2018 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

7 d. – 85 metai, kai vienkiemyje prie Naujamiesčio gimė (1933) JADVYGA KARECKAITĖ-STATKEVIČIENĖ, kalbininkė, filologijos m. dr., docentė. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo VPI. Nuo 1958 dėstė VPI. Išleido knygas „Vientisinio sakinio skyryba“ (su G.Akelaičiu, 1978 ir 1992), „Sudėtinio sakinio skyryba“ (1979), „Lietuvių kalbos skaitiniai“ (su R. Skaisgiriene, 1990). Paskelbė straipsnių sintaksės ir kt. klausimais „Kalbotyroje“ ir kt. leidiniuose.
8 d. – 100 metų, kai Ėriškiuose gimė (1918) PETRAS BALČIKONIS, agronomas selekcininkas. 1957 baigė LŽŪA. Dirbo Vytėnų bandymų stotyje, Dūkšto bei Avižienių sodininkystės medelynuose. Paskelbė mokslinių straipsnių apie medelynų, uogų ir sodų veisimą, gėlių selekcijos ypatumus. Parašė knygas „Kardeliai“ (su kitais, 1985), „Tulpių auginimas“ (su A. Karla, 1991) ir kt. Mirė 1997 10 18 Avižieniuose (Vilniaus r.).
9 d. 85 metai, kai Paįstryje gimė (1933) REGINA ALGĖ GUDAVIČIŪTĖ-MARTINONIENĖ, bibliotekininkė, poetė. Vaikystę praleido vienkiemyje netoli Liūdynės. Mokėsi Panevėžyje. 1959 baigė VU Istorijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybę. Išleido atsiminimų apie savo tėvą, pirmąjį Lietuvos kariuomenės kapelmeisterį, kompozitorių J.Gudavičių knygą „Susitikimai su tėvu“ (1998), eilėraščių rink. „Rožės man nedovanojo“ (1999), „Žvaigždė ant delno“ (2000).
14 d. – 115 metų, kai Užliaušiuose  gimė (1903) LEONAS RAČIŪNAS, Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, karininkas. 1941 01 03 enkavedistų suimtas ir Karo tribunolo nuteistas 8 m. lagerio ir 4 m. tremties. Vėliau už antisovietinę agitaciją dar kartą nuteistas 10 metų. 1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno ir dirbo Kaune. Mirė 1981. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Savanorių (1931), ir Latvijos išvadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliais.
19 d. – 155 metai, kai Kaukėnuose (Raseinių r.) gimė (1863) VINCAS KAZANAUSKAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Platino knygas Šėtos, Pagirių, Truskavos, Ramygalos, Vadoklių, Raguvos, Troškūnų ir kitose vietovėse. Žiemomis daraktoriavo. 1895 suimtas ir nuteistas dviem metams kalėjimo ir trims metams tremties. Grįžo į Lietuvą 1900. 1928 paskirta knygnešio pensija. Mirė 1930 12 30 gimtinėje.
24 d. – 150 metų, kai Daukniūnuose gimė (1868) KAZIMIERAS SLIEKAS, gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys. 1887 baigė Panevėžio gimnaziją, 1893 – Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Grįžęs į Lietuvą  apsigyveno Naujamiestyje, vertėsi privačia gydytojo praktika. Palaikė ryšius su knygnešiais, šelpė juos materialiai. Vėliau išvyko į Rusiją, dirbo Astrachanės srityje, Samaros gubernijoje. Čia suradęs 1863 m. lietuvių tremtinių, paskatino juos įkurti bažnyčią, mokyklą, parūpino knygų. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio apskrities gydytoju, rėmė „Aido“ draugiją, suorganizavo „Vienybės“ klubą. Mirė 1929 12 16 Panevėžyje, palaidotas Spirakių kapinėse.
24 d. – 80 metų, kai (1938) Gitėnuose   gimė ONA ŠTITILIENĖ SKREBYTĖ, pedagogė, socialinių m. dr. 1951 baigė Miežiškių septynmetę mokyklą, 1955 – Panevėžio pedagoginę mokyklą. Trejus metus mokytojavo Šilų septynmetėje mokykloje, vėliau studijavo pedagogiką Šiaulių PI. Baigusi studijas ten pat dirbo, mokėsi aspirantūroje. 1992-2000 buvo Specialiųjų metodikų katedros vedėja. Parengė naujų matematikos programų vaikams su negalia, išleido matematikos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, paskelbė mokslinių publikacijų.
28 d. – 30 metų, kai įkurta (1988) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė.