2010 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

Atnaujinta: Trečiadienis, 18 lapkričio 2020 14:27

2 d.  -  90 metų, kai (1920) Dudonyse (dab. Panevėžio sen.) gimė Kazys Naruševičius, dailininkas, pedagogas. Mokėsi Rėklių pradinėje mokykloje ir Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1970 baigė Vilniaus DI Tapybos fakultetą. Nuo 1966 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1968-1983 Panevėžio sekcijos pirmininkas. Panevėžio miesto Garbės pilietis (1999). Nuo 1962 dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbų turi Nacionalinis M, K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, kiti muziejai bei organizacijos. Mirė 2004 10 12 Panevėžyje.

 

3 d.  -  100 metų, kai (1910) Skaistgiriuose (Pušaloto vlsč.) gimė Bronius Michelevičius, Lietuvos kariuomenės kapitonas, skautų veikėjas. 1925 Panevėžyje įsteigė jūrų skautų skyrių. Nuo 1940 dalyvavo Lietuvos pogrindžio vadovybės veikloje. Po karo gyveno JAV, bendradarbiavo leidiniuose “Draugas”, “Kardas”, “Karys”, “Mūsų žinios” ir kt. Mirė 1985 01 25.

 

4 d.  -  80 metų, kai (1930) pašventinta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra (pastatyta 1929). Pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, šiai progai parašęs himną Kristui Karaliui (muziką sukūrė prelatas Teodoras Brazys).

 

5 d. – 75 metai, kai (1935) Kaniūkuose (Utenos r.) gimė Vytautas Konstantinas Sirvydis, profesorius, habil. biomedicinos m. daktaras, Lietuvos MA narys korespondentas, Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas, Estijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras. 1968-1979 ėjo Baltijos šalių zoninės paukštininkystės bandymų stoties, įsikūrusios Velžyje, direktoriaus pareigas.

 

9 d.  -  250 metų, kai (1760) Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio r.) gimė Antanas Strazdas, kunigas, poetas. 1789 baigė Varnių kunigų seminariją. Nuo 1790 kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje ir kt. 1793-1795 ir 1804-1806 kunigavo Karsakiškyje. Po 1804 nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. 1829 buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, 1829 grįžo į Kamajus. Išleido poezijos rinktinę “Giesmės svietiškos ir šventos” (1814). Mirė 1833 04 23 Kamajuose (Rokiškio r.).

 

9 d.  -  200 metų, kai (1810) Naudvaryje (Naujamiesčio vlsč.) gimė Stanislovas Kerbedis, inžinierius, tiltų statytojas. Peterburgo MA garbės narys (1858). 1826-1828 studijavo VU, 1931 baigė Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą. Dėstė taikomąją mechaniką šioje ir kitose Peterburgo aukštosiose mokyklose, tobulinosi Prancūzijoje ir D. Britanijoje. 1844-1852 suprojektavo ir statė pirmąjį Rusijoje metalinį varstomąjį tiltą (per Nevą Peterburge), projektavo ir statė sijinius ir kt. tiltus per Lugą, Dauguvą, Vyslą. Dirbo Rusijos susisiekimo ministerijoje. Mirė 1899 04 19 Varšuvoje.  

 

10 d.  -  70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Kęstutis Kazimieras Bačelis, agronomas, gamtos m. daktaras (1993). Nuo 1965 Upytės linų bandymų stoties mokslinis bendradarbis. Knygų “Patarimai linininkui” (1968, 1975), “Linininkystės tvarkymas specializuotame ūkyje” (1977), “Linininko žinynas” (1985), “Į pagalbą linų augintojui” (1994) ir kt. bendraautorius. Išvedė 5 linų veisles.

 

11 d.  -70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Vidmantas Bačiulis, kino, televizijos režisierius, Lietuvos teatro sąjungos narys. Videofilmų “Kaimynai”, “Vilius Karalius” ir kt. autorius ir režisierius.

 

11 d.  -  105 metai, kai (1905) Panevėžyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras, kurio metu  suvaidinta Vilkutaičio Keturakio “Amerika pirtyje”.

 

12 d.  -  105 metai, kai (1905) Talkoniuose (Pasvalio r.) gimė Alfonsas Lipniūnas, kunigas, visuomenininkas. Mokėsi Pumpėnų pradžios mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. 1930 baigė  VU Teologijos-filosofijos fakultetą. Prancūzijoje studijavo sociologijos mokslus. 1930 paskirtas Panevėžio katedros vikaru ir vyskupijos jaunimo direktoriumi. Nuo 1939 gyveno Vilniuje, dėstė VPI ir Vilniaus kunigų seminarijoje. 1941 įsteigė Laisvės Fondą ir atgaivino slaptą katalikų moksleivių bei studentų veiklą. 1943 vokiečių areštuotas ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Mirė 1945 03 28 Lenkijoje. 1990 palaikai perkelti į Panevėžio katedros šventorių. Jo vardu pavadinta Panevėžio 16-oji vidurinė mokykla.

 

12 d.  -  105 metai, kai (1905) Gilbonyse (Smilgių vlsč.) gimė Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, poetas, Rainių kankinys. 1928 baigė Pavasarininkų suaugusiųjų gimnaziją, mokėsi Kauno VDU. Dirbo įstaigose Kretingoje. 1941 Kretingoje bolševikų suimtas ir birželio 25d. Rainių miškelyje (prie Telšių) kartu su kitais kaliniais žiauriai nužudytas. Išleido eilėraščių rinkinius “Iš liepsnojančios žemės”(1920), “Sirenos skerdžia naktį”, “Olimpo žiedai” (abi 1935), “Aiškūs žodžiai” (1940).

 

12 d.   -   40 metų, kai (1970) Panevėžio I-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Balčikonio vardas.

 

15 d.   -   15 metų, kai (1995) Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas.

 

16 d.  -  145 metai, kai (1865) Latvijoje gimė Aspazija (tikr. Elza Pliekšanė-Rozenbergienė), poetė, latvių literatūros klasikė. Kartu su vyru rašytoju Janiu Rainiu (Pliekšanu) kurį laiką gyveno Panevėžyje. Mirė 1943 Rygoje.

 

18 d.  -  70 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Rimvydas Stanislovas Mickevičius, dailininkas architektas. 1966 baigė Lietuvos VDI. 1965-1973 Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. 1973-1989 Druskininkų m. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkas.Nuo 1990 dirba architektu.

 

18 d. – 55 metai, kai (1955) Biržų r. gimė Laimutė Mališauskaitė-Danylienė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. 1973 įstojo į Juozo Miltinio Panevėžio dramos studiją. 1976 pradėjo dirbti etatine Panevėžio dramos teatro aktore. 1987 baigė Lietuvos Valstybinę konservatoriją.

 

20 d.  -  45 metai, kai (1965) gimė Antanas Markuckis, Panevėžio Lėlių vežimo teatro įkūrėjas, direktorius, vyriausias režisierius. B. Dauguviečio premijos už lietuviškosios dramaturgijos puoselėjimą laureatas (1994), Lietuvos lėlininkų asociacjos pirmininkas (1995).

 

22 d.  -  120 metų, kai (1890) Vaivaduose (Karsakiškio vlsč.) gimė Marija Giedraitienė-Putramentienė-Geigaitė, pedagogė, istorikė. 1900-1908 mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1914 baigė Sankt Peterburgo Bestuževo aukštųjų kursų Istorijos-filologijos fakultetą. Grįžusi į Lietuvą vertėsi privačiomis pamokomis. 1915 buvo viena iš Panevėžio lietuvių gimnazijos steigėjų ir iki 1918 – jos direktorė, vėliau direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1935-1940 Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorė. Kurį laiką mokytojavo Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Mirė 1980 06 24 Kaune.

 

23 d.  -  95 metai, kai (1915) Sintautuose (Šakių r.) gimė Benediktas Puodžiukaitis, pedagogas, vertėjas, redaktorius. 1935 baigė Vilkaviškio gimnaziją, 1937 Klaipėdos PI, 1951 Vilniaus PI. Mokytojavo Telšiuose, Vilniuje. Nuo 1944 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio mokyklose. Iš prancūzų ir rusų kalbų išvertė apie 20 knygų. Mirė 1995 08 16 Panevėžyje.

 

23 d.  -  110 metų, kai (1900) Ramygaloje gimė Jonas Karutis, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Lietuvos Respublikos laikotarpiu dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. Mirė 1943 04 11 Panemunėje.

 

23 d.  -  50 metų, kai (1960) Liūdynėje gimė Alvydas Mikšys, tautodailininkas, medžio drožėjas. Drožė kryžius, koplytstulpius, užgavėnių kaukes, dalyvavo tauodailininkų parodose. Gyveno Ramygaloje. Mirė 2004.

 

24 d.  -  125gimė metai, kai (1885) Ėriškiuose Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas. Profesorius (1944), akademikas (1946). 1906 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1911 Peterburgo universitetą, mokytojavo. 1918-1920 Panevėžio gimnazijos, 1920-1924 Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Vėliau dėstė KU, VU. 1930-1952 Lietuvių kalbos žodyno vyriausias redaktorius. 1944-1952 direktoriavo Lietuvių kalbos institute ir iki 1960 profesoriavo VU. Paskelbė straipsnių literatūrinės kalbos norminimo klausimais, išvertė užsienio autorių pasakų, parašė eilėraščių. Mirė 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas tėviškėje.

 

25 d.  -  75 metai, kai (1935) Miežiškiuose gimė Jonas Šukys, kalbininkas, pedagogas, filologijos m. daktaras (1967). Mokėsi Miežiškiuose, Panevėžio berniukų gimnazijoje, Panevėžio pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Troškūnuose. Studijavo VPI. 1957-1964 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute,1968-1972 VU Kauno vakariniame fakultete, 1972-1987 “Mūsų žodžio” redakcijoje ir kt. Nuo 1994 dirba VPU. Išleido grožinės literatūros kūrinių vaikams, knygų, skirtų lietuvių kalbos praktikos klausimams: “Taisyklingai vartokime linksnius” (1976), “Prielinksnių vartojimas” (1978), “Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: Vartosena ir normos” (1998), “Kalbos kultūra visiems” (2003) ir kt., periodikoje paskelbė straipsnių kalbos kultūros klausimais.

 

25 d.  -  50 metų,  kai (1960) Panevėžyje gimė Arvydas Brazdžiūnas, dailininkas restauratorius, tapytojas. 1984 baigė VISI Architektūros fakultetą. Nuo 1987 daugelio parodų dalyvis ir prizininkas. Dirba ir gyvena Kaune.

 

25 d.  -  50 metų, kai (1960) Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė Rimantas Ridikas, dailininkas. 1983 baigęs VDI dizaino specialybę, apsigyveno Panevėžyje. Parodose dalyvauja nuo 1982. Sukūrė mažosios grafikos darbų. Dalyvauja ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

 

25 d.  -  50 metų, kai (1960) Panevėžyje gimė Romualdas Aleliūnas, dailininkas keramikas. 1980 baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune. Nuo 1985 dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1989 su kitais organizuoja Panevėžyje keramikų simpoziumus. Kuria savo studijoje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

 

27 d. – 50 metų, kai (1960) Biržuose gimė Asta Preidytė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. 1979 baigė J. Miltinio vadovaujamą teatro studiją, 1987 – Lietuvos Valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedrą. 2005 už Margaritos vaidmenį to paties pavadinimo spektaklyje, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir paskelbta geriausia metų aktore. Panevėžio garbės pilietė (2005).

 

27 d.   -    65 metai, kai (1945) Eimuliškių-Ažagų miškuose (į šiaurės vakarus nuo Spirakių) ivyko didelės kautynės, kuriose žuvo apie 72 partizanus. Beveik visi jie palaidoti Dragonių kaimo kapinaitėse. Tai buvo vienos stambiausių` partizanų kautynių Panevėžio rajone.

 

28 d.  -  85 metai, kai (1925) Latavoje (Anykščių r.) gimė Alfonsas Giedraitis, agronomas, ilgametis Ėriškių kolūkio pirmininkas, vėliau Ėriškių žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas. 1992-1996 – Lietuvos Seimo narys, 2000-2007 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. Panevėžio rajono Garbės pilietis (2005). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi (1998). Mirė 2007 08 12, palaidotas Ėriškiuose.

 

31 d.  -  85 metai, kai (1925) Bikonyje (Kupiškio r.) gimė Benjaminas Alekna, kompozitorius. Mokėsi M. Karkos įsteigtuose muzikos kursuose Panevėžyje, vėliau Panevėžio ir Vilniaus muzikos mokyklose, 1958-1963 studijavo LVK kompozicijos specialybę. Nuo 1966 Panevėžio J. Švedo pedagoginės  muzikos mokyklos dėstytojas ir koncertmeisteris. Parašė pjesių pučiamųjų orkestrui, simfoninių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Mirė 2007 02 01.