2012 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius

VASARIS

 

1 d.- 55 metai, kai (1957) įsteigtas Panevėžio statybos trestas Nr.9, nuo 1958 m. įmonė plėtoja savo veiklą jau kaip „Panevėžio statybos trestas”.

 

1 d. – 90 metų, kai (1922) Vabalninke (Biržų r.) gimė poetė, tautosakininkė PRANĖ AUKŠTIKALNYTĖ-JOKIMAITIENĖ. Baigė Panevėžio gimnaziją. Periodikoje išspausdino eilėraščių, paskelbė studiją Lietuvių liaudies baladės (1968), monografiją Lietuvių liaudies vaikų dainos (1970). Išleido Lietuvių liaudies dainų katalogą (4, 1980, su B. Kazlauskiene), parengė Lietuvių liaudies dainyno 1, 3 ir 9 t., sudarė tautosakinių vaikų žaidimų ir dainų rinkinių. Mirė 1989 09 06 Vilniuje.

 

1 d. – 60 metų, kai (1952) Trakuose  gimė Panevėžio dailės galerijos direktorė JOLANTA LEBEDNYKIENĖ. Tarptautinės keramikos akademijos narė, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų organizatorė . Sudarė albumą  Panevėžys, senovė ir dabartis (2004).

 

2 d. – 160 metų, kai (1852) Birželiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas GABRIELIUS LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS. Parašė dramas Birutė (pastatyta 1906), Blinda (pastatyta 1907), komedijas  Jurgis Durnelis (pastatyta 1908), Pagavo (pastatyta 1908) ir kt., paskelbė kritikos ir publicistikos straipsnių. Mirė 1916 08 28 Vilniuje.

 

3 d. – 55 metai, kai (1957) gimė Karsakiškio seniūnijos seniūnė  NIJOLĖ GAIŽIŪNIENĖ.

 

4 d. – 20 metų, kai (1992) pradėtas leisti Panevėžio krašto laikraštis Aukštaitijos rytas. Tais pačiais metais rugsėjo 1 d. sujungtas su Panevėžio savaite ir pradėtas leisti pavadinimu Panevėžio rytas.

 

5 d. – 110 metų, kai  (1902) Sankt Peterburge gimė istorikė, istorijos m. dr., pedagogė ONA MAKSIMAITIENĖ. 1927 baigė KU. 1935-1957 mokytojavo Panevėžyje. Paskelbė atsiminimų, monografijų, sudarė Lietuvos žemėlapių. Parašė Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 (1969), Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai (1991), Iš Panevėžio istorijos (1992), Panevėžio miesto istorija (išleista 2003). Mirė 1999 12 10 Vilniuje. Palaidota Panevėžyje.

 

6 d. – 70 metų, kai (1942) Dotnuvoje gimė kompozitorė KONSTANCIJA BRUNDZAITĖ. 1964-1965 gyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio muzikos mokykloje. Sukūrė dainų, pjesių, orkestrinių kompozicijų. Mirė 1971 06 12

 

8 d. – 110 metų, kai (1902) Pažalvaičiuose (Piniavos valsčiuje) gimė kritikas, literatas PETRAS JANELIŪNAS. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją. Redagavo moksleivių laikraščius Naujoji banga (1923), Mūsų frontas (1925). Bendradarbiavo Keturiuose vėjuose, paskelbė straipsnių ir recenzijų. Mirė 1925 10 30 tėviškėje. Palaidotas Panevėžyje.

 

10 d. – 110 metų, kai (1902) Okainėliuose (Ramygalos valsčiuje, dab. Kėdainių r.) gimė istorikas, visuomenės veikėjas JONAS ŠVOBA. Mokėsi Ramygalos progimnazijoje. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – istorijos studijas VDU. 1925-1927 mokytojavo Krekenavoje. 1944 emigravo iš Lietuvos, nuo 1949 gyveno JAV. Parašė knygą  Seiminė ir prezidentinė Lietuva ( 1985, II leidimas 1990 Vilniuje). Mirė 1986 11 15 JAV.

 

15 d. – 150 metų, kai (1862) gimė kunigas kanauninkas BOLESLOVAS BARONAS. 1885-1891 Ramygalos vikaras, 1900-1937 Krekenavos klebonas. 1933 suteiktas Panevėžio katedros  kapitulos garbės kanauninko vardas. 1937 atsisakė iš klebono pareigų, pasilikdamas Krekenavos altaristu. Mirė 1941, palaidotas Krekenavos bažnyčios šventoriuje.

 

15 d. – 120 metų, kai (1892) Paviluostoje (Latvija) gimė pedagogas, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras KAZIMIERAS BIZAUSKAS. Nuo 1915 dirbo Panevėžio lietuviškos Saulės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbų mokytoju, inspektoriumi. 1915-1917 Panevėžio miesto valdybos sekretorius. 1921-1922 Lietuvos švietimo ministras. Nuo 1922 atsidėjo diplomatinei veiklai. 1939 Ministro Pirmininko pavaduotojas. Parengė vadovėlį Raštijos bei literatūros teorija (1918). 1925 Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę Žinija. 1940 liepos mėn. suimtas,

1941 06 26 sušaudytas.

 

15 d. – 100 metų, kai (1912) Baibokuose (Krekenavos valsčiuje) gimė dailininkas VINCAS DILKA. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1937-1939 tobulinosi dailės institute Romoje. 1940-1950 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951-1994 – LDI (nuo 1990 VDA). 1953-1960 Tapybos katedros vedėjas, profesorius (1980). Nutapė teminių kompozicijų, peizažų, portretų, išdekoravo Naujamiesčio bažnyčios vidų, nutapė 4 paveikslus. Mirė 1997 12 26 Vilniuje.

 

15 d. – 90 metų, kai (1922) Berčiūnuose (Naujamiesčio valsčiuje) gimė architektas JONAS KASPERAVIČIUS. 1963 baigė Vilniaus technologinį technikumą. 1950 - VDA Architektūros fakultetą. Dirbo Vilniuje Miestų statybos projektavimo institute įvairiose pareigose. Pagal jo projektus pastatytas Vilniuje kino teatras Lietuva (1965), J. Dvariono muzikos mokykla (1968), Čiurlionio meno mokyklos priestatas (1975) ir kt., Panevėžyje Nemuno g. 12 a. pastatytas  gyvenamasis namas su kavine ir baru.

 

16  d. – 85 metai, kai (1927) Nausodėje (Naujamiesčio valsčiuje) gimė poetė DANUTĖ GRYBAITĖ-ŠATIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, priklausė Meno kuopai, buvo jos vicepirmininke. Už nelegalią tautinę veiklą 1945 suimta, kalinta Vorkutoje. 1958 grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, po to Alytuje. Eilėraščių paskelbė Tremtinio Lietuvoje (1990)

 

16 d. – 60 metų, kai (1952) Panevėžyje gimė fotomenininkas VIRGILIJUS ŠONTA. 1970 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. Sukūrė kelias fotografijų serijas. Žuvo 1992 07 28. Po mirties išleistas jo fotografijų albumas (2002).

 

17 d. – 65metai, kai (1947) Piktagalyje (Ramygalos valsčiuje) gimė istorikė, knygų autorė JOANA VIGA ČIPLYTĖ. 1978 baigė VU. Nuo 1978 dirba Panevėžio kraštotyros muziejuje. Parašė knygas Politologija visuomenei (1998), Kazys Naruševičius. Tapytojas. Mokytojas (1999), Amžina knygos tauta. Lietuvos žydų gyvenimo puslapiai. Lietuvos sentikių gyvenimo puslapiai. Panevėžio karaimų gyvenimo puslapiai. Kas yra sociologija. Politologija kiekvienam (visos 2001), Einu gyventi (2003), Juozas Masiulis: Knygnešys ir knygininkas (2005). Parengė publikaciją Kazimieras Čiplys Vijūnas. Vaidinimai tik sodžiui. Biografija. Dokumentai. Laiškai. Pjesės (su A. Karaška, 1997). Surengė dailės, fotografijos, istorijos parodų.

 

19 d. – 125 metai, kai (1887) Daniūnuose gimė raštvedys, kraštotyrininkas, bibliotekininkas TADAS BALANDA. 1915 Rygoje baigė gimnazijos 7 klases, 1950 – bibliotekininkų kursus. Dirbo Rygoje, Petrograde. 1919-1920 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje, 1921-1940 Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Kaune. 1945-1963 dirbo Lietuvos respublikinėje bibliotekoje. Domėjosi kraštotyra, rinko kraštotyrinę medžiagą. Mirė 1970 10 09 Kaune.

 

20 d. – 105 metai, kai (1907)  Raguvoje gimė teisės istorikė, visuomenės veikėja, pedagogė JONĖ DEVEIKYTĖ NAVAKIENĖ. Teisės m. dr. (1948). 1932 baigė VDU Humanitarinių mokslų (istorija) ir Teisių fakultetus. 1935-1939 rinko istorinę medžiagą Paryžiaus, Romos, Lenkijos archyvuose. 1941-1944 dėstė Kauno mokytojų seminarijoje. 1944 pasitraukė į Prancūziją. Ten gyvendama pasižymėjo mokslinėje, pedagoginėje, visuomeninėje veikloje. Svarbiausias darbas – publikacija Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos 1529 m. Statutas (1971 Čikagoje); paskelbtas originalo kalba ir pirmą kartą išverstas į lietuvių k. Daug rašė į Lietuvos ir išeivijos spaudą, skaitė mokslinius pranešimus įvairių šalių mokslininkų kongresuose. Mirė 1965 02 26 Paryžiuje.

 

21 d. – 120 metų, kai (1892) Mėlyniuose (Subačiaus valsčiuje dab. Karsakiškio sen.) gimė dramaturgas, poetas JURGIS PAKAUŠIS. Išeivis JAV, proletarinės spaudos bendradarbis, Lietuvių meno sąjungos steigėjas. Parašė dramas Buožės (1925), Vėją sėsi, audrą pjausi (1925), periodikoje paskelbė eilėraščių. Mirė 1935 05 21 Čikagoje.

 

21 d. – 110 metų, kai (1902) Bistrampolyje (Ramygalos valsčiuje) gimė pedagogas, kultūros veikėjas KAZIMIERAS MASILIŪNAS. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje, 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Dirbo pedagoginį darbą. 1934 baigė VDU lituanistiką. 1934-1940 Lietuvos Respublikos švietimo viceministras. Įsteigė žurnalą moksleiviams Šviesos keliai, pedagogams laikraštį Tautos mokykla. 1942-1944 mokytojavo Ramygaloje. 1944 buvo suimtas, įkalintas, vėliau ištremtas į Sibirą. Grįžo 1956. Rašė kalbos, kalbotyros, kultūros klausimais.

Mirė 1973 07 11 Kaune.  

 

22 d. – 120 metų, kai (1892) Dvariškiuose (Ramygalos valsčiuje) gimė gydytojas MYKOLAS TADAS STRIKOLIS. Nuo 1905 gyveno JAV. Ilgametis JAV lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas. Mirė 1962 09 26.

 

22 d. – 105 metai, kai (1907) Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.) gimė rašytojas, pedagogas MOTIEJUS LUKŠYS. 1926 baigė Kudirkos Naumiesčio pedagoginius kursus. Mokytojavo Biržų apskrityje, nuo 1936 – Panevėžyje. Išleido apsakymų rinkinius vaikams Aukso trupiniai (1935), Gailestingoji sesutė (1937), Saulėtą dieną (1938), dramą Žalčių karalienė (1940). Sovietmečiu parašė autobiografinio pobūdžio romaną-trilogiją Srovės ir balos, kurio 2 dalys buvo išleistos: Dvaro pagairėje (1990) ir Naujakuriai (1998). Mirė 1996 05 21 Vilniuje. Palaidotas Panevėžyje.

 

25 d – 145 metai, kai (1867) Panevėžyje gimė teisininkas, visuomenininkas, knygnešys JONAS MOIGIS. 1885 baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau Jaroslavlyje (Rusija) baigė teisės mokslus. Kartu su panevėžiečiais A. Domaševičiumi, S. Kontautu ir kt. per atostogas Panevėžyje ir apylinkėse platino lietuvišką spaudą, padėjo šviestis miesto ir kaimo jaunumui. Nuo 1890 iki 1918 gyveno Smolenske, dirbo notaru, įsteigė lietuvių ir lenkų biblioteką. Po 1920 grįžo į Panevėžį, dirbo teisininku. Mirė 1933 07 09.

 

26 d. – 110 metų, kai (1902) Pažosiuose (Pasvalio r.) gimė kunigas, poetas PRANCIŠKUS MASILIONIS. Studijavo Kauno universitete, baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Panevėžyje, Šiauliuose, Karsakiškyje ir kt. Rankraščiais paliko eilėraščių rinkinių, tikybiniųdarbų. Mirė 1980 10 14 Šiauliuose. Palaidotas Sidabrave (Radviliškio r.).

 

30 d.   65 metai, kai (1947) gimė Krekenavos seniūnijos seniūnas JONAS ULIS.