2017 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius

2 d. – 165 metai, kai (1852) Birželiuose (dab. Panevėžio sen.) gimė dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas GABRIELIUS LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS. Parašė dramas Birutė (pastatyta 1906), Blinda (pastatyta 1907), komedijas Jurgis Durnelis (pastatyta 1908), Pagavo (pastatyta 1908) ir kt., paskelbė kritikos ir publicistikos straipsnių. Mirė 1916 08 28 Vilniuje.

5 d. – 115 metų, kai (1902) Sankt Peterburge gimė istorikė, istorijos m. dr., pedagogė ONA MAKSIMAITIENĖ. 1927 baigė KU. 1935-1957 mokytojavo Panevėžyje. Paskelbė atsiminimų, monografijų, sudarė Lietuvos žemėlapių. Parašė Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 (1969), Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai (1991), Iš Panevėžio istorijos (1992), Panevėžio miesto istorija (išleista 2003). Mirė 1999 12 10 Vilniuje. Palaidota Panevėžyje.

8 d. – 115 metų, kai (1902) Pažalvaičiuose (Piniavos valsčiuje) gimė kritikas, literatas PETRAS JANELIŪNAS. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją. Redagavo moksleivių laikraščius Naujoji banga (1923), Mūsų frontas (1925). Bendradarbiavo Keturiuose vėjuose, paskelbė straipsnių ir recenzijų. Mirė 1925 10 30 tėviškėje. Palaidotas Panevėžyje.

10 d. – 115 metų, kai (1902) Okainėliuose (Ramygalos valsčiuje, dab. Kėdainių r.) gimė istorikas, visuomenės veikėjas JONAS ŠVOBA. Mokėsi Ramygalos progimnazijoje. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – istorijos studijas VDU. 1925-1927 mokytojavo Krekenavoje. 1944 emigravo iš Lietuvos, nuo 1949 gyveno JAV. Parašė knygą Seiminė ir prezidentinė Lietuva ( 1985, II leidimas 1990 Vilniuje). Mirė 1986 11 15 JAV.

15 d. – 155 metai, kai (1862) gimė kunigas kanauninkas BOLESLOVAS BARONAS. 1885-1891 Ramygalos vikaras, 1900-1937 Krekenavos klebonas. 1933 suteiktas Panevėžio katedros kapitulos garbės kanauninko vardas. 1937 atsisakė iš klebono pareigų, pasilikdamas Krekenavos altaristu. Mirė 1941, palaidotas Krekenavos bažnyčios šventoriuje.


15 d. – 105 metai, kai (1912) Baibokuose (Krekenavos valsčiuje) gimė dailininkas VINCAS DILKA. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1937-1939 tobulinosi dailės institute Romoje. 1940-1950 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951-1994 – LDI (nuo 1990 VDA). 1953-1960 Tapybos katedros vedėjas, profesorius (1980). Nutapė teminių kompozicijų, peizažų, portretų, išdekoravo Naujamiesčio bažnyčios vidų, nutapė 4 paveikslus. Mirė 1997 12 26 Vilniuje.

15 d. – 95 metai, kai (1922) Berčiūnuose (Naujamiesčio valsčiuje) gimė architektas JONAS KASPERAVIČIUS. 1963 baigė Vilniaus technologinį technikumą. 1950 - VDA Architektūros fakultetą. Dirbo Vilniuje Miestų statybos projektavimo institute įvairiose pareigose. Pagal jo projektus pastatytas Vilniuje kino teatras Lietuva (1965), J. Dvariono muzikos mokykla (1968), Čiurlionio meno mokyklos priestatas (1975) ir kt., Panevėžyje Nemuno g. 12 a. pastatytas gyvenamasis namas su kavine ir baru.

16 d. – 90 metų, kai (1927) Nausodėje (Naujamiesčio valsčiuje) gimė poetė DANUTĖ GRYBAITĖ-ŠATIENĖ. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, priklausė Meno kuopai, buvo jos vicepirmininke. Už nelegalią tautinę veiklą 1945 suimta, kalinta Vorkutoje. 1958 grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, po to Alytuje. Eilėraščių paskelbė Tremtinio Lietuvoje (1990). Mirė 2005 m.

17 d. – 70 metų, kai (1947) Piktagalyje (Ramygalos valsčiuje) gimė istorikė, knygų autorė JOANA VIGA ČIPLYTĖ. 1978 baigė VU. Nuo 1978 dirba Panevėžio kraštotyros muziejuje. Parašė knygas Politologija visuomenei (1998), Kazys Naruševičius. Tapytojas. Mokytojas (1999), Amžina knygos tauta. Lietuvos žydų gyvenimo puslapiai. Lietuvos sentikių gyvenimo puslapiai. Panevėžio karaimų gyvenimo puslapiai. Kas yra sociologija. Politologija kiekvienam (visos 2001), Einu gyventi (2003), Juozas Masiulis: Knygnešys ir knygininkas (2005). Parengė publikaciją Kazimieras Čiplys Vijūnas. Vaidinimai tik sodžiui. Biografija. Dokumentai. Laiškai. Pjesės (su A. Karaška, 1997). Surengė dailės, fotografijos, istorijos parodų.

19 d. – 130 metų, kai (1887) Daniūnuose gimė raštvedys, kraštotyrininkas, bibliotekininkas TADAS BALANDA. 1915 Rygoje baigė gimnazijos 7 klases, 1950 – bibliotekininkų kursus. Dirbo Rygoje, Petrograde. 1919-1920 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje, 1921-1940 Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Kaune. 1945-1963 dirbo Lietuvos respublikinėje bibliotekoje. Domėjosi kraštotyra, rinko kraštotyrinę medžiagą. Mirė 1970 10 09 Kaune.

20 d. – 110 metų, kai (1907) Raguvoje gimė teisės istorikė, visuomenės veikėja, pedagogė JONĖ DEVEIKYTĖ NAVAKIENĖ. Teisės m. dr. (1948). 1932 baigė VDU Humanitarinių mokslų (istorija) ir Teisių fakultetus. 1935-1939 rinko istorinę medžiagą Paryžiaus, Romos, Lenkijos archyvuose. 1941-1944 dėstė Kauno mokytojų seminarijoje. 1944 pasitraukė į Prancūziją. Ten gyvendama pasižymėjo mokslinėje, pedagoginėje, visuomeninėje veikloje. Svarbiausias darbas – publikacija Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos 1529 m. Statutas (1971 Čikagoje); paskelbtas originalo kalba ir pirmą kartą išverstas į lietuvių k. Daug rašė į Lietuvos ir išeivijos spaudą, skaitė mokslinius pranešimus įvairių šalių mokslininkų kongresuose. Mirė 1965 02 26 Paryžiuje.

21 d. – 125 metai, kai (1892) Mėlyniuose (Subačiaus valsčiuje dab. Karsakiškio sen.) gimė dramaturgas, poetas JURGIS PAKAUŠIS. Išeivis JAV, proletarinės spaudos bendradarbis, Lietuvių meno sąjungos steigėjas. Parašė dramas Buožės (1925), Vėją sėsi, audrą pjausi (1925), periodikoje paskelbė eilėraščių. Mirė 1935 05 21 Čikagoje.

21 d. – 115 metų, kai (1902) Bistrampolyje (Ramygalos valsčiuje) gimė pedagogas, kultūros veikėjas KAZIMIERAS MASILIŪNAS. Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje, 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Dirbo pedagoginį darbą. 1934 baigė VDU lituanistiką. 1934-1940 Lietuvos Respublikos švietimo viceministras. Įsteigė žurnalą moksleiviams Šviesos keliai, pedagogams laikraštį Tautos mokykla. 1942-1944 mokytojavo Ramygaloje. 1944 buvo suimtas, įkalintas, vėliau ištremtas į Sibirą. Grįžo 1956. Rašė kalbos, kalbotyros, kultūros klausimais.
Mirė 1973 07 11 Kaune.

22 d. – 125 metai, kai (1892) Dvariškiuose (Ramygalos valsčiuje) gimė gydytojas MYKOLAS TADAS STRIKOLIS. Nuo 1905 gyveno JAV. Ilgametis JAV lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas. Mirė 1962 09 26.

25 d – 150 metų, kai (1867) Panevėžyje gimė teisininkas, visuomenininkas, knygnešys JONAS MOIGIS. 1885 baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau Jaroslavlyje (Rusija) baigė teisės mokslus. Kartu su panevėžiečiais A. Domaševičiumi, S. Kontautu ir kt. per atostogas Panevėžyje ir apylinkėse platino lietuvišką spaudą, padėjo šviestis miesto ir kaimo jaunumui. Nuo 1890 iki 1918 gyveno Smolenske, dirbo notaru, įsteigė lietuvių ir lenkų biblioteką. Po 1920 grįžo į Panevėžį, dirbo teisininku. Mirė 1933 07 09.

26 d. – 115 metų, kai (1902) Pažosiuose (Pasvalio r.) gimė kunigas, poetas PRANCIŠKUS MASILIONIS. Studijavo Kauno universitete, baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Panevėžyje, Šiauliuose, Karsakiškyje ir kt. Rankraščiais paliko eilėraščių rinkinių, tikybinių darbų. Mirė 1980 10 14 Šiauliuose. Palaidotas Sidabrave (Radviliškio r.).