2018 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 145 metai, kai Linkaučių dvare gimė (1873) FELICIJA POVICKAITĖ-BORTKEVIČIENĖ, visuomenininkė, spaudos veikėja. 1890 baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Studijavo Varšuvoje, privačiuose Moravskos moterų kursuose istoriją ir prancūzų kalbą. Nuo 1906 laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėja. 1920–1922 Steigiamojo Seimo narė. 1921–1931 AB „Varpas“ direktorė, 1931–1932 žurnalo „Varpas“ redaktorė. 1922–1936 – „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė. Mirė 1945 10 21 Kaune.
9 d. – 135 metai, kai Oreliuose  gimė (1883) MYKOLAS ANTANAITIS, pedagogas. Baigė Krekenavos pradinę mokyklą, mokėsi Kauno „Saulės“ draugijos pedagoginiuose kursuose. Gyveno Maskvoje, Petrapilyje, Taline. 1918 grįžo į tėviškę, rūpinosi Ramygalos progimnazijos steigimu. Įsteigė pradžios mokyklą Oreliuose, gimnaziją Krekenavoje. Nuo 1919 dirbo Orelių pradinės mokyklos vedėju. Jo rūpesčiu pastatyta nauja mokykla ir gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau dirbo įvairiose Lietuvos vietose. Mirė 1965 12 19. Palaidotas Krekenavoje.
10 d. – 75 metai, kai Vanagiškiuose gimė (1943) ONA RAČKAUSKIENĖ-ŠIMAITYTĖ, dailininkė. Mokėsi Šakiškių septynmetėje, Pumpėnų mokykloje. 1972 baigė VDI. Dirbo Vilniuje, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose, iliustravo knygas, projektavo vokus muzikos plokštelėms ir kt. Vėliau apsigyveno Klaipėdoje. Nuo 1980 – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, rašo eilėraščius. Leidinio „Toli... arti, šiandien... dabar“ (2003) autorė.  Mirė 2014 11 28, palaidota Agluonėnuose (Klaipėdos r.)
11 d. – 60 metų, kai Stumbriškyje gimė (1958) VYTAUTAS JACKEVIČIUS, pedagogas, medžio drožėjas. Drožia nuo 1980 koplytstulpius, įvairius suvenyrinius drožinius.
14 d. – 95 metai, kai Piniavos vienkiemyje  gimė (1923) IEVA SAKALAUSKAITĖ POCIUS, skulptorė, pedagogė. Mokėsi Panevėžio ir Kauno gimnazijose, studijavo techninę chemiją Kauno VDU. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1951 gyvena Australijoje Adelaidės mieste. 1962 baigė skulptūros studijas Pietų Australijos meno mokykloje (Adelaidėje}, kur liko dėstytojauti iki 1975. Parodose dalyvauja nuo 1962. Skulptorės kūriniai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais, kelis kartus ji laimėjo konkursus. 1995 jos kūrybos paroda buvo eksponuojama Panevėžio Dailės galerijoje. Mirė 2010 08 04 Adelaidėje (Australija).
15 d. – 115 metų, kai Grąžčiuose gimė (1903) KAZYS RAPŠYS, pedagogas, Lietuvos karininkas. 1924 baigė Krekenavos progimnaziją, 1928 – Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – Karo mokyklą Kaune. Tarnavo kariuomenės štabe, vėliau mokytojavo. 1945 06 06 suimtas, kalintas, nuteistas 10-čiai metų tremties. 1954 grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune. Mirė 1979 10 12 Panevėžyje, palaidotas Krekenavoje.
15 d. – 105 metai, kai Aukštadvario dvare  gimė (1913) inžinierius hidrotechnikas, technologijos m. dr., prof. BRONIUS PETRULIS. 1931 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1940–1946 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir nuo 1944 jame dėstė. 1950–1992 dėstė Kauno politechnikos institute. Su bendraautoriais parengė ir išleido 3 vadovėlius, spaudoje paskelbė keliasdešimt mokslinių straipsnių. Mirė 1992 06 30 Kaune.
20 d. – 125 metai, kai Palaukiuose gimė (1893) TOMAS VIDUGIRIS, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 įstojo į Panevėžio batalioną savanoriu. Ilgą laiką tarnavo Karaliaus Mindaugo 4 –ajame pėstininkų pulke. 1932-1935 – 9-ojo pulko bataliono vadas. 1944 – vietinės rinktinės Kauno pulko vadas. Po karo emigravo į Vokietiją, nuo 1948 gyveno Anglijoje. Mirė 1979 04 27 Anglijoje. Urna su palaikais palaidota Palaukių kapinėse.
21 d. – 90 metų, kai Kučiuose gimė (1928) JUOZAS ULYS, literatas ir vertėjas. Mokėsi Uliūnų pradinėje mokykloje, Ramygalos ir Panevėžio gimnazijose, vėliau baigė Kauno Finansų technikumą, dirbo Vilniaus m. finansų skyriuose. 1957 baigė VPI. Mokytojavo Merkinės, Sintautų, Gelgaudiškio vidurinėse mokyklose. Išleido biografinę apybraižą „Sudužęs varpelis“ (2001), vertė iš latvių kalbos.
24 d. 150 metų, kai Teresdvaryje  gimė (1868) kunigas, knygnešys, kraštotyrininkas ANTANAS PAULIUKAS. 1886–1890 studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Spaudos draudimo metais gabeno lietuvišką spaudą ir platino ją Aukštaitijoje. Spausdino publikacijas „Panevėžio balse“. Rašė kraštotyrinį dienoraštį, kuris saugomas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Mirė 1941 04 18 Teresdvaryje.
24 d. – 75 metai, kai Preidžiuose  gimė (1943) VIDUTĖ EMILIJA JANAUSKAITĖ-SEREIKIENĖ, poetė, publicistė. 1950-1957 mokėsi Kabelių mokykloje, 1965 baigė Panevėžio politechnikumą, 1969-1974 studijavo Maskvos standartizacijos ir metrologijos    institute. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos valdybos narė. Eilėraščių rinkinio „Dangaus šaknys“ (1996), publicistikos knygos „Žemės vaisiai“ (2003), poezijos rinktinės „Septyni laipteliai“ (2005) autorė, almanacho „Į savo žodį“ (2000) bendraautorė. A. Kulviečio konkurso prizininkė (1994), poezijos konkurso „Lino žiedas“ laureatė (2003), Kultūros šviesuolė (2000).
26 d. – 90 metų , kai Utėnuose  gimė (1928) BRONIUS GRABAUSKAS, ekonomistas, ekonomikos m. kand. 1972-1989  dirbo Žemės ūkio ekonomikos institute. Parašė knygą „Lietuvos TSR žemės ūkio socialinė raida“ (1983), paskelbė mokslinių straipsnių. Mirė 1989 03 08 Vilniuje.
27 d. – 100 metų, kai Rimaisuose  gimė (1918) JUOZAS VALIKONIS, inžinierius statybininkas, technikos m. dr. 1940 baigė Kauno universitetą, dirbo KU, KPI pedagoginį darbą. Nuo 1965 KPI dekanas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimą ir konstravimą. 1966 nominuotas respublikine premija. Mirė 1996 02 28.
28 d. – 75 metai, kai Krekenavoje gimė (1943) KĄSTYTIS VINCENTAS GIRDAUSKAS, automobilininkas, TSRS nusipelnęs sporto meistras (1974). 1975 baigė KPI. Daugelio tarptautinių ralio lenktynių dalyvis ir čempionas. 1970 ralio maratone Londonas-Mechikas savo automobilių klasėje laimėjo trečią vietą. Mirė 1996 09 06 Kaune.
29 d. – 120 metų, kai Kapinėje  gimė (1898) STASYS KUDOKAS, architektas. 1916 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1916–1918 – Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą. 1919 tarnavo savanoriu Panevėžio batalione. 1924–1930 studijavo Romos karališkoje aukštojoje architektūros mokykloje. 1930–1944 Kauno miesto savivaldybės architektas. 1934–1943 dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, 1938–1943 – Vytauto Didžiojo universitete. 1949 apsigyveno JAV. Lietuvoje pasižymėjo kaip mokyklų ir kulto pastatų architektas. Mirė 1988 10 06 Los Andžele (JAV).