2012 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

GEGUŽĖ

 

1 d. – 115 metų, kai (1897) Ažaguose (Smilgių valsčiuje) gimė karininkas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas POVILAS ŽILYS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1921 baigė Karo mokyklą, vėliau Aukštuosius karininkų kursus ir Belgijos karališkąją karo akademiją. Dirbo Kavalerijos štabo viršininku, pulko vadu bei dėstė karo mokykloje. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo Dirvoje, Karyje, Naujienose. Išleido knygą  Suomių – sovietų karas 1939-1940 (1967). Mirė 1968 10 26.

 

1 d. – 85 metai, kai (1927) Tičkūnuose (dab. Panevėžio sen.) gimė dailininkas architektas VYTAUTAS GERULIS. 1935-1939 mokėsi Piniavos pradinėje mokykloje. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1953 – Lietuvos VDI. Dirbo projektavimo institutuose Vilniuje, projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus.

 

3 d. – 85 metai, kai (1927) Jutiškiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė literatė, tautodailininkė ALDONA BRAZDŽIONYTĖ-OŠKELIŪNIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 už antitarybinę veiklą buvo areštuota ir ištremta. Grįžusi apsigyveno Panevėžyje. Išleido prisiminimų knygą Po šiaurės pašvaiste (1998), Sakmė apie pušį (2004), Bėglė (2005).

 

5 d. – 95 metai, kai (1917) Nečioniuose (Pasvalio r,) gimė kunigas, literatas JONAS JURGAITIS. 1942 baigė Kauno kunigų seminariją. 1943-1944 dirbo vikaru Naujamiestyje. Vėliau klebonavo Pušalote, Papilyje. 1949 suimtas ir nuteistas. Iki 1955 kalėjo Sibiro lageriuose. Nuo 1968 iki mirties klebonavo Naujamiestyje. Parašė per dešimt knygų. Išleido atsiminimų knygą  Aukos keliu (1992), Ant tėvynės aukuro (1995), Štai tavo motina (1996) Mirė 1997 08 14 Naujamiestyje.

 

6 d. – 50 metų, kai (1962) Telšiuose gimė aktorius LAIMUTIS SĖDŽIUS.1984 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Muzikos akademija) Nuo 1984 Panevėžio dramos teatro aktorius.

 

6 d. – 50 metų, kai (1962) Upytėje gimė sportininkė lengvaatletė SIGITA MARKEVIČIENĖ-BUTAITĖ. Parolimpinių žaidynių Barselonoje (1992), Atlantoje (1996), Sidnėjuje (2000) rekordininkė ir medalių laimėtoja. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų prizininkė.. 1969-1980 mokėsi Upytės bei Naujamiesčio mokyklose. Apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

 

7 d. – 110 metų, kai (1902) Savučiuose (Biržų r.) gimė pedagogas, tautosakininkas STASYS PALIULIS. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Istorijos m. dr. (1964). 1921-1923 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. Paskelbė etnografinės medžiagos bei pedagogikos darbų. Mirė 1996.

 

7 d. – 65 metai, kai (1947) Panevėžyje gimė skulptorius STANISLOVAS KUZMA. 1960-1963 mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1973 baigė VDI. Sukūrė skulptūrų, antkapinių paminklų, smulkiosios plastikos kūrinių. 1995 Vilniaus Antakalnio kapinėse sukūrė memorialinę skulptūrą Pieta, skirtą Lietuvos laisvės gynėjams. Nacionalinės premijos laureatas (1996).Skulptūra Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, Panevėžys,2003 m.

 

12 d. – 105 metai, kai (1907) Pazūkuose (Pušaloto valsčiuje, dab. Panevėžio sen.) gimė rašytojas, vertėjas, pedagogas BENEDIKTAS RUTKAUSKAS (RUTKŪNAS). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, mokytojavo, dirbo radijuje. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV. Išleido eilėraščių rinkinių Eilėraščiai marėse (1930), Versmės (1937), Gyvenimo tvanas (1941), Sparnus man meta paukštės (1947), Mėlyna diena (1967), Žirgeliai žvengia (1971), apsakymų rinkinį Nuodėmės (1932). Išvertė vokiečių rašytojų kūrinių, parašė recenzijų.

Mirė 1975 10 28 JAV.

 

13 d. – 55 metai, kai (1957) Panevėžyje gimė kino ir teatro režisierius RAIMUNDAS BANIONIS. 1980 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje, dirbo Lietuvos kino studijoje režisieriumi. Nuo 1989 kino bendrovės „Litnek“ režisierius. Sukūrė vaidybinių, dokumentinių filmų, pastatė spektaklių.

 

15 d. – 135 metai, kai (1877) Panevėžyje gimė mokslininkas metalurgas NIKALOJUS BELIAJEVAS. Nuo 1909 Peterburgo politechnikos instituto, vėliau Maskvos kalnakasybos akademijos dėstytojas. Profesorius (1919). Vadovavo plieno gamyklos „Elektrostal“ Rusijoje statybai. Mirė 1920 05 26.

 

17 d. – 105 metai, kai (1907) Žydeliuose (Krekenavos valsčiuje) gimė poetė, prozininkė VALERIJA VALSIŪNIENĖ. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. Mokytojavo Šiaulių apskrities mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą, įkalinta. Paleista 1942. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927. Išleido eilėraščių rinkinius Šviesi diena (1947), Iš širdies (1948), Lyrika (1953), poemą Veronika (1952), poezijos knygeles vaikams Tėviškėle, tu graži (1938), Gintaro lazdelė (1940), Ramutis nedidutis (1949), parašė kino scenarijų Pasakojimas apie Gražiną ir jo pagrindu apysaką Keliai keleliai (1957). Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

 

18 d. – 95 metai, kai (1917) Vėjeliškiuose (Raguvos valsčiuje) gimė poetas BRONIUS KIELA. Mokėsi Šilų pradžios mokykloje, studijavo karo mokykloje Kaune. 1941 suimtas, kalintas Komijoje (Rusija). Į Lietuvą sugrįžo 1975, apsigyveno Kuršėnuose, vėliau persikėlė į Šiaulius. Kurti pradėjo 1944. Eilėraščių paskelbė antologijose Benamiai (1989), Tremtinio Lietuva.

 

20 d. – 120 metų, kai (1892) Rinkuškiuose (Biržų r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS VARIAKOJIS. 1918 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo organizuoti Panevėžio apskrities apsaugos būrį. Iki 1921 buvo Panevėžio IV-jo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko vadas. 1921 paskirtas III-jo karo apygardos štabo viršininku. 1926 išėjo į atsargą. 1929 vėl grįžo, paskirtas krašto apsaugos ministru. Juo dirbo iki 1930 05. Karo metais emigravo iš Lietuvos, gyveno JAV. Mirė 1963 10 31 JAV.

 

29 d. – 145 metai, kai (1867) Bikūnuose (Zarasų r.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas JONAS KANAPECKAS. 1890 baigė Kauno kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru ir Naujamiesčio valdinės mokyklos kapelionu. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, platino knygnešių atgabentą lietuvišką spaudą, patarinėjo parapijiečiams neleisti mergaičių į rusišką mokyklą. 1897 iš Naujamiesčio perkeltas į Ylakius, vėliau ištremtas į Rusiją. 1924 grįžo į Lietuvą. Kunigavo Kaune. Mirė 1939 04 04 Kelmėje. Palaidotas Kelmės bažnyčios šventoriuje.

 

29 d. – 75 metai, kai (1937) Panevėžyje gimė poetas ZENONAS KAVALIAUSKAS. Mokėsi  Kauno ir Panevėžio aklųjų mokyklose. Dirbo aklųjų ir silpnaregių įmonėje Panevėžyje. Eilėraščių paskelbė spaudoje. Išleido poezijos rinkinius Atviri langai (1995), Dobilų žarijos (sudaryt. E. Mezginaitė, 2001). Gyvena Panevėžyje.

 

29 d. – 60 metų, kai (1952) Panevėžyje gimė  kompozitorius, džiazo atlikėjas RIMANTAS BAGDONAS. 1970 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio vaikų muzikos mokykloje ir Panevėžio J. Švedo   aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1974-1981 studijavo LVK Klaipėdos fak. Džiazo katedroje. Dalyvauja įvairiuose džiazo projektuose bei festivaliuose.  Sukūrė muzikinių kūrinių vaikiškiems spektakliams, išleido keletą kompaktinių diskų bei garso kasečių.

 

30 d. – 100 metų, kai (1912) Utenoje gimė kunigas, poetas PETRAS MARKEVIČIUS. 1938 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Pumpėnuose, Vabalninke, Upytėje, Kamajuose ir kt. Mirė 1987 04 25 Utenoje. Po mirties išleistas jo eilėraščių rinkinys Viršukalnių aidas (1990), iliustruotas paties autoriaus tapybos darbų nuotraukomis.

 

Atlaidai ir šventės rajono bažnyčiose

 

Gegužės I sekmadienį  Ėriškių bažnyčioje – Kryžiaus atradimo atlaidai.

Gegužės 16 d. – Vadaktėlių bažnyčioje Šv. Jono Napamuko atlaidai.

Smilgių bažnyčioje Šv. Dvasios atsiuntimo atlaidai (Sekminės).

 Miežiškių bažnyčioje  Šv. M. Marijos Apsilankymo atlaidai (keliami  į sekmadienį po gegužės mėnesio 31 d.).

Upytės bažnyčioje Šv. M. Marijos Apsilankymo atlaidai (keliami į paskutinįjį gegužės mėnesio sekmadienį).