kaimų sandūroje, tėvų sodyboje kuriamas skulptūrų parkas. Šiuo metu gyvena Svėdasuose.
5 d.        110 metų, kai  Pajuostyje gimė (1899) JONAS PALĖJUS, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1919-1920 dalyvavo nepriklausomybės kovose, vėliau tarnavo Karo aviacijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Mirė 1956 Dalase (JAV).
8 d. 100 metų, kai Bridžporte (JAV) gimė (1909) JONAS STANISLOVAS JOKUBKA, literatas. Tėvams reemigravus, gyveno Lietuvoje, mokėsi Panevėžyje. 1927 išvyko į Braziliją. 1947 persikėlė į JAV, dirbo ,,Vilnies“ redakcijoje. Išleido apsakymų rinkinį ,,Brazilijos plantacijose“ (1962), kelionių po Lietuvą knygą ,,Tėvų žemė: Įspūdžiai“ (1971), rašė literatūros, meno klausimais. Mirė 1998.
10 d. 120 metų, kai Ramygaloje gimė (1889) IZIDORIUS ILEKIS, muziejininkas, publicistas, dailininkas. 1910 išvyko į JAV, kur studijavo skulptūrą ir tapybą. Dirbo Čikagoje muziejininku. 1931 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Ramygalos valsčiuje. Rašė straipsnius į ,,Draugą“, ,,Pažangą“, ,,Žvirblį“ ir kitus leidinius, piešė šaržus, karikatūras.
10 d. 70 metų, kai Biržuose gimė (1939) ELENA GAILIŪNIENĖ, dailininkė tekstilininkė. Nuo 1968 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir dirba Panevėžyje.
10 d. 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1959) MINDAUGAS BREIVA, dailininkas tapytojas. 1988 baigė VDI. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1999). Nuo 1990 dalyvauja parodose. Kuria savo studijoje.
13 d. 110 metų, kai Gabuluose (Ramygalos vlsč.) gimė (1889) JONAS MASILIŪNAS, ekonomistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų savanoris, Lietuvos karininkas. Tarnavo 4-jame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Išėjęs į atsargą studijavo ekonomikos mokslus Berlyne. 1936 išrinktas Lietuvos Seimo nariu, 1939-1940 Susisiekimo ministras. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 06 14 Kaune suimtas, išvežtas į lagerį Karelijoje. Sušaudytas 1942 12 25 Rešiotų koncentracijos stovykloje.
14 d. 105 metai, kai Trakuose gimė (1904) ŠALUMIJELIS LOPATTO, karaimų poetas, miškininkas. Su tėvais gyvendamas Kryme lankė Eupatorijos dvasinę seminariją, pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Į Lietuvą grįžo 1919. 1920 atvyko su tėvais į Panevėžį. Dirbo raštininku, žemės tvarkytoju, baigęs miškininkų kursus dirbo urėdo padėjėju. Šias pareigas ėjo iki pat mirties. 1923 09 20 klastingai nužudytas. Palaidotas Naujamiesčio karaimų kapinėse.
17 d. 150 metų, kai Debeikiuose (Anykščių r.) gimė (1859) JURGIS BARANAUSKAS, knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Draudžiamus leidinius platino gimtosiose apylinkėse pats bei pristatydavo kitiems platintojams. 1898 kratos metu jo namuose rasta bibliotekėlė. Buvo nuteistas kalėti ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties vėl platino draudžiamąją spaudą. Mirė 1941 06 23 Anykščių r. Jo pavardė įamžinta  Knygnešių memorialinėje sienoje Kaune.
17 d. 40 metų, kai gimė (1969) OSVALDAS DIRSĖ, agronomas, 2007 m.Panevėžio rajono tarybos narys.
20 d. 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1944) GRAŽINA KLIAUGIENĖ, menotyrininkė. Mirė 1995 10 15 Vilniuje. Po mirties išleistas jos parašytų straipsnių rinkinys (1999).
26 d. 85 metai, kai Promislavoje (Ukmergės r.) gimė (1924) ALBERTAS PŪKAS, karys savanoris, partizanas. Mokėsi Raguvoje, Ukmergėje, 1940-1943 studijavo Kauno konservatorijoje. 1944 įsijungė į pogrindinę antisovietinę veiklą, 1945 išėjo partizanauti, paskirtas Vyčio apygardos vado D. Vaitelio adjutantu, užsiėmė leidybine veikla, spausdino ir platino atsišaukimus. Suimtas ir 1946 nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. 1957 grįžo į Lietuvą. Mokėsi muzikos specialybės, dirbo kultūrinį darbą Širvintose, Raguvoje ir kt.
26 d. 65 metai, kai Vilniuje gimė (1944) ALGIMANTAS VYTĖNAS, dailininkas, skulptorius. Vidurinę mokyklą baigęs Panevėžyje, 1970-1976 studijavo VDI. Kūrybos sritis – dekoratyvinė skulptūra, portretas, mažoji plastika ir medaliai. Parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. Autorinės parodos surengtos Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje, Gardine (Baltarusija).
28 d. 100 metų, kai Liepojoje (Latvija) gimė (1909) ALEKSANDRAS ŽIRGULYS, tekstologas, vertėjas. Baigė KU, mokytojavo Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo ,,Vagos“ leidykloje. Išleido memuarines apybraižas ,,Literatūros keliuose“ (1976), ,,Prie redaktoriaus stalo“ (1979), parengė D.Poškos, Žemaitės, Vaižganto, Lazdynų Pelėdos, Bitės ir kt. rašytojų raštų, išvertė V. Lacio, A.Upyčio, K.Simonovo ir kitų rašytojų kūrinių. Mirė 1986 08 11 Vilniuje.
29 d. 50 metų, kai, Joniškyje  gimė (1959) GIRMANTAS RUDOKAS, dailininkas. 1983 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą, dirbo Paįstrio J.Zikaro vidurinėje mokykloje dailės mokytoju. Nuo 1984 dalyvauja parodose. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jo sukurtos freskos puošia Panevėžio visuomeninių pastatų interjerus.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/167-2009-m-birelio-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/167-2009-m-birelio-mn-kratotyros-kalendorius 1 d. – 85 metai, kai Raguvoje gimė (1923) EUGENIJA ŠULGAITĖ-KARKIENĖ, teatro ir kino aktorė. 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1944 -  J.Miltinio vadovaujamą Panevėžio dramos teatro studiją. Nuo 1945  Panevėžio dramos teatro aktorė. Kine debiutavo 1961 (Kanonada). Suvaidino daugiau kaip 200 vaidmenų.

3 d. 65 metai, kai Pajuostėje gimė (1944) ALFREDAS RADZEVIČIUS, geochemikas, fizinių m. dr., Geologijos instituto Aplinkos geochemijos skyriaus vedėjas. Mokėsi Pajuostės pradžios mokykloje, 1963 baigė Panevėžio 2-ąją vid. mokyklą. 1963-1971 studijavo VU Gamtos m. fakultete. Už atlasų ciklą „Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas“ įteikta Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2005). „Panevėžio miesto geocheminio atlaso“ (1997), „Lietuvos geocheminio atlaso“ (1999) bendraaut., per 60 mokslo darbų autorius.
8 d. 65 metai, kai Buivydžiuose (Rokiškio r.) gimė (1944) ROMAS KAUNIETIS, rašytojas, atsiminimų rengėjas. 1961 baigė Panevėžio politechnikumą. Už nepriklausomoje Lietuvoje leistų knygų ir periodikos kaupimą 1968 buvo suimtas ir įkalintas. 1978 pradėjo rinkti partizanų bei rezistentų atsiminimus. Sudarė 6 stambias ,,Aukštaitijos partizanų prisiminimų“ knygas (1996, 1998, 2000, 2004, 2006, 2008).
12 d. 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1929) ALGIRDAS NIČIUS, kino dailininkas, nusipelnęs meno veikėjas (1959), valstybinės premijos laureatas (1984). 1954 baigė Lietuvos dailės institutą, 1956-1959 Lietuvos kino studijos dailininkas, nuo 1959 šios studijos dailininkas statytojas, 1982-1991 – LKS vyriaus. dailininkas. Apipavidalino virš 30 kino filmų.
13 d. 155 metai, kai Valiliškiuose (Smilgių vlsč.) gimė (1854) ANTANAS BATAITIS, knygnešys, daraktorius. Knygas platinti pradėjo apie 1882. Parvežęs spaudinius iš Prūsijos, juos slėpdavo pas patikimus valstiečius, buvo įrengęs slėptuvę Smilgių bažnyčios varpinėje. Mirė 1932 03 12 tėviškėje. Palaidotas Smilgiuose. Jo pavardė įrašyta į Knygnešių memorialinę sieną Kaune.
13 d. 50 metų, kai Švenčionėliuose gimė (1959) RITA ASTRAUSKIENĖ, dailininkė tekstilininkė. 1980 baigė Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumą, 1988 – DI Vilniuje. Nuo 1981 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusija, Baltarusija). Gyvena Panevėžyje.
24 d. 50 metų, kai Gulbinuose (Biržų r.) gimė (1959) PETRAS VAINAUSKAS, tautodailininkas. Gyvena Naujarodžiuose. Vienas iš svarbesnių darbų – paminklas žuvusiems partizanams Krekenavoje.
30 d. 120 metų, kai Daugirduose (Alytaus r.) gimė (1889) VACLOVAS ŽADEIKA, 4-ojo Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko Panevėžyje vadas (1936), generalinio štabo pulkininkas. Išleido dvi knygas, bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1941 ištremtas į Norilską (Sibiras). Mirė tremtyje.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/168-2009-m-liepos-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/168-2009-m-liepos-mn-kratotyros-kalendorius 4 d. – 75 metai, kai Panevėžyje gimė (1933) ANTANAS BARISAS, hidrologas, geografijos m. dr., docentas. 1952 aukso medaliu baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1957 – Leningrado hidrometeorologijos institutą. Nuo 1960 dirbo VU hidrologijos katedroje, 1966 apgynė daktarinę disertaciją „Lietuvos TSR upių nuotėkio bendroji charakteristika“. Mirė 1986 10 15. Dalis jo parengtų mokslinių straipsnių liko rankraščiuose.

1 d. 100 metų, kai Panevėžyje gimė (1909) TEODORA MIKNEVIČIENĖ, dailininkė keramikė. 1943 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1943-1945 mokytojavo Ramygaloje. Vėliau dirbo pedagoginį darbą Dailės institute. Docentė (1957). Sukūrė biustų, portretų, pano, dekoratyvinių indų ir kt. Mirė 1982 07 20 Kaune.
1 d. 65 metai, kai Bajoriškiuose (Miežiškių vlsč.) gimė (1944) ALGIRDAS JONAS BAGDONAS, agrarinių m. dr., pedagogas. 1951 baigė Kulbių pradinę, 1962 – Miežiškių vidurinę mokyklą. 1971 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, mokėsi aspirantūroje. Nuo 1979 dirba Lietuvos veterinarijos akademijoje, docentas (1993). Išleido monografiją ,,Kiaulių chlamidiozė ir jos diferencinė diagnostika“ (1998).
2 d. 100 metų, kai Krasnavoje (Kupiškio vlsč.) gimė (1909) JONAS BALYS, tautosakininkas. 1928 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1933 - Vienos universitetą. Dėstė Vilniaus ir Kauno universitetuose, redagavo ,,Tautosakos darbus“. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1948 gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Paskelbė folkloristinių studijų, sudarė tautosakos rinkinių.
4 d. 60 metų, kai Panevėžyje gimė (1949) SIGITAS STANKŪNAS, kompozitorius, dainų atlikėjas. Panevėžyje įkūrė privačią galeriją „Menų namai“ (2005), kurioje rengia muzikos, poezijos, literatūros vakarus.
5 d. 95 metai, kai Skaistgiriuose gimė (1914) JONAS LELIS, habil. biomedicinos m. dr., profesorius, rašytojas. 1838 VDU baigė mediciną. Gydytojavo Šakiuose, Panevėžyje ir kt. 1948-1994 dėstė VU. 10 monografijų apie odos ir venerines ligas autorius. Išleido apybraižas ,,Blyškiosios pabaisos atradėjas F.R.Šaudinis“ (1971), ,,Žodynininkas Antanas Lalis“ (1995), ,,Tragiškos ir komiškos miniatiūros, arba Okupacijos meto gydytojo užrašai“ (1998), „Mokiniai, mokytojai ir garsenybės“ (2001). Periodikoje paskelbė kelis šimtus medicinos žinias populiarinančių straipsnių.
16 d. 105 metai, kai Ibutoniuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1904) PRANAS SVETIKA, agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas, profesorius (1971). 1933 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurioje po to dirbo įvairiose pareigose ir dėstė. Išleido knygas ,,Auginkime daržoves“ (1945), ,,Auginkime daržovių sėklas“ (1946), ,,Daržininkystė“ (su kt., 1950) ir kt. Mirė 1998 m.
19 d. 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1959) IRINA NOSOVA, dailininkė tapytoja. 1982 baigė Šiaulių PI dailės fakultetą. Nuo 1984 dalyvauja parodose.
24 d. 60 metų, kai Mediniškiuose (Rozalimo vlsč.) gimė (1949) STASYS EIDRIGEVIČIUS, dailininkas. 1973 baigė VDI. Nuo 1980 gyvena Varšuvoje. Sukūrė ekslibrių, plakatų, knygų iliustracijų, tapybos, skulptūros darbų ir kt. Tarptautinėse parodose, konkursuose pelnė daugybę apdovanojimų. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001). Išleido knygą „Casa di Stasys. Vaizdinis žodis – eskizai“ (2008).
26 d. 65 metai, kai Užunevėžiuose (Raguvos vlsč.) gimė (1944) ANTANAS SLUČKA, biologas, Raguvos vidurinės mokyklos biologijos mokytojas. 1962 baigė Raguvos vidurinę mokyklą, 1970 – VU įgijo biologo specialybę. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Išleido knygas ,,Gyvasis kampelis“ (1984), ,,Gyvačių takais“ (1995). Mokslinių ekspedicijų į Kaukazą, Vidurinę Aziją, Sachaliną, Kurilus ir kt. organizatorius ir dalyvis. Nuo 1970 tyrinėja roplių ekologiją, gyvūnų veisimo nelaisvės sąlygomis problemas. Raguvoje įkūrė ,,Gyvąjį kampelį“.
26 d. 45 metai, kai gimė (1964) AUDRIUS ZALATORIS, nuo 2007 m. Panevėžio rajono tarybos narys.
30 d. 105 metai, kai Panevėžyje gimė (1904) IZIDORIUS KISINAS, bibliotekininkas, bibliografas. Sudarė lietuvių literatūros antologiją hebrajų k. (1932), parengė lietuviškų knygų sisteminį katalogą (1936). Išleido: ,,Bibliotekinės technikos minimumas“ (1948), ,,Bendrinių spaudinių aprašo taisyklės masinių bibliotekų katalogams“ (1955), ,,Bibliotekinė ir bibliografinė terminologija“ (1956). Mirė 1958 07 28 Vilniuje.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. rugpjūtčio mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/169-2009-m-rugpjtio-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/169-2009-m-rugpjtio-mn-kratotyros-kalendorius 1 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) IRENA LIOGIENĖ, tapytoja, tautodailininkė.

2 d. 60 metų, kai Fermoje (Raguvos vlsč.) gimė (1949) DALIA ANTANINA RASTENIENĖ-MIELIAUSKAITĖ, nuo 1988 žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
3 d. 100 metų, kai Kretingoje gimė (1909) LIŪNĖ JANUŠYTĖ, rašytoja, vertėja. Studijavo KU, dirbo ,,Tiesos“ redakcijoje. Kurį laiką gyveno Panevėžyje. Paskelbė feljetonų rinkinius ,,Ant ko ir pasirašau“ (1935), ,,Važiuojam!“ (1936), ,,Iki pasimatymo!“ (1964), satyrinį romaną ,,Korektūros klaida“ (1938), apysakų, pjesių, išvertė A.Fadejevo, M.Bubenovo, I.Ilfo ir E.Petrovo bei kt. rašytojų kūrinių. Mirė 1965 05 06 Vilniuje.
4 d. 120 metų, kai Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė (1889) JURGIS ELISONAS, zoologas, pedagogas, tautosakininkas. 1902-1907 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1919 mokytojavo Panevėžyje. Parašė knygas ,,Stuburinių gyvulių zoologija“ (1920), ,,Zoologijos vadovėlis“ (1925), ,,Mūsų šalies žinduoliai“ (1932), ,,Zoologija“ (1938). Rinko bibliografinę medžiagą, tautosaką apie gyvūnus. Išleido ,,Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ (1932). Mirė 1946 01 04 Vokietijoje.
4 d. 115 metų, kai Akmenytės vns. (Pumpėnų vlsč., dab. Paįstrio sen.) gimė (1894) ALFONSAS JURSKIS, Lietuvos kariuomenės karininkas, radiotechnikos inžinierius, profesorius, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje. 1924-1940 Akštuosiuose karo technikos kursuose Kauno universitete dirbo dėstytoju, docentu, Radio technikos katedros vedėju, 1926-1930 buvo Kauno radijo stoties viršininkas. Išleido vadovėlį ,,Radiotechnika“ (1927), knygą ,,Radiotechnikos pagrindai“ (1929). 1944 pasitraukė  į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Iki 1961 dėstė Filadelfijos Technikos institute. Mirė 1966 07 31 Filadelfijoje.
5 d.     115 metų, kai Pazūkuose (Pušaloto vlsč.) gimė (1894) PETRAS RUTKAUSKAS, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1921 baigė veterinarijos studijas Tartu universitete.1941 06 17 suimtas ir kartu su šeima ištremtas į Sibirą, kur 1943 04 21 žuvo.
7 d. 105 metai kai Karužiškiuose (Panevėžio vlsč.) gimė (1904) MATAS  JANUŠONIS, Lietuvos kariuomenės karininkas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1927 baigė Karo mokyklą, 1931 – Vytauto Didžiojo karininkų kursus. 1940 iš kariuomenės atleistas. 1941 buvo suimtas, pabėgęs iš areštinės slapstėsi, po karo gyveno Latvijoje ir kt. Mirė 1974 09 19.
7 d. 105 metai kai Kučkuose (Raguvos vlsč.) gimė (1904) MIKAS KUNCĖ, Lietuvos kariuomenės karininkas. Baigė Ukmergės mokytojų seminariją. 1927 baigus Karo mokyklą suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis. Tarnavo policijoje, nuo 1933 – Troškūnų  nuovados viršininkas.
9 d. 135 metai, kai Užulėnyje (Ukmergės r.) gimė (1874) ANTANAS SMETONA, Lietuvos prezidentas, publicistas, vertėjas. 1885 mokėsi slaptojoje (daraktorinėje) mokyloje ir gyveno Kartanų k. (netoli Šilų), vėliau pats mokytojavo Karoliavo dvare (Ramygalos vlsč.) 1902 baigė Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Vasario 16-osios akto signataras. 1919-20 ir 1926-40 Lietuvos prezidentas. Paskelbė darbų visuomenės gyvenimo, kultūros klausimais, išvertė Platono veikalų. Mirė 1944 01 09 JAV.
9 d. 105 metai, kai Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė (1904) JUOZAS SOKAS, miškininkas, rašytojas. 1924 baigė šešias Panevėžio progimnazijos klases, 1927 - Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Dirbo miškininku, Lietuvos gamtos apsaugos komitete ir kt. Išleido apsakymų ir apybraižų knygas vaikams ,,Žaliojoj girioj“ (1956), ,,Briedžiai plaukia“ (1957), ,,Mūšis Nemuno kilpoj“ (1960), ,,Stumbrai grįžo namo“ (1973) ir kt. Mirė 1987 12 01 Vilniuje.
12 d. 75 metai, kai Buivėnuose (Kupiškio r.) gimė (1934) ALEKSANDRAS VANAGAS, kalbininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habil.filologijos m.  dr., profesorius. 1950-1954 gyveno Tiltagaliuose. 1959 baigęs lietuvių kalbos ir literatūros specialybę VU, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kartu su kitais parengė knygą ,,Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas“ (1963), monografiją ,,Lietuvos TSR hidronimų daryba“ (1970), populiarias knygas ,,Mūsų vardai ir pavardės“ (1982), ,,Lietuvių vandenvardžiai“ (1988), 2 tomus ,,Lietuvių pavardžių žodyno“ (1985, 1989) ir kt. Mirė 1995 04 13 Vilniuje.
12 d. 55 metai, kai Jakutijoje, Lėnos r. gimė (1954) RIČARDAS NIČAJUS, dailininkas. 1977 baigė Šiaulių PI dailės fakultetą. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1977 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dirba Upytės A.Belazaro pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju. Gyvena Stultiškių k.
13 d. 85 metai, kai Kučiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1924) BRONISLOVAS ULYS, agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas. Paskelbė keletą mokslinių darbų žemės ūkio klausimais.
13 d. 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1959) JŪRATĖ SUČYLAITĖ, gydytoja, rašytoja. 1985 baigė Kauno medicinos institutą. Išleido poezijos knygas ,,Žarijų duobė“ (1992), ,,Šešėlių sparnai“ (1994), ,,Po pelenų dangum“ (1996), ,,Užkalbėjimas gyventi“ (2000), apsakymų rinkinį ,,Kelias į pilnatį“ (1998), apysaką ,,Sumaištis“ (1998), esė knygas ,,Tebūnie žmogus“ (1990), ,,Visada dviese“ (1998), romaną “Susitikimai su ragana” (2002).
22 d. 60 metų, kai Jateliškiuose (Krekenavos apyl.) gimė (1949) ČESLOVAS BOBINAS, biomedicinos m. dr., Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius. 1957-1965 mokėsi Radviliškio 8-metėje m-kloje, 1965-1968 – Krekenavos vid. m-kloje. 1973 baigė LŽŪA. Knygų: „Lauko, sodo ir daržo kultūrų tręšimas ir rūgščių dirvų kalkinimas (1984),  ,,Lauko daržovių auginimas“ (1982), ,,Daržovės ir prieskoniniai augalai“ (1993) bendraaut. Knygos „Daržo augalų sėklininkystė“ (1999) autorius.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300
2009 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/170-2009-m-rugsjo-mn-kratotyros-kalendorius https://panrbiblioteka.lt/lt/91-kratotyros-kalendorius/kratotyros-kalendorius-2009-met/170-2009-m-rugsjo-mn-kratotyros-kalendorius 1 d. – 135 metai, kai Linkaučių dv. (Krekenavos vlsč.) gimė (1873) FELICIJA POVICKAITĖ-BORTKEVIČIENĖ, visuomenininkė, spaudos veikėja. Mokėsi Kauno ir Vilniaus mergaičių gimnazijose. 1899 apsigyveno Vilniuje, prisidėjo prie draudžiamos spaudos platinimo. 1919  buvo viena iš “Varpo” bendrovės steigėjų, jos administratorė, 1920-1930 buvo jos direktorė. 1922-1936 – dienraščio „Lietuvos žinios“ ats. redaktorė. Parašė atsiminimų apie Žemaitę. Mirė 1945 10 21 Kaune.

5 d. 50 metų,            kai Gasparėliuose (Paįstrio sen.) gimė (1959) VYTAUTAS KAMINSKAS, medžio drožėjas. Kuria stogastulpius, skulptūras religine tematika. Smilgiuose pastatytas jo sukurtas stogastulpis knygnešiui A. Bataičiui, Gasparėliuose – stogastulpis žuvusiems partizanams.
7 d. 145 metai, Kai Alančiuose (Vadoklių vlsč.) gimė (1864) MYKOLAS ŠEŠTOKAS, knygnešys. 1898 07 26 caro žandarai kratos metu iš jo namų paėmė 6 lietuviškas maldaknyges. Byla nebuvo sudaryta.
12 d. 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1944) ARVYDAS ŠLIOGERIS, filosofas, humanitarinių m. habil. dr., VU Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos MA narys korespondentas. Paskelbė apie 80 įvairaus pobūdžio mokslo darbų, keletą monografijų. Iš anglų ir vokiečių kalbų išvertė knygų. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Braitone, Stokholme, Drezdene ir kt.
15 d. 55 metai, kai Altajaus kr. (Rusija) gimė (1954) JONAS GASIŪNAS, dailininkas tapytojas. 1959 grįžo į Lietuvą. 1972 baigė Panevėžio dailės mokyklą. 1984 – LDI. Nuo 1992 dėsto VDA, docentas (1998). Nuo 1986 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.
20 d. 140 metų, kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1869) JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS, kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas, aktyvus lietuvių nacionalinio judėjimo dalyvis ir viusomenės veikėjas. Baigęs Kauno dvasinę seminariją kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose, 1902-1905 dirbo Vadaktėliuose. Parašė romanus ,,Pragiedruliai“ (1918, 1920), ,,Šeimos vėžiai“ (1929), apysakas ,,Dėdės ir dėdienės“, ,,Nebylys“, ,,Išgama“, apsakymų, alegorinių  vaizdų, istoriografijos, kritikos, publicistikos darbų. Mirė 1933 04 29 Kaune.
20 d. 135 metai, kai Gruzdžių vlsč. (Šiaulių r.) gimė (1874) JONAS JOGMINAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1898 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Ylakiuose, Kriaunuose, 1902-1905 – Ramygalos vikaras, 1905 –1906 – Smilgių vikaras. Mirė 1954 Linkuvoje.
20 d. 105 metai, kai Urboniškėse (Biržų aps.) gimė (1904) JONAS GASIŪNAS, kunigas, visuomenininkas. 1930 – Ramygalos, 1931-1933 – Krekenavos vikaras ir mokyklos kapelionas. 1935-1944 – Panevėžio vyskupijos sekretorius. Nuo 1949 gyveno ir dirbo JAV. Bendradarbiavo spaudoje.
20 d. 55 metai, kai Ukmergėje gimė (1954) HENRIKAS MAZŪRAS, dailininkas grafikas. 1975 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1983 dirbo dailininku AB ,,Krekenavos agrofirma“, nuo 1990 – Krekenavos M. Antanaičio vidurinės mokyklos dailės mokytojas. Nuo 1979 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybos sritys – ekslibrisai, taikomoji grafika.
21 d. 105 metai, kai Baibokuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1904) BENEDIKTAS LABANAUSKAS, miškininkas, pedagogas, žemės ūkio m. dr. (1971). 1933 Dotnuvoje baigė ŽŪA.  Dirbo miškininkų Šiaulių, Raseinių, Klaipėdos miškų urėdijose. Nuo 1949 dirbo pedagoginį, mokslinį darbą LŽŪA. Drauge su kitais išleido keletą knygų miškininkystės klausimais. Mirė 1978 09 12 Kaune.
25 d. 80 metų, kai Roduose (Krekenavos vlsč.) gimė (1929) RIČARDAS VOLSKIS, zoologas, biomedicininių m. habil. dr. 1958 baigė Centrinį žuvų pramonės institutą Maskvoje. Nuo 1964 dirbo Lietuvos zoologijos ir parazitologijos institute. Išleido ,,Rūšies produktyvumas ir jo tyrimas areale“ (1973), ,,Europos žiobrio (Vimba) biologija ir verslinė reikšmė“ (1970), ,,Žiobris“ (1976), ,,Skersnukis“ (1984), paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje. Mirė 2003.
26 d. 90 metų, kai Ničiūnuose (Kupiškio r.) gimė (1919) JONAS STASIŪNAS, operos dainininkas, profesorius. 1940 baigė Panevėžio gimnaziją, 1948 – Kauno konservatoriją. Nuo 1944 dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre solistu. Nuo 1962 – konservatorijos dėstytoju. Mirė 1987 08 03 Vilniuje.
30 40 metų, kai Ėriškiuose gimė (1969) RIMANTAS VISOCKIS, kunigas. Įšventintas kunigu 1996 04 14. Nuo 2005 07 26 Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios administratorius. Aptarnauja Velykių šv. Apaštalo Andriejaus ir Velžio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčias bei šv. Izidoriaus koplyčią Šilelio kapinėse.
]]>
Kraštotyros kalendorius 2009 metų Wed, 23 Jul 2008 20:58:35 +0300