Valerija Pušnytė

Valerija Pušnytė

Valerija Pušnytė, gim. 1931 m. Aleksandravos vienkiemyje, Panevėžio raj.  Kuria eiles. Mokėsi Raguvos progimnazijoje,  1951 m. baigė Panevėžio II vidurinę mokyklą (dabar G. Žemkalnio gimnazija). 1955 m. baigusi VVPI (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas) fizikos - matematikos fakultetą,  dirbo įvairiose šalies švietimo įstaigose.
Savo literatūrinę veiklą pradėjo būdama moksleivė. Intensyviai pradėjo kurti tik praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, dirbant Panevėžio raj. Krekenavos vidurinėje mokykloje. Tada ėmė rašyti publicistinius straipsnius įvairiems respublikos periodiniams leidiniams ir rajono laikraščiui „Tėvynė“.
Pirmieji eilėraščiai gimė praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, kai, būdama pensininkė, ieškojo saviraiškos būdų. 65 – ojo gimtadienio proga parašė pirmąjį eilėraštį „Tik paprastu žmogumi“ kurį davė paskaityti draugei lituanistei, kuri ir paskatino kurti daugiau. Per 10 metų susirinko eilėraščių knygelė „Atėjau“ kurią išleido padėdama rėmėjų.
Valerijos poezija traukia ir sužavi savo paprastumu, nuoširdumu ir gyvenimo patirtimi. Jos eilėraščiai prašosi muzikos. Gal todėl jos tekstais jau yra parašytų dainų. “Gyvenimo valsas“(atlieka Krekenavos ansamblis).
Išleistos knygos: „Atėjau“ 2007 m., „Laiko klavyrai“ 2007 m., Panevėžys. Paruošta, bet neišleista knygelė „Prie atvyro lango“.
Palaidojusi tėvukus Panevėžio kapinėse, savo šeimos nesukūrusi gyvena pas seserį. 1992 m., būdama pensininkė, atsikėlė gyventi į Molainių kaimą, Panevėžio rajone. Ar tik ne Molainių žemė jaunystės literatūrinius gebėjimus eilėraščiais įprasmino?...