2013 m. gruodžio mėn. kraštotyros kalendorius

6 d. – 105 metai, kai Naurašiliuose (Smilgių vlsč.) gimė (1908) KAZIMIERAS BUČAS, inžinierius architektas. 1941 baigė Kauno universitetą, vėliau jame dirbo dėstytoju. 1950-1978 miestų statybos projektavimo instituto vyriausias projektų architektas. Sudarė Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Pasvalio, Anykščių ir kitų miestų generalinius planus, suprojektavo daug įvairios paskirties pastatų. Mirė 1992 m.
10 d. – 120 metų, kai Gilbonyse (Smilgių vlsč.) gimė (1893) ANDRIUS KERBELIS, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1925). 1916 Maskvoje baigė karo mokyklą. 1919 grįžęs į Lietuvą dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1923 baigė Aukštuosius karininkų kursus. Lietuvos kariumenėje dirbo vadovaujantį darbą. SSRS okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas, po karo buvo suimtas, kalintas. Mirė 1965 02 19.
16 d. – 75 metai, kai Karaliuose (Vadoklių vlsč.)  gimė (1938) VYTAUTAS RAPOLAS GRITĖNAS, nuo 2000 - Panevėžio rajono mero pavaduotojas. LSDP Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas.
17 d. – 115 metų, kai Naciagaloje (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1898) ANTANAS PABEDINSKAS, karininkas, pramonininkas, prekybininkas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, KU studijavo ekonomiką. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio apsaugos būrį, vėliau baigė Aukštuosius karininkų kursus, tobulinosi užsienyje. Išėjęs atsargon dirbo prekybos, pramonės srityse, atstovavo įvairias užsienio firmas. 1944 emigravo į Vakarus, nuo 1953 gyveno Kanadoje. Mirė 1957 10 28.
22 d. – 100 metų, kai Stultiškiuose (Upytės vlsč.) gimė (1913) ANTANAS BELAZARAS, kompozitorius. Pradinę mokyklą pradėjo lankyti Upytėje. Šeimai persikėlus gyventi į Mučiūnus, mokėsi Krekenavoje, vėliau mokėsi Smilgiuose, Šeduvos progimnazijoje. Ją baigęs dirbo Smilgių bažnyčios vargonininku. 1934 įstojo į Kauno konservatorijos vargonų klasę, po to  studijavo kompoziciją. Baigęs mokslus grįžo į Panevėžį, dirbo pedagoginį darbą muzikos mokykloje, direktoriavo. Vėliau Panevėžio dramos teatre dirbo muzikinės dalies vedėju. Sukūrė muzikinę komediją „Auksinės marios“ (1955), operą „Kupriukas muzikantas“ (1972), kantatą „Mylimai žemei“ ir kt. muzikinių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Mirė 1976 11 16 Panevėžyje.
23 d. – 65 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) ARVYDAS PETRULIS, liaudies skulptorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Kuria polichromines skulptūras. Per 60 koplytstulpių ir stogastulpių autorius. Už skulptūras ir mažosios architektūros darbus apdovanotas P. Galaunės (1994), L.Šepkos (1998) premijomis.
25 d. – 85 metai, kai Gakūnuose (dab.Tautviluose, Karsakiškio vlsč.) gimė (1928) ALOYZAS VIDUGIRIS, kalbininkas, humanitarinių m. dr. 1937-1943 mokėsi Tiltagalių, Karsakiškio pradinėse mokyklose, 1950 baigė Subačiaus (Kupiškio r.) gimnaziją, 1950-1954 studijavo VPI, 1956-1959 – Lietuvos MA Lietuvių k. ir literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1954 dirba LMA Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Monografijos „Zietalos šnekta: fonetika ir morfologija“ (2004), „Zietalos šnektos žodyno“ (1998) autorius, „Lazūnų tarmės žodyno (1985), „Lazūnų tarmės tekstų“ (1987),  „Dieveniškių šnektos žodyno“ (2005) bendraautorius. Kalbos ir kalbos kultūros klausimais paskelbė per 200 publikacijų. Valstybinės mokslo premijos laureatas (1994), pelnė kitų apdovanojimų.
25 d. – 80 metų, kai Bučioniuose (Kėdainių r.) gimė (1933) ALGIS PETRULAITIS, medžio drožėjas. Drožia stogastulpius, kryžius, skulptūrėles, vėjarodes ir kt. drožinius. Gyvena Miežiškiuose.
30 d. – 100 metų, kai Vaišvilčiuose (Upytės vlsč.) gimė (1913) ANTANAS BREDELIS, technikos mokslų kandidatas, profesorius. 1949 baigė KU. Dirbo durpių pramonės valdyboje prie Ministrų Tarybos. Nuo 1961 KPI dėstytojas. Parašė metodinių ir mokomųjų priemonių, brošiūrų, straipsnių apie durpynus ir jų eksplotavimą, durpių gamybą ir jų panaudojimą. profesorius, technikos mokslų daktaras, Durpininkystės katedros vedėjas (1964-1990), Mechanikos fakulteto dekanas (1966-1977). Mirė 2005-03-11.