• Sukaktys

                          

    285 metai, kai gimė (1729) JUOZAPAS BENEDIKTAS VAZNICKIS-PUNDZEVIČIUS, kunigas. Nuo 1779 – Ramygalos klebonas, nuo 1792 – altarista. Mirė 1795 05 15. Palaidotas Ramygalos bažnyčios rūsyje.
    175 metai, kai Sukniškio dvare (dab. Karsakiškio sen.) gimė (1839) POVILAS PUZINAS, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1879 išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. Jo iniciatyva apskrityje buvo statomi tiltai, gerinami keliai, tiesiamos telefono linijos, įkurta Panevėžio realinė mokykla, pastatyta Panevėžio trąšų gamykla. Už švietėjišką veiklą 1890 nuteistas 10 metų tremties. Mirė 1910 Vinicoje (Ukraina). Žmona palaidota Naujamiesčio kapinėse.
    170 metų, kai Zalatoriuose (Ramygalos vls.) gimė (1844) NIKODEMAS BAUKUS VENSKAVIČIUS, lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Panevėžio, Šiaulių gimnazijose. 1872 baigė Kazanės universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Saratovo ir Voronežo gubernijose teismų įstaigose. Mokydamasis rinko tautosaką Vadaktėlių, Upytės, Ramygalos apylinkėse, taip pat medžiagą lietuvių kalbos gramatikai, rašė straipsnius lietuvių kalbos rašybos klausimais. Sudarytas tautosakos rinkinys ,,Senu dienu Bili“ saugomas Lietuvos MA tautosakos rankraštyne, straipsniai, kalbinė medžiaga ir laiškai – VUB Rankraščių skyriuje. Mirė 1877 12 13 Peterburge.
    165 metai, kai Čelkių k. (Rozalimo par., dab. Pakruojo raj.) gimė (1849) ADOMAS BARANAUSKAS, knygnešys. Spaudos draudimo metais knygas platino Smilgių krašte. Mirė 1919 Smilgiuose.
    125 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) ANTANAS TAMOLIŪNAS, kunigas, žurnalistas. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.
    125 metai, kai Panevėžyje (1889) gimė LEVAS TVERSKOJUS, architektas. Nuo 1928 Leningrado I. Repino instituto Architektūros fakulteto profesorius.
    115 metų, kai Panevėžyje gimė (1899) IZAOKAS ZOKOMAS, smuikininkas, pedagogas. Ilgą laiką Panevėžyje dirbo muzikos mokytoju. Nuo 1928 – Kauno radiofono simfoniniame orkestre. Žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
    110 metų, kai Pazūkų k. (Panevėžio sen.) gimė (1904) JUOZAS BARISAS, inžinierius elektrotechnikas. Baigęs aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, studijavo elektrotechniką LU ir Vokietijoje. Išvertė ,,Radijo mėgėją“ (1927), 1934-1935 išleido keletą knygučių apie elektrotechniką. Panevėžyje įsteigė pirmuosius elektrikų kursus, jiems vadovavo. 1941 rusų suimtas ir išvežtas į Sibirą.
    110 metų, kai Ukmergėje gimė (1904) MARIJA PUZINOWSKA, pedagogė, visuomenės veikėja. Baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, mokytojavo Raguvoje ir kt. Lietuvos lenkų kultūros švietimo draugijos ,,Pochodnis“ veikėja.
    105 metai, kai Payslykio k. (Pasvalio raj.) gimė (1909) JONAS KAZĖNAS, vertėjas. Mokėsi Linkuvos, Panevėžio gimnazijose, studijavo Kauno VDU. Su kitais įsteigė knygų leidimo bendrovę ,,Fakelas“. Mokytojavo Pasvalio raj. mokyklose. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutinius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.
    95 metai, kai Juostininkuose (Anykščių raj.) gimė (1919) RAFAELIS SARGAUTAS, organizacijos ,,Lietuvos laisvės armija“ narys. Steigė partizanų būrius Panevėžio ir kitose apylinkėse. 1946 suimtas.

  • 2014 m. sukaktys

    285 metai, kai gimė (1729) JUOZAPAS BENEDIKTAS VAZNICKIS-PUNDZEVIČIUS, kunigas. Nuo 1779 – Ramygalos klebonas, nuo 1792 – altarista. Mirė 1795 05 15. Palaidotas Ramygalos bažnyčios rūsyje.
    175 metai, kai Sukniškio dvare (dab. Karsakiškio sen.) gimė (1839) POVILAS PUZINAS, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1879 išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. Jo iniciatyva apskrityje buvo statomi tiltai, gerinami keliai, tiesiamos telefono linijos, įkurta Panevėžio realinė mokykla, pastatyta Panevėžio trąšų gamykla. Už švietėjišką veiklą 1890 nuteistas 10 metų tremties. Mirė 1910 Vinicoje (Ukraina). Žmona palaidota Naujamiesčio kapinėse.
    170 metų, kai Zalatoriuose (Ramygalos vls.) gimė (1844) NIKODEMAS BAUKUS VENSKAVIČIUS, lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Panevėžio, Šiaulių gimnazijose. 1872 baigė Kazanės universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Saratovo ir Voronežo gubernijose teismų įstaigose. Mokydamasis rinko tautosaką Vadaktėlių, Upytės, Ramygalos apylinkėse, taip pat medžiagą lietuvių kalbos gramatikai, rašė straipsnius lietuvių kalbos rašybos klausimais. Sudarytas tautosakos rinkinys ,,Senu dienu Bili“ saugomas Lietuvos MA tautosakos rankraštyne, straipsniai, kalbinė medžiaga ir laiškai – VUB Rankraščių skyriuje. Mirė 1877 12 13 Peterburge.
    165 metai, kai Čelkių k. (Rozalimo par., dab. Pakruojo raj.) gimė (1849) ADOMAS BARANAUSKAS, knygnešys. Spaudos draudimo metais knygas platino Smilgių krašte. Mirė 1919 Smilgiuose.
    125 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) ANTANAS TAMOLIŪNAS, kunigas, žurnalistas. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.
    125 metai, kai Panevėžyje (1889) gimė LEVAS TVERSKOJUS, architektas. Nuo 1928 Leningrado I. Repino instituto Architektūros fakulteto profesorius.
    115 metų, kai Panevėžyje gimė (1899) IZAOKAS ZOKOMAS, smuikininkas, pedagogas. Ilgą laiką Panevėžyje dirbo muzikos mokytoju. Nuo 1928 – Kauno radiofono simfoniniame orkestre. Žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
    110 metų, kai Pazūkų k. (Panevėžio sen.) gimė (1904) JUOZAS BARISAS, inžinierius elektrotechnikas. Baigęs aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, studijavo elektrotechniką LU ir Vokietijoje. Išvertė ,,Radijo mėgėją“ (1927), 1934-1935 išleido keletą knygučių apie elektrotechniką. Panevėžyje įsteigė pirmuosius elektrikų kursus, jiems vadovavo. 1941 rusų suimtas ir išvežtas į Sibirą.
    110 metų, kai Ukmergėje gimė (1904) MARIJA PUZINOWSKA, pedagogė, visuomenės veikėja. Baigė Panevėžio lenkų gimnaziją, mokytojavo Raguvoje ir kt. Lietuvos lenkų kultūros švietimo draugijos ,,Pochodnis“ veikėja.
    105 metai, kai Payslykio k. (Pasvalio raj.) gimė (1909) JONAS KAZĖNAS, vertėjas. Mokėsi Linkuvos, Panevėžio gimnazijose, studijavo Kauno VDU. Su kitais įsteigė knygų leidimo bendrovę ,,Fakelas“. Mokytojavo Pasvalio raj. mokyklose. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutinius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.
    95 metai, kai Juostininkuose (Anykščių raj.) gimė (1919) RAFAELIS SARGAUTAS, organizacijos ,,Lietuvos laisvės armija“ narys. Steigė partizanų būrius Panevėžio ir kitose apylinkėse. 1946 suimtas.

  • 2014 m. įvykiai ir faktai


    760 metų kai (1254) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima Upytė.
    605 metai, kai (1409) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Krekenava.
    595 metai, kai (1419) Krekenavoje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
    530 metų, kai (1484) Krekenavoje Rodų dvaro savininkai Aleksejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdovičiai pastatė antrąją medinę bažnyčią
    450 metų, kai (1564), sudarant smulkesnį Lietuvos administracinį paskirstymą, Šiaurinė Trakų vaivadijos dalis pavadinta Upytės pavietu.
    400 metų, kai (1614) Upytės seniūnas Jeronimas Valavičius Panevėžyje pastatė
    namus, skirtus Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvui. Tai seniausias šiuo metu pastatas Panevėžyje (Kranto g. 21).
    385 metai, kai (1629) karalius Zigmantas Vaza įsakė Upytės seniūnui Panevėžyje pastatyti bažnyčią, vargšų prieglaudą ir pirmąją mokyklą.
    380 metų, kai (1634) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Miežiškiai.
    325 metai, kai (1689) Naujamiestyje LDK kanclerio, Trakų vaivados M.Oginskio nurodymu, pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia, klebonija ir prieglauda.
    310 metų, kai (1704) Panevėžys ir jo apylinkės buvo užpultos švedų kariuomenės.
    305 metai, kai (1709) Panevėžio kraštas nukentėjo nuo maro.
    260 metų, kai (1754) Ėriškių karališkojo kaimo kapinėse pastatyta pirmoji medinė bažnytėlė.
    250 metų, kai (1764) Smilgiuose pastatyta dabartinė trečioji bažnyčia.
    235 metai, kai (1779) Šilų dvaro savininkai Franckevičiai pastatė pirmą medinę Švč.Jėzaus vardo Šilų bažnyčią.
    210 metų, kai (1804-1806) Karsakiškyje kunigavo poetas Antanas Strazdas.
    210 metų, kai (1804) Panevėžyje įsteigta parapijinė mokykla.
    175 metai, kai (1839) Velykių kapinėse dvarininkas Vincentas Juozapavičius pastatė mūrinę koplyčią.
    155 metai, kai (1859) Tiltagaliuose pastatyta koplyčia.
    150 metų, kai (1864) įkurta Panevėžio apskritis.
    130 metų kai (1884) Panevėžyje, dešiniajame Nevėžio krante, pastatyta Šv.Petro ir Povilo bažnyčia.
    130 metų, kai (1884) Panevėžio realinei mokyklai pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas.
    120 metų, kai (1894) G.Petkevičaitė-Bitė įkūrė moksleivių šelpimo draugiją ,,Žiburėlis“.
    105 metai, kai (1909):
    Šiluose pastatyta nauja mūrinė bažnyčia ir koplytėlė kapinėse;
    Miežiškiuose įkurta parapija;
    įkurtos Geležių, Velžio, Spirakių pradinės mokyklos;
    Panevėžyje įsteigti slapti lietuvių mokytojų kursai;
    atidarytas pirmasis privatus kino teatras ,,Iliuzija“;
    105 metai, kai (1909):
    įsteigtos parapijų bibliotekos:
    Smilgiuose (steigėjas) kun. D. Tuskenis
    Paįstryje (steigėjas) kun. J. Tilvytis-Žalvarnis;
    įsteigta ,,Blaivybės“ draugijos išlaikoma biblioteka Naujamiestyje.
    100 metų, kai (1914):
    Ramygaloje pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;
    Uliūnuose kunigas Jonas Balvočius įkūrė bažnyčią;
    Krekenavoje įsteigta vaistinė.
    95 metai kai (1919):
    Ramygaloje ,,Saulės“ draugijos skyrius įkūrė vidurinę mokyklą;
    įkurta Karsakiškio pradinė mokykla;
    Raguvoje įsteigta žydų pradžios mokykla;
    įkurta ,,Pavasario“ kupos biblioteka Smilgiuose;
    gegužės mėnesį Panevėžio kraštas išvaduotas nuo bolševikų.
    90 metų, kai (1924):
    Paįstryje įsteigta parapija;
    Ėriškių bažnyčioje pastatytas didysis altorius, perdengtas bažnyčios stogas;
    Miežiškiuose prie bažnyčios pastatyti parapijos namai;
    Šiluose pastatyta nauja klebonija ir ūkiniai trobesiai;
    įsteigtas Geležių ryšių skyrius;
    įsteigta Ramygalos vidurinės mokyklos biblioteka;
    Panevėžyje pasirodė nepriklausomas informacinis savaitraštis
    ,,Panevėžio balsas“, redaktorius K.Jasiukaitis;
    pradėtas leisti žurnalas ,,Skautų aidas“ (Ėjo iki 1928);
    įsteigta miesto vaistinė;
    įkurta spaudos bendrovė ,,Žodis“;
    įvyko pirmoji miesto saviveiklininkų dainų šventė;
    įkurtas artistų mėgėjų būrelis,,Šviesa“;
    ledai pavasarį sugriovė medinį Velžio tiltą.
    85 metai, kai (1929):
    Raguvos bažnyčios vidų išdekoravo dailininkas Juozas Mackevičius;
    įsteigta Miežiškių mokyklos biblioteka.
    80 metų, kai (1934):
    nutiestas 3 km ilgio plentas į Pajuostį;
    Panevėžyje pradėtas leisti laikraštis ,,Aukštaičių balsas“. Red.J.Kuodys;
    75 metai, kai (1939):
    atnaujinta Ėriškių bažnyčia;
    nutiestas 7 km plentas Panevėžys-Paliūniškis;
    Panevėžyje atidaryta pirmoji tarpmiestinė autobusų stotis;
    pagal inžinieriaus P.Lelio projektą Jakšto prospekte pastatyti apskrities savivaldybės rūmai;
    įsteigtas Lietuvos aeroklubo Panevėžio skyrius.

    70 metų, kai (1944):
    Šiaurės Rytų Lietuvoje įkurta partizanų ,,Algimanto“ apygarda, veikusi ir Panevėžio apylinkėse (vad.A.Slučka);
    vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Panevėžio. Prasidėjo antroji sovietų okupacija;
    Panevėžyje įsteigta muzikos mokykla, vadovaujama Mykolo Karkos;
    atkurta mokytojų seminarija.
    65 metai, kai (1949):
    įsteigta UAB “Panevėžio melioracija”;
    atidaryta Raguvos ligoninė;
    įsteigta Vadoklių biblioteka;
    įsteigtos Paįstrio ir Upytės mokyklų bibliotekos;
    atidaryti Tiltagalių ir Raguvos kultūros namai.
    60 metų, kai (1954) įsteigtos Jotainių, Liberiškio, Upytės masinės bibliotekos.
    55 metai, kai (1964) įsteigta Žibartonių mokyklos biblioteka.
    45 metai, kai (1969)
    įsteigta Panevėžyje Pedagoginė muzikos mokykla (dab.Panevėžio konservatorija);
    Į Pašilių mišką atvežta pirmoji stumbrų pora (Moda ir Monteris), kiek vėliau atvežti dar 8 stumbrai.
    40 metų, kai (1974):
    įrengtas 27 ha ploto Šuojos tvenkinys;
    Panevėžio žygeiviai Žaliojoje girioje, kvartale Nr.206 pastatė ,,Sukilėlių klėtelę“, skirtą 1863-1864 sukilimui atminti;
    Krekenavoje naujose patalpose įsikūrė kultūros namai ir biblioteka;
    pastatyti rajono Savivaldybės rūmai (buvęs LDT Panevėžio rajono VK).
    35 metai, kai (1979):
    įkurti Trakiškio kultūros namai;
    Smilgiuose atidaryta etnografinė sodyba-muziejus.
    30 metų, kai (1984) Staroliškio miške (Smilgių sen.) atidengtas paminklinis akmuo 1863-1864 m. sukilimui atminti. Vieta pavadinta Paliokų kalnelis.
    25 metų, kai (1989):
    Panevėžio tikintiesiems grąžinta Švč.Trejybės bažnyčia (buvę Parodų rūmai);
    per Panevėžio miestą ir rajoną nusidriekė Baltijos tautų protesto ir vienybės akcija ,,Baltijos kelias“;
    Krekenavoje atidengtas paminklinis akmuo kunigui, vienam iš 1863- 1864 m. sukilimo vadų Antanui Mackevičiui;
    paminkliniais akmenimis pažymėtos istorinės sukilėlių kautynių vietos prie Genėtinių, Karsakiškio, Gegužinės;
    atidengtas paminklinis akmuo Akmenytės (Panevėžio sen.) vienkiemyje radijo inžinieriui Alfonsui Jurskiui (aut.J.Matulis);
    pastatytas paminklinis akmuo Paįstrio krašto šviesuoliams Gegužinėje;
    Paįstrio bažnyčios šventoriuje pašventintas A.Norvilo darbo kryžius ,,Atgimstančiai Lietuvai“;
    Upytėje atstatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti (1918-1928);
    Glitėnų kaime (Krekenavos sen.) atidengtas paminklas liaudies skulptoriui Vincui Svirskiui atminti. Autorius tautodailininkas Vygandas Petrėnas;
    Panevėžyje, Ramygalos gatvės kapinėse Panevėžio žygeiviai atidengė paminklą stalinizmo aukoms paminėti.
    20 metų, kai (1994):
    Panevėžys tapo apskrities centru;
    pradėtas leisti dienraštis ,,Sekundė“;
    Švenčiuliškių kapeliuose (Krekenavos sen.) atidengtas stogastulpis Krekenavos 585-osioms metinėms pažymėti. Autorius Gintaras Gaidys;
    Graščių kaime (Krekenavos sen.) atidengtas paminklas savanoriui pulkininkui Juozui Rapšiui atminti. Autorius Jonas Matulis;
    Panevėžio žygeiviai pastatė ,,Mitabynės Pietą“, Mitabynės kaime (Panevėžio sen.), skirtą žuvusiems partizanams atminti.
    15 metų, kai (1999):
    atidarytas Panevėžio miesto apylanka;
    atidengtas paminklas žuvusiems partizanams Krekenavos aikštėje. Skulptorius Petras Vainauskas;
    Švenčiuliškių kapeliuose (Krekenavos sen.) atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui;
    Panevėžyje pastatyta skulptūra ,,Moteris su obuoliais“. Autorius tautodailininkas Vytautas Ulevičius.

  • 2014 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius

    6 d. 100 metų, kai Alančiuose gimė (1914) MARIJONAS KRIKŠTOPAITIS, gydytojas terapeutas, medicinos m. daktaras (1972). 1939 m. baigė KU. Nuo 1945 dėstė VU, profesorius (1973), vidaus ligų katedros vedėjas. Parengė ,,Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga“ (su kitais, 1959), ,,Vidaus ligų propedentika“ (su kitais, 1963), ,,Sveikata ir susirgimai“ (1959), ,,Pražūtingas svaiginimasis“ (1976) ir kt. Apie 10 išradimų, daugiau kaip 600 mokslinių publikacijų autorius arba jų bendraautorius. Tarptautinių medicinos kongresų dalyvis ir pranešėjas. Mirė 2003 07 25 Vilniuje.
    6 d. 80 metų, kai Krekenavoje gimė (1934) EUGENIJUS STANCIKAS, bibliografas. 1970 m. baigė VU. Dirbo partinį ir administracinį darbą. 1961-1976 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos bibliografas. Parengė rodykles: ,,Tarybinės lietuvių literatūros mokslas ir kritika apie literatūrinį palikimą 1959-70“ (1975), ,,Lietuvių literatūros mokslas ir kritika 1971-76“ (1976, 1980).
    16 d. 125 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) JUOZAS MEŠKAUSKAS, pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelionas, kanauninkas, VDU docentas. Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose. 1914 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Paskirtas į Taliną karo belaisvių ir pabėgėlių kapelionu. Vėliau buvo rusų armijos karo kapelionas Rumunijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Padėjo organizuoti savanorius į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Po to dirbo Kauno karo kapelionu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mirė Brukline 1957 11 30.
    17 d. 150 metų, kai Guikalių k. (Raseinių raj.) gimė (1864) JUOZAS SAKALAUSKAS, knygnešys. Buvo vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių bendrovės narių. 1896 m. kalintas ir ištremtas į Sibirą. 1899 m. grįžęs į Lietuvą draudžiamos spaudos gabenimo ir platinimo neatsisakė. Nuo 1929 m. jam paskirta knygnešio pensija. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu. Jo pavardė įrašyta į Knygnešių sienelę Kaune. Mirė 1950 01 28. Palaidotas Viduklės kapinėse.
    28 d. 90 metų, kai Kaune gimė (1924) DONATAS BANIONIS, aktorius, režisierius. Nuo 1941 m. lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (pas J.Miltinį). 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. 1984-88 m. joje dėstė. Nuo 1941 m. Panevėžio dramos teatro aktorius, 1981-84 m. ir vyr. režisierius, 1984-88 m. direktorius bei meno vadovas. Tarptautinės teatro akademijos akademikas (2002). Nuo 1959 m. vaidina kino ir TV filmuose. Sukūrė apie 100 teatro ir apie 50 kino vaidmenų. Panevėžio miesto garbės pilietis. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu (1994).
    28 d. 70 metų, kai Kybartuose (Vilkaviškio raj.) gimė (1944) ALGIMANTAS KAMINSKAS, rašytojas. 1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. Studijavo VU žurnalistiką, Panevėžio rajono laikraščio ,,Tėvynė“ redaktorius. Išleido poezijos rinkinį ,,Laiko atodangos“ (1975), poemą ,,Kėdainių kronikos“ (1981), publicistikos knygas ,,Memuarai apie šiandieną“ (1989), ,,Panevėžio metas“ (2003), romaną ,,Atsigręžusios atodangos. Diplomas“ (1990), Džiokeriai (2013). TSRS N.Ostrovskio literatūrinės premijos (1986), Lietuvos žurnalistų sąjungos premijos (1990) laureatas.