2018 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

2 d. – 75 metai, kai Miežiškiuose gimė (1943) ALFONSAS GRIGONIS, fizikas, habil. dr. (1996), profesorius, KTU fizikos katedros vedėjas (1991-2000). 1950-1961 mokėsi Miežiškių vidurinėje mokykloje. 1961-1964 studijavo VU Fizikos fakultete. Dirbo Vilniaus ir Kauno universitetuose, studijavo aspirantūroje. Daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, paskelbtų Lietuvos ir užsienio spaudoje, keleto išradimų autorius, mokomųjų knygų bendraautorius. Lietuvos nacionalinės mokslo premijos (technologijos srityje) laureatas (2000), KTU senato narys.
5 d. – 60 metų, kai Velniakiuose gimė (1958) RIMANTAS MIKNYS, istorikas, humanitarinių m. dr. Mokėsi Vepų, Karsakiškio, Subačiaus mokyklose. 1976-1981 studijavo Vilniaus pedagoginiame institute,  1984-1989 – Istorijos institute aspirantūroje. Apdovanotas Lenkijos Respublikos Prezidento Auksiniu kryžiumi (2006), ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžiumi (2009). Daugiau kaip 90 straipsnių autorius, knygų sudarytojas ir mokslinis redaktorius.
7 d. – 80 metų, kai Jačiūnų kaime  gimė (1938) PETRAS MURMOKAS, tautodailininkas. Mokėsi Juostininkų pradinėje mokykloje. Grįžęs iš tremties lankė Miežiškių vidurinę mokyklą, tarnavo kariuomenėje. Vėliau baigė Kauno politechnikumą. Dirbo Vilniaus ir Klaipėdos autobusų parkuose. Nuo 1967 gyvena Klaipėdoje. Nuo 1975 yra tautodailininkų sąjungos narys, surengė autorinių parodų.
12 d. –110 metų, kai Stanioniuose  gimė (1908) KAZYS BARĖNAS (tikr. Barauskas), rašytojas, leidėjas. Baigė Kauno VDU Humanitarinių m. fakultetą, dirbo spaudoje. 1944 emigravo iš Lietuvos, apsigyveno Anglijoje, redagavo „Europos lietuvį“, vadovavo “Nidos“ l-klai. Išleido novelių rink. „Giedra visad grįžta“ (1953), „Karališka diena“ (1957), „Atsitiktiniai susitikimai“ (1968), „Kilogramas cukraus“ (1978), „Pati apatinė pakopa“ (1992), romanus „Tūboto gaidžio metai“ (1969), „Dvidešimt viena Veronika“ (1971), „Beragio ožio metai“ (1982), „Meškos maurojimo metai“ (1990). Išleido 2 enciklopedinius leidinius „Britanijos lietuviai“ (1978, 1997), apybraižų knygą „Dar po 20 metų  Bradfordo ir apylinkės lietuvių veikla“ (1995). Mirė 2006-03-17 Londone.

13 d. – 145 metai kai Skliausčiuose (Jurbarko r.) gimė (1873) JUOZAS GUDAVIČIUS, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pirmasis Lietuvos kariuomenės karo orkestro kapelmeisteris. 1899 baigė Varšuvos muzikos institutą, dirbo kariuomenės kapelmeisteriu Kretingoje, Kaune. Vargonininkavo, vadovavo chorams, įkūrė Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, jam vadovavo. 1918 atvyko į Panevėžį, organizavo muzikos mokyklą, jai vadovavo. 1930 vargonininkavo Paįstrio bažnyčioje, subūrė šaulių dūdų orkestrą. Sukūrė choro dainų, giesmių, kūrinių pučiamųjų orkestrams. 1935-1939 gyveno Liūdynėje. Mirė 1939-11-12. Palaidotas Panevėžyje.
26 d. – 60 metų, kai Tiltagaliuose gimė (1958) RASA JUKNEVIČIENĖ, RASTAUSKIENĖ, politikė, gydytoja, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, LR Seimo narė. Mokėsi Panevėžio 10-oje vidurinėje mokykloje, studijavo KMI. 1984-1990 dirbo Pasvalyje gydytoja.1988 įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1990-1992 Lietuvos AT/AS deputatė. Nuo 1996 Lietuvos Seimo narė. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė (2008-2012). Apdovanota: Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą proga pagerbta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Medaliu už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę,  Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu,  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“,  Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, Norvegijos Karalystės Karališkuoju ordinu su Komandoro žvaigžde „Už nuopelnus“,  Ukrainos Aukščiausiosios Rados atminimo medaliu „Dešimt metų Ukrainos nepriklausomybei“,  Pietų Korėjos Hankooko užsienio studijų universiteto politikos mokslų garbės daktarė.