• 2019 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius

    13 d.    165 metai,     kai Valiliškių k. gimė (1854) ANTANAS BATAITIS, knygnešys, daraktorius. Knygas platinti pradėjo apie 1882 m. . Parvežęs spaudinius iš Prūsijos, juos slėpdavo pas patikimus valstiečius, buvo įrengęs slėptuvę Smilgių bažnyčios varpinėje. Mirė 1932 03 12 tėviškėje. Palaidotas Smilgiuose. Jo pavardė įtraukta į Knygnešių memorialinę sieną Kaune.
    30 d.     130 metų,     kai Daugirduose (Alytaus r.) gimė (1889) VACLOVAS ŽADEIKA, 4-ojo Karaliaus Mindaugo pulko Panevėžyje vadas, generalinio štabo pulkininkas. Išleido dvi knygas, bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1941 ištremtas į Sibirą. Mirė 1943 07 25.

  • 2019 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

    1 d.    75 metai,    kai Bajoriškių k. gimė (1944) ALGIRDAS JONAS BAGDONAS, agrarinių m. daktaras, pedagogas. 1951 m. baigė Kulbių pradinę, 1962 m. – Miežiškių vidurinę mokyklą. 1971 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, studijavo Maskvoje aspirantūroje. Nuo 1979 m. dirba Lietuvos veterinarijos akademijoje, docentas (1993). Išleido monografiją ,,Kiaulių chlamidiozė ir jos diferencinė diagnostika“ (1998).
    5 d.     105 metai,     kai Skaistgiriuose gimė (1914) JONAS LELIS, habil. biomedicinos m. daktaras, profesorius, rašytojas. VDU 1938 m. baigė mediciną. Gydytojavo Šakiuose, Panevėžyje ir kt. 1948-1994 m. dėstė VU. 10 monografijų apie odos ir venerines ligas autorius. Išleido apybraižas ,,Blyškiosios pabaisos atradėjas F.R. Šaudinis“ (1971), ,,Žodynininkas Antanas Lalis“ (1995), ,,Tragiškos ir komiškos miniatiūros, arba Okupacijos meto gydytojo užrašai“ (1998). Periodikoje paskelbė kelis šimtus medicinos žinias populiarinančių straipsnių. Mirė 2011 12 31.
    16 d.     115 metų,     kai Ibutoniuose  gimė (1904) PRANAS SVETIKA, agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas, profesorius (1971). 1933 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurioje po to dirbo įvairiose pareigose ir dėstė. Išleido knygas ,,Auginkime daržoves“ (1945), ,,Auginkime daržovių sėklas“ (1946), ,,Daržininkystė“ (su kt., 1950) ir kt. Mirė 1998 07 28.
    24 d.    70 metų, kai Mediniškiuose  gimė (1949) dailininkas STASYS EIDRIGEVIČIUS. 1973 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Dirba knygų iliustravimo, plakato, grafikos srityse. Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas. Nuo 1969 m. dalyvauja parodose, surengė daugiau kaip 100 personalinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Nuo 1980 m. gyvena Lenkijoje. Pelnė per 40 tarptautinių parodų, konkursų apdovanojimų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2001). Apdovanotas DLK Gedimino ordinu (2000).
    Vaikystę praleido Lepšių kaime. Dailininkas sako, kad „apie 1955 m. tėvai persikėlė į Lepšių kaimą prie Panevėžio. Čia ir prasidėjo tikroji gyvenimo akademija. Taigi dauguma mano prisiminimų siejasi jau su šiuo kaimu. Tam, kad įamžinčiau šią vietą, tuos laikus, parašiau aukštaičių tarme savotišką poemą – Giedančio Gaidžio Galva (GGG).

    26 d.    75 metai,    kai Užunevėžių k.  gimė (1944) ANTANAS SLUČKA, biologas, Raguvos vidurinės mokyklos biologijos mokytojas. 1962 m. baigė Raguvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – VU įgijo biologo specialybę. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Išleido knygas ,,Gyvasis kampelis“ (1984), ,,Gyvačių takais“ (1995). Mokslinių ekspedicijų į Kaukazą, Vidurinę Aziją, Sachaliną, Kurilus ir kt. organizatorius ir dalyvis. Nuo 1970 m. tyrinėja roplių ekologiją, gyvūnų veisimo nelaisvės sąlygomis problemas. Raguvoje įkūrė ,,Gyvąjį kampelį“.
    30 d.    115 metų,     kai Panevėžyje gimė (1904) IZIDORIUS KISINAS, bibliotekininkas, bibliografas. Sudarė lietuvių literatūros antologiją hebrajų k. (1932), parengė lietuviškų knygų sisteminį katalogą (1936), leidinius ,,Bibliotekinės technikos minimumas“ (1948), ,,Bendrinių spaudinių aprašo taisyklės masinių bibliotekų katalogams“ (1955), ,,Bibliotekinė ir bibliografinė terminologija“ (1956). Mirė 1958 07 28 Vilniuje.

  • 2019 m. rugpjūčio mėn. kraštotyros kalendorius

    4 d.    125 metai,     kai Akmenytės vns. gimė (1894) ALFONSAS JURSKIS, radiotechnikos inžinierius, profesorius, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje. Docentas 1921-1923 m. dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus elektrotechnikos bataliono karininkams, o 1923-1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur jo moksliniam darbui vadovavo žymi fizikė, Nobelio premijos laureatė, profesorė Marija Sklodovska-Kiuri. Grįžęs į Lietuvą, A. Jurskis 1926-1930 m. buvo Kauno Radijo stoties viršininkas, o 1926-1944 m. Universitete dėstė radijo techniką, radijo akustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. 1940-1944 m. A. Jurskis ėjo tuometinio Technologijos fakulteto prodekano ir Radijo katedros vedėjo pareigas. Išleido vadovėlį ,,Radiotechnika“ (1927), knygą ,,Radiotechnikos pagrindai“ (1929). 1944 m. kartu su šeima pasitraukęs į Vakarus, A. Jurskis išliko didis Lietuvos patriotas. Mirė 1966 07 31
    12 d.     85 metai,    kai Buivėnų k. (Kupiškio r.) gimė (1934) ALEKSANDRAS VANAGAS, kalbininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habil. filologijos m.  daktaras, profesorius. 1950-1954 m. gyveno Tiltagaliuose. 1959 m. baigęs lietuvių kalbos ir literatūros specialybę VU, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kartu su kitais parengė knygą ,,Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas“ (1963), monografiją ,,Lietuvos TSR hidronimų daryba“ (1970), populiarias knygas ,,Mūsų vardai ir pavardės“ (1982), ,,Lietuvių vandenvardžiai“ (1988), 2 tomus ,,Lietuvių pavardžių žodyno“ (1985, 1989) ir kt. Mirė 1995 04 13 Vilniuje.
    12 d.    65 metai,    kai Jakutijoje, Lėnos r. gimė (1954) RIČARDAS NIČAJUS, dailininkas. 1977 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakultetą. Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1977 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai – sakralūs, sudvasinti. R. Ničajaus paveikslai eksponuoti parodose Čikagoje, Italijoje, Norvegijoje, juos perka kolekcininkai. Lietuvio gyvenimu domėjosi Švedijos televizija. Gyvena Stultiškių k., Panevėžio rajonas.
    13 d.    60 metų,    kai Panevėžyje gimė (1959) JŪRATĖ SUČYLAITĖ, gydytoja, rašytoja. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą. Išleido poezijos knygas ,,Žarijų duobė“ (1992), ,,Šešėlių sparnai“ (1994), ,,Po pelenų dangum“ (1996), ,,Užkalbėjimas gyventi“ (2000), apsakymų rinkinį ,,Kelias į pilnatį“ (1998), apysaką ,,Sumaištis“ (1998), esė knygas ,,Tebūnie žmogus“ (1990), ,,Visada dviese“ (1998), romaną “Susitikimai su ragana” (2002), lyrikos rinktinę „Atsilaikymas“ (2008). 2004 metais Kalifornijoje (JAV) vykusioje JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos konferencijoje buvo apdovanota Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už poetinės terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje.
    22 d.    70 metų,     kai Jateliškių k.  gimė (1949) ČESLOVAS BOBINAS, biomedicinos m. daktaras, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius. 1957-1965 m. mokėsi Radviliškio 8-metėje mokykloje, 1965-1968 – Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1973 baigė LŽŪA. Knygų ,,Lauko daržovių auginimas“ (1982), ,,Daržovės ir prieskoniniai augalai“ (1993) ir kt. autorius.

  • 2019 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius

    6 d.    80 metų,    kai Baimainiuose  gimė (1939) STASYS JUKNEVIČIUS, biomedicininių m. Daktaras, LŽŪU ( dab. Aleksandro Stulginskio universitetas) Gyvulininkystės katedros vedėjas. Gyveno Rabikiuose, mokėsi Orelių pradinėje mokykloje, 1949-1956 m. – Krekenavos vidurinėje mokykloje. Stasys Juknevičius yra paskelbęs daugiau nei 340 mokslinių ir mokslo populiarių straipsnių. Išleido 25 knygas ir brošiūras.

    20 d.     150 metų,     kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1869) JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS, kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas, aktyvus lietuvių nacionalinio judėjimo dalyvis ir visuomenės veikėjas. Baigęs Kauno dvasinę seminariją, kunigavo įvairiose vietose. 1902-1905 m. – Vadaktėliuose. Parašė romanus ,,Pragiedruliai“ (1918, 1920), ,,Šeimos vėžiai“ (1929), apysakas ,,Dėdės ir dėdienės“, ,,Nebylys“, ,,Išgama“, apsakymų, alegorinių  vaizdų, istoriografijos, kritikos, publicistikos darbų. Mirė 1933 04 29 Kaune.
     Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejuje Ustronėje saugoma Naujamiesčio bažnyčios perduota rašytojo kėdė, tautodailininko Leono Juozonio nutapytas portretas.
    20 d.     145 metai,     kai Gruzdžių parapijoje (Šiaulių r.) gimė (1874) JONAS JOGMINAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1898 m.  baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Ylakiuose, Kriaunuose, 1902-1905 m. – Ramygalos vikaras, 1905 –1906 m. – Smilgių vikaras. Mirė 1954 m. Linkuvoje.
    20 d.     65 metai,    kai Ukmergėje gimė (1954) HENRIKAS MAZŪRAS, dailininkas grafikas. 1975 m. baigė Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo dailininku AB ,,Krekenavos agrofirma“, Krekenavos M.Antanaičio vidurinės mokyklos dailės mokytoju. Nuo Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybos sritys – ekslibrisai, taikomoji grafika. Dailininkas yra Krekenavos ir Karsakiškio miestelių herbų ir vėliavų autorius.
    21 d.    115 metų,    kai Baibokuose gimė (1904) BENEDIKTAS LABANAUSKAS, miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas. 1929 m.  baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją (dab. Aleksandro Stulginskio universitetas). Dirbo įvairiausiuose Lietuvos miškų ūkiuose. Nuo 1949 m.  dėstė LŽŪA. Parašė knygas ,,Medelių ir krūmų auginimas kolūkių želdiniams“ (1952), ,,Miško veisimas kolūkiuose“ (su M.Lukinu, 1958). Vienas knygos ,,Dendrologija“ autorių (1963). Mirė 1978 09 12 Kaune.
    25 d.     90 metų,     kai Roduose  gimė (1929) RIČARDAS VOLSKIS, zoologas, biomedicininių m. habil. daktaras. 1958 m.  baigė Centrinį žuvų pramonės institutą Maskvoje. Nuo 1964 m. dirbo Lietuvos zoologijos ir parazitologijos institute. Išleido ,,Rūšies produktyvumas ir jo tyrimas areale“ (1973), ,,Europos žiobrio (Vimba) biologija ir verslinė reikšmė“ (1970), ,,Žiobris“ (1976), ,,Skersnukis“ (1984), paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje. Mirė 2003 03 27.