2015 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

2 d. - 95 metai, kai (1920) Dudonyse (dab. Panevėžio sen.) gimė Kazys Naruševičius, dailininkas, pedagogas. Mokėsi Rėklių pradinėje mokykloje ir Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1970 baigė Vilniaus DI Tapybos fakultetą. Nuo 1966 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1968-1983 Panevėžio sekcijos pirmininkas. Nuo 1962 dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbų turi Nacionalinis M, K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, kiti muziejai bei organizacijos. Mirė 2004 10 12 Panevėžyje.

9 d. - 255 metai, kai (1760) Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio r.) gimė Antanas Strazdas, kunigas, poetas. 1789 baigė Varnių kunigų seminariją. Nuo 1790 kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje ir kt. 1793-1795 ir 1804-1806 kunigavo Karsakiškyje. Po 1804 nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. 1829 buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, 1829 grįžo į Kamajus. Išleido poezijos rinktinę “Giesmės svietiškos ir šventos” (1814). Mirė 1833 04 23 Kamajuose (Rokiškio r.).

9 d. - 205 metai, kai (1810) Naudvaryje (Naujamiesčio vlsč.) gimė Stanislovas Kerbedis, inžinierius, tiltų statytojas. Peterburgo MA garbės narys (1858). 1826-1828 studijavo VU,1931 baigė Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą. Dėstė taikomąją mechaniką šioje ir kitose Peterburgo aukštosiose mokyklose., tobulinosi Prancūzijoje ir D. Britanijoje. 1844-1852 suprojektavo ir statė pirmąjį Rusijoje metalinį varstomąjį tiltą (per Nevą Peterburge), projektavo ir statė sijinius ir kt. tiltus per Lugą, Dauguvą, Vyslą. Dirbo Rusijos susisiekimo ministerijoje. Mirė 1899 04 19 Varšuvoje.

10 d. - 75 metai, kai (1940) Panevėžyje gimė Kęstutis Kazimieras Bačelis, agronomas, gamtos m. daktaras (1993). Nuo 1965 Upytės linų bandymų stoties mokslinis bendradarbis. Knygų “Patarimai linininkui” (1968, 1975), “Linininkystės tvarkymas specializuotame ūkyje” (1977), “Linininko žinynas” (1985), “Į pagalbą linų augintojui” (1994) ir kt. bendraautorius. Išvedė 5 linų veisles.

12 d. - 110 metų, kai (1905) Gilbonyse (Smilgių vlsč.) gimė Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, poetas. 1928 baigė Pavasarininkų suaugusiųjų gimnaziją, mokėsi Kauno VDU. Dirbo įvairiose vietose. 1941 Kretingoje bolševikų buvo suimtas ir birželio 25 Rainių miškelyje (prie Telšių) kartu su kitais kaliniais žiauriai nužudytas. Išleido eilėraščių rinkinius “Iš liepsnojančios žemės”(1920), “Sirenos skerdžia naktį”, “Olimpo žiedai” (1935), “Aiškūs žodžiai” (1940).

12 d. - 45 metai, kai (1970) Panevėžio I-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Balčikonio vardas.

15 d. - 20 metų, kai (1995) Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas.

22 d. - 125 metai, kai (1890) Vaivaduose (Karsakiškio vlsč.) gimė Marija Giedraitienė-Putramentienė-Geigaitė, pedagogė, istorikė. 1900-1908 mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1914 baigė Sankt Peterburgo Bestuževo aukštųjų kursų Istorijos-filologijos fakultetą. Grįžusi į Lietuvą vertėsi privačiomis pamokomis. 1915 buvo viena iš Panevėžio lietuvių gimnazijos steigėjų ir iki 1918 – jos direktorė, vėliau direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1935-1940 Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorė. Kurį laiką mokytojavo Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Mirė 1980 06 24 Kaune.

23 d. - 115 metų, kai (1900) Ramygaloje gimė Jonas Karutis, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Lietuvos Respublikos laikotarpiu dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. Mirė 1943 04 11 Panemunėje.

23 d. - 55 metai, kai (1960) Liūdynėje gimė Alvydas Mikšys, tautodailininkas, medžio drožėjas. Drožė kryžius, koplytstulpius, užgavėnių kaukes, dalyvavo tauodailininkų parodose. Gyveno Ramygaloje. Mirė 2004.

24 d. - 130 metų, kai (1885) Ėriškiuose gimė Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas. Profesorius (1944), akademikas (1946). 1906 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1911 Peterburgo universitetą, mokytojavo. 1918-1920 Panevėžio gimnazijos, 1920-1924 Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Vėliau dėstė KU, VU. 1930-1952 Lietuvių kalbos žodyno vyriausias redaktorius. 1944-1952 direktoriavo Lietuvių kalbos institute ir iki 1960 profesoriavo VU. Paskelbė straipsnių literatūrinės kalbos norminimo klausimais, išvertė užsienio autorių pasakų, parašė eilėraščių. Mirė 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas tėviškėje.

25 d. - 80 metų, kai (1935) Miežiškiuose gimė Jonas Šukys, kalbininkas, pedagogas, filologijos m. daktaras (1967). Mokėsi Miežiškiuose, Panevėžio berniukų gimnazijoje, Panevėžio pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Troškūnuose. Studijavo VPI. 1957-1964 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute,1968-1972 VU Kauno vakariniame fakultete, 1972-1987 “Mūsų žodžio” redakcijoje ir kt. Nuo 1994 dirbo VPU. Išleido grožinės literatūros kūrinių vaikams, knygų, skirtų lietuvių kalbos praktikos klausimams: “Taisyklingai vartokime linksnius” (1976), “Prielinksnių vartojimas” (1978), “Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: Vartosena ir normos” (1998), “Kalbos kultūra visiems” (2003) ir kt., periodikoje paskelbė straipsnių kalbos kultūros klausimais. Knygoje „Miežiškiai“(2003) aprašė gimtąją tarmę, kaimų pavadinimus, pavardes, krašto vardą. Lietuvių kalbos žodyno kartotekai užrašė apie 16000 žodžių su sakiniais. 2003 m. jam buvo paskirta kalbininko Petro Būtėno premija.

27 d. - 135 metai, kai (1880) Zubiškiuose (dab. Ragaudžiai) (Upytės vlsč.) gimė Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas. 1908 baigė Rygos politechnikos institutą. 1909-1918 dirbo Ukrainoje. 1918 grįžo į Lietuvą. Dirbo Kaune inžinieriumi, Lietuvos Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Alytaus, Aukštosios Panemunės, Prienų tiltų statybai, Klaipėdos uosto krantinės, Šventosios uosto įrengimui ir kt. 1944 emigravo į Vakarus. Mirė 1970 Miunchene (Vokietija).

28 d. - 90 metų, kai (1925) Latavoje (Anykščių r.) gimė Alfonsas Giedraitis, žemės ūkio darbuotojas, ilgametis Ėriškių kolūkio pirmininkas, dab. Ėriškių ŽŪB pirmininkas, buvęs Lietuvos Seimo narys. Mirė 2007 m. rugpjūčio 12 d. Ėriškiuose. Palaidotas Ėriškių kapinėse.