• 2018 m. gegužės mėn. kraštotyros kalendorius

    3 d. – 100 metų, kai Varšaukos vienkiemyje gimė  (1918) STASYS ŠNEIDERIS-DIEMEDIS, poetas, dramaturgas. Studijavo VU, mokytojavo Kaune, Karsakiškyje, Įstricoje ir kt. 1946 suimtas, kalintas Magadane. Eilėraščių paskelbė periodikoje, didesnė kūrybos dalis (eilėraščiai, poema „Stelmužės ąžuolas“ drama „Savanorio sūnus“ ) liko rankraščiuose, dalis dingo. 1961 apsigyveno Subačiuje (Kupiškio r.), kur 1987 05 05 mirė. Palaidotas Panevėžyje.
    3 d. – 80 metų, kai Lingiryje gimė (1938) RIMVYDAS KUNSKAS, fizinių m. (geografija) dr., Geografijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1955 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. 1960 – VU. Monografijų „Augalijos kaita Lietuvos ežerų ir pelkių raidoje“, „Etnolandšafto ir gamtojautos paveldas“ autorius, 19 kolektyvinių monografijų bendraautorius, IT asociacijos Lietuvos skyriaus ekologijos ekspertas.

    7 d. – 110 metų, kai Užkalniuose  gimė (1908) KAROLIS GARUCKAS, kunigas, rezistentas. 1927 baigęs Ramygalos progimnaziją, mokėsi mokytojų seminarijoje, studijavo teologiją Olandijoje. 1942  įšventintas kunigu, grįžo į Lietuvą. Klebonavo įvairiose parapijose. Nuo 1963 iki mirties dirbo Ceikinuose (Ignalinos r.). Gynė bažnyčios ir žmogaus teises, rašė protesto raštus dėl tikinčiųjų ir kunigų persekiojimo. 1976 Vilniuje su kt. įsteigė Lietuvos Helsinkio grupę. Mirė 1979 04 04 Ceikinuose.
    8 d. – 170 metų, kai Zalatoriuose gimė (1848) JONAS VENCKEVIČIUS, VENCKAVIČIUS, tarnautojas, mokytojas, knygnešys. Mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, Panevėžio ir Šiaulių gimnazijose. 1874 baigė Kazanės (Rusija) universiteto Fizikos, gamtos ir matematikos fakultetą. Dirbdamas Peterburge Miškų departamento skyriaus viršininku savo giminaičiams į Ustronę siųsdavo įvairių lietuviškų knygelių, ragindamas jas išplatinti. Pradėjus leisti „Aušrą“, ją užprenumeravo garšviečiams, paskatino K. Ūdrą steigti knygnešių draugiją. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą, mokytojavo Kupiškyje, Panevėžyje. Domėjosi tautosaka, kalbotyra. Po pensijos paskyrimo iki mirties gyveno Ustronėje. Mirė 1937 06 02, palaidotas Vadaktėlių kapinėse.
    13 d. – 105 metai , kai Geležiuose gimė (1913) ANTANAS JUŠKA, kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas. Teologijos m. dr. (1948). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1940 baigė teologijos studijas VDU. Nuo 1948 gyveno JAV, kunigavo, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1979 01 23 Čikagoje.
    15 d. – 75 metai , kai Eimuliškiuose gimė (1943) ZENONAS NAMAVIČIUS, socialinių m. (teisė) dr., docentas. 1967 baigęs VU Teisės fakultetą liko ten pat dėstytoju. 1967-1993 Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docentas, Teisės fakulteto prodekanas, dekanas. 1973 baigė aspirantūrą ir apgynė daktaro disertaciją. Buvo Lietuvos Konstitucijos projekto rengimo grupės narys. 1991-1993 – VU prorektorius, 1993-1994 dirbo Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje, 2000-2002 – Rusijoje. 2002–2011 – LR Konstitucinio teismo teisėjas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003). Parašė 4 knygas.
    17 d. – 90 metų, kai Kuršiuose gimė (1928) POVILAS PEČELIŪNAS, mokytojas, lituanistas, poetas, politinis kalinys. Baigė VU, mokytojavo Skuode, Vilniuje, dirbo „Tarybinio mokytojo“ redakcijoje. 1980 suimtas, kalėjo Permės lageryje, buvo ištremtas. Grįžo 1987. Mirė 1990 02 23 Vilniuje. Pomirtiniu leidiniu išėjo eilėraščių rink. „Paparčio žiedas“ (1993).
    19 d. – 130 metų, kai Smėlynėje  gimė (1888) BRONIUS LIACHAVIČIUS, pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1914-1920 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Nuo 1921 – Lietuvos kariuomenės karininkas. Mirė 1933 06 11 Kaune.
    23 d. – 105 metai, kai Užunevėžiuose  gimė (1913) TITAS NARBUTAS, kunigas, visuomenininkas. 1932 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. 1937–1944 Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, nuo 1941 kapelionas Panevėžio vyskupijoje. 1950 atvykęs į JAV, ėjo vikaro, kapeliono pareigas įvairiose parapijose. Bendradarbiavo spaudoje, išleido keletą knygų. Mirė 1972 05 19 Deitone (JAV).

  • 2018 m. birželio mėn. kraštotyros kalendorius

    1 d. – 95 metai, kai Raguvoje gimė (1923) EUGENIJA ŠULGAITĖ-KARKIENĖ, teatro ir kino aktorė. 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1944 -  J.Miltinio vadovaujamą Panevėžio dramos teatro studiją. Nuo 1945  Panevėžio dramos teatro aktorė. Kine debiutavo 1961 (Kanonada). Suvaidino daugiau kaip 200 vaidmenų. Mirė 2014 07 28.
    1 d.– 90 metų, kai Mučiūnuose gimė (1928) MYKOLAS KRIKŠČIŪNAS (slap. Valstietis), literatas. Baigė pradžios mokyklą. Sulaukęs šešiolikos metų išėjo partizanauti. 1953 suimtas ir 1955-01-03 sušaudytas. Parašė dienoraštinio tipo beletrizuotų atsiminimų „Kelias į laisvę“ bei žuvusių partizanų atminimui skirtą poemą „Už tave, tėvynę brangią...“
    6 d. – 65 metai, kai Ramygaloje gimė (1953) VILIUS BARTULIS, inžinierius, technologijos m. dr., docentas, 1976 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir jame (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dirba. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, knygų ir  išradimų autorius.
      9 d. - 70 metų, kai Laboje  gimė (1948) ENRIKAS KAČINSKAS, teatro aktorius. 1965–1967 lankė J. Miltinio vaidybos studiją. 1967–2008 Panevėžio dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 130 vaidmenų.
    10 d. - 115 metų, kai Tbilisyje (Gruzija) gimė (1903) poetas, vertėjas JONAS GRAIČIŪNAS. 1920–1925 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1932 baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1936–1938 Eltos redaktorius ir referentas, 1939–1941 Valstybės radiofono redaktorius, Kauno radijo komiteto direktorius. 1944–1945 mokytojavo Ramygaloje. Išleido eilėraščių rinkinių, išvertė rusų rašytojų kūrinių. Mirė 1994 08 01 Vilniuje, palaidotas Ramygaloje. Mirė 1994 08 01 Vilniuje. Palaidotas Ramygaloje.
    12 d. – 80 metų, kai Roduose  gimė (1938) JONAS MARTUZEVIČIUS, gamtos m. dr., LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas, specialiosios zootechnikos katedros docentas. 1945-1949 mokėsi Rodų pradinėje mokykloje, 1949-1957 – Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1962  baigė LVA Zootechnikos fakultetą.
    12 d. – 65 metai, kai Rokiškio r. gimė (1953) JONAS KAUŠAKYS, Panevėžio r. savivaldybės tarybos narys.
    15 d. – 70 metų, kai Šilagalyje gimė (1948) STASĖ MEDYTĖ, dailininkė grafikė. 1968 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1979 – Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto dailės skyrių. Nuo 1987 vadovauja Bitės ekslibrisų klubui. Nuo 1973 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
    16 d. – 85 metai , kai Miliešiškiuose  gimė (1933) VALERIJONAS JUZĖNAS, dailininkas. 1940-1944 mokėsi Miliešiškių pradinėje mokykloje, 1945-1952 – Raguvos vidurinėje mokykloje. 1962 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės mokyklą. Dirbo Kauno ir Klaipėdos „Dailės“ kombinatuose.  Kuria, dalyvauja parodose.
    24 d. – 125 metai, kai Pajuostėje gimė (1893) VALERIJONAS MEIŠTOVIČIUS, kunigas, teologas, istorikas, rašytojas. 1928 Romoje suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Nuo 1932 – Lenkijos ambasados prie Šv. Sosto patarėjas. Paskelbė keletą veikalų. Mirė 1982 m. gegužės 9 d. Vatikane.

  • 2018 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

    7 d. – 85 metai, kai vienkiemyje prie Naujamiesčio gimė (1933) JADVYGA KARECKAITĖ-STATKEVIČIENĖ, kalbininkė, filologijos m. dr., docentė. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo VPI. Nuo 1958 dėstė VPI. Išleido knygas „Vientisinio sakinio skyryba“ (su G.Akelaičiu, 1978 ir 1992), „Sudėtinio sakinio skyryba“ (1979), „Lietuvių kalbos skaitiniai“ (su R. Skaisgiriene, 1990). Paskelbė straipsnių sintaksės ir kt. klausimais „Kalbotyroje“ ir kt. leidiniuose.
    8 d. – 100 metų, kai Ėriškiuose gimė (1918) PETRAS BALČIKONIS, agronomas selekcininkas. 1957 baigė LŽŪA. Dirbo Vytėnų bandymų stotyje, Dūkšto bei Avižienių sodininkystės medelynuose. Paskelbė mokslinių straipsnių apie medelynų, uogų ir sodų veisimą, gėlių selekcijos ypatumus. Parašė knygas „Kardeliai“ (su kitais, 1985), „Tulpių auginimas“ (su A. Karla, 1991) ir kt. Mirė 1997 10 18 Avižieniuose (Vilniaus r.).
    9 d. 85 metai, kai Paįstryje gimė (1933) REGINA ALGĖ GUDAVIČIŪTĖ-MARTINONIENĖ, bibliotekininkė, poetė. Vaikystę praleido vienkiemyje netoli Liūdynės. Mokėsi Panevėžyje. 1959 baigė VU Istorijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybę. Išleido atsiminimų apie savo tėvą, pirmąjį Lietuvos kariuomenės kapelmeisterį, kompozitorių J.Gudavičių knygą „Susitikimai su tėvu“ (1998), eilėraščių rink. „Rožės man nedovanojo“ (1999), „Žvaigždė ant delno“ (2000).
    14 d. – 115 metų, kai Užliaušiuose  gimė (1903) LEONAS RAČIŪNAS, Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, karininkas. 1941 01 03 enkavedistų suimtas ir Karo tribunolo nuteistas 8 m. lagerio ir 4 m. tremties. Vėliau už antisovietinę agitaciją dar kartą nuteistas 10 metų. 1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno ir dirbo Kaune. Mirė 1981. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Savanorių (1931), ir Latvijos išvadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliais.
    19 d. – 155 metai, kai Kaukėnuose (Raseinių r.) gimė (1863) VINCAS KAZANAUSKAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Platino knygas Šėtos, Pagirių, Truskavos, Ramygalos, Vadoklių, Raguvos, Troškūnų ir kitose vietovėse. Žiemomis daraktoriavo. 1895 suimtas ir nuteistas dviem metams kalėjimo ir trims metams tremties. Grįžo į Lietuvą 1900. 1928 paskirta knygnešio pensija. Mirė 1930 12 30 gimtinėje.
    24 d. – 150 metų, kai Daukniūnuose gimė (1868) KAZIMIERAS SLIEKAS, gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys. 1887 baigė Panevėžio gimnaziją, 1893 – Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Grįžęs į Lietuvą  apsigyveno Naujamiestyje, vertėsi privačia gydytojo praktika. Palaikė ryšius su knygnešiais, šelpė juos materialiai. Vėliau išvyko į Rusiją, dirbo Astrachanės srityje, Samaros gubernijoje. Čia suradęs 1863 m. lietuvių tremtinių, paskatino juos įkurti bažnyčią, mokyklą, parūpino knygų. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio apskrities gydytoju, rėmė „Aido“ draugiją, suorganizavo „Vienybės“ klubą. Mirė 1929 12 16 Panevėžyje, palaidotas Spirakių kapinėse.
    24 d. – 80 metų, kai (1938) Gitėnuose   gimė ONA ŠTITILIENĖ SKREBYTĖ, pedagogė, socialinių m. dr. 1951 baigė Miežiškių septynmetę mokyklą, 1955 – Panevėžio pedagoginę mokyklą. Trejus metus mokytojavo Šilų septynmetėje mokykloje, vėliau studijavo pedagogiką Šiaulių PI. Baigusi studijas ten pat dirbo, mokėsi aspirantūroje. 1992-2000 buvo Specialiųjų metodikų katedros vedėja. Parengė naujų matematikos programų vaikams su negalia, išleido matematikos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, paskelbė mokslinių publikacijų.
    28 d. – 30 metų, kai įkurta (1988) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė.

  • 2018 m. rugpjūčio mėn. kraštotyros kalendorius

    3 d. – 90 metų, kai Margiuose  gimė (1928) ANTANAS ČINGA, poetas. Panevėžyje baigė gimnaziją. 1949 ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1960 apsigyveno Kalviuose (Kaišiadorių r.), dirbo buhalteriu. Paskelbė eilėraščių rinktinėje „Tremtinio Lietuva“ (1990). Mirė 1998 m. lapkričio 12, palaidotas Kalvių kapinėse.
    5 d. – 105 metai, kai Gelažiuose  gimė (1913) DANIELIUS VAITELIS, Nepriklausomos Lietuvos armijos karininkas, Lietuvos partizanas. 1938 baigė Kauno karo mokyklą. 1940 emigravo į Vokietiją. Dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto veikloje. Vokiečių okupacijos metais grįžo į Lietuvą. Karui baigiantis įsijungė į rezistencinę veiklą. 1946 tapo „Vyčio“ apygardos partizanų vadu ir pasivadino „Briedžio“ slapyvardžiu. Žuvo 1948 m. gegužės 14,  Šilų miške.
    27 d. – 90 metų, kai Anitavos dvare  gimė (1928) VAIDOTAS ANTANAITIS, miškininkas, habil. dr. (biomedicinos mokslai, 1994), profesorius. 1935–1940 mokėsi Panevėžio 1-oje pradinėje mokykloje. 1947–1949 studijavo Vilniaus universitete, 1952 baigė Leningrado miškų technikos akademiją. 1959–1989 ir 1993–1994 Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas. 1990–1992 LR miškų ūkio ministras. 1992–1993 Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu (2000). Paskelbė apie 400 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.